Julijõnas Apostatà (Julianus Apostata, Iulianus Apostata), Julijõnas Atskalnas, Flãvijus Kláudijus Julijõnas Apostatà (Flavius Claudius Iulianus Apostata) 331 ar 332Konstantinopolis 363 06 26Ktesifontas (netoli dabartinio Bagdado), Romos imperatorius (361–363).
Auklėtas krikščioniškai, bet jaunystėje studijuodamas graikų filosofų veikalus tapo neoplatonizmo šalininku. 355 imperatorius Konstancijus II suteikė jam cezario (žemesniojo bendravaldžio) titulą ir paskyrė valdyti Galiją. 357 Julijonas Apostata prie Argentorato (dabar Strasbūras) sumušė alemanus. 360 02 Lutecijoje (dabar Paryžius) kariuomenės paskelbtas augustu (Romos aukščiausiuoju valdovu); rengėsi karui su Konstancijumi II. Šiam 361 netikėtai mirus Julijonas Apostata tapo imperatoriumi. Sektinu valdovo pavyzdžiu laikė imperatorių Aurelijų. 361 atsisakė krikščionybės, už tai buvo pramintas Apostata (lietuviškai Atskalūnu). Siekė reformuoti senovės romėnų religiją ir grąžinti jai valstybinės religijos statusą. 361 ediktu paskelbė tikėjimo laisvę. 362 paskelbė dekretą, draudžiantį krikščionims būti mokytojais, karo vadais ar aukštais valstybės pareigūnais, panaikino krikščionių dvasininkų privilegijas; krikščionių nepersekiojo. Žuvo Mesopotamijoje per 362–363 žygį prieš persus.
numanomas Julijonas Apostata (marmuras, Cluny muziejus Paryžiuje)