Julijonas Steponavičius
Steponãvičius Julijonas 1911 10 18Miciūnai (prie Gervėčių, Baltarusija) 1991 06 18Vilnius (palaidotas Vilniaus arkikatedros bazilikos Tremtinių koplyčioje), Vilniaus arkivyskupijos apaštalinis administratorius, Vilniaus arkivyskupas. Dievo tarnas (2017). 1930–36 studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje ir Vilniaus universitete. 1936 įšventintas kunigu ir paskirtas į Rodūnią (dabartinė Baltarusija) vikaru, vėliau – kapelionu ir tikybos mokytoju į Bernardinų mergaičių mokyklą Gardine. Nuo 1939 Palūšės, nuo 1941 Naujojo Daugėliškio, nuo 1946 Adutiškio parapijų klebonas. Nuo 1953 buvo bandomas verbuoti KGB. 1955 nominuotas tituliniu Antarado vyskupu ir paskirtas Panevėžio vyskupo K. Paltaroko augziliaru.
Julijonas Steponavičius
Julijonas Steponavičius
Nuo 1957 Panevėžio ir Vilniaus vyskupijų apaštališkasis administratorius su rezidencinio vyskupo teisėmis; pareigas pradėjo eiti 1958. Atsisakęs šventinti į kunigus įtariamus bendradarbiavimu su KGB klierikus, paklusti sovietų valdžios reikalavimams uždrausti kunigams katekizuoti vaikus, rengti rekolekcijas, atlaidus, jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje 1961 nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas į Žagarę. Čia ėjo altaristo pareigas, rėmė pogrindinę bažnytinę veiklą, Tikinčiųjų teisių gynimo sąjūdį, šventino į kunigus baigusiuosius pogrindinę kunigų seminariją, davė leidimą steigti Eucharistijos bičiulių sąjūdį.
1987 Apaštalų Sostas suteikė jam jurisdikciją Vilniaus arkivyskupijoje iki gyvos galvos, bet pagal Bažnyčios kanonus sulaukęs 75 m. amžiaus atsistatydino. Nuo 1988 grįžęs iš tremties ėjo Vilniaus arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigas. 1989 pakeltas arkivyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupijos ordinaru. 1989 pašventino Lietuvos valdžios tikintiesiems grąžintą Vilniaus arkikatedrą baziliką.
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius (1999, po mirties).
2017 pradėta beatifikacijos byla.