Julius Andrejevas
Andrèjevas Julius 1942 01 07Kaunas 2016 11 29Vilnius, lietuvių kompozitorius, pianistas. R. Andriejevo sūnus, I. Jonyno tėvas. Baigė Lietuvos konservatoriją (1965 – A. Dvarionienės fortepijono, 1971 – E. Balsio kompozicijos klasę). 1964–2011 (su pertraukomis) dėstė Vilniaus B. Dvariono muzikos mokykloje. Nuo 1965 (su pertrauka 1991–98) dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 Lietuvos konservatorija, 1992–2004 Lietuvos muzikos akademija); profesorius (2010). 1974–82 ansamblio Musica humana klavesinininkas ir pianistas. 1984–89 Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos sekretorius, 1989–91 valdybos pirmininkas. 1991–98 dėstė Vigo (Ispanija) konservatorijoje Mayeusis, vadovavo Fortepijono skyriui, buvo direktoriaus pavaduotojas. 1999–2001 Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius. Koncertavo kaip solistas ir su kameriniais ansambliais.
Kūriniai
Sukūrė teleoperą Liūdna pasaka (1971), kantatą Amžinai jaunystei (1973), koncertų fortepijonui, smuikui, violončelei ir orkestrui, kamerinių ansamblių, kūrinių fortepijonui (Sonata per se 1982, Lemtis 1998), chorui (ciklai Feniksas 1972, Strazdas 1978, Iš Rosalijos de Castro poezijos 1998), lietuvių liaudies muzikos instrumentams, vokalinių ciklų.
Muzika teatrui ir kinui
Sukūrė teatro spektaklių (K. Sajos Dilgėlių šilkas 1972, režisierė K. Kymantaitė, H. Ibseno Nora 1972, režisierė Lidija Kutuzova, W. Shakespeare’o Audra 1978, režisierius V. Blėdis), dokumentinių (Versmė 1968, režisierius A. Tumas), vaidybinių (Nerami rudens diena 1975, Sužeista tyla 1979, Lošimas be kozirių 1983, visų režiserius A. Kundelis) ir animacinių (Mįslė 1984, režisierė N. Valadkevičiūtė) filmų muzikos.
Apdovanojimai
Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2012).
660