Lndė-Dóbilas Julijonas, Dóbilas 1872 11 15Dovydai (Joniškėlio vlsč.) 1934 12 02Panevėžys, lietuvių rašytojas, literatūros kritikas, katalikų kunigas. 1898 baigė Kauno kunigų seminariją, įšventintas kunigu. Kunigavo Latvijoje (Skaistkalnėje, Pilbergėje, Līvberzėje, Alūkstoje), Varniuose. Per I pasaulinį karą mokytojavo Jekaterinoslave (dabar Dniepropetrovskas). Nuo 1922 Panevėžio gimnazijos mokytojas, nuo 1926 – direktorius. Įkūrė moksleivių sambūrį Meno kuopa ir jam vadovavo.
Julijonas Lindė-Dobilas
Kūryba
Svarbiausiame kūrinyje – romane Blūdas, arba Lietuva buvusios Rusijos revoliucijos mete (1912 21990) – realistiškai vaizduojami 1905–07 revoliucijos įvykiai, kritikuojama konservatyvioji dvasininkija; tai pirmasis lietuviškas psichologinis romanas. Dar sukūrė etinės problematikos dramas Širdis neišturėjo (1921) ir Kur laimė? (1930), apsakymų (Juodnugaris, Kūčios, Valiutė). J. Lindės-Dobilo studija Ar paseno Tėnas: Jo „Meno filosofijos“ kritika (1927) sukėlė ginčų ir aštrią polemiką su J. Eretu. Parašė straipsnių apie literatūrą, estetiką, rašytojus (A. Strazdą, A. Vienažindį, Vydūną, A. Baranauską, V. Kudirką, V. Mykolaitį-Putiną). Publicistikai (rinktinė Į slėpiningąjį dvasios pasaulį, išleista 1996) būdinga filosofinė, kultūrologinė problematika, aukšto dvasinio polėkio apibendrinimai, intelektuali kalba; skleidė H. A. Taine’o, W. Dilthey, O. F. Walzelio idėjas.
1916