Christiansen Julius (Julijus Kristiánsenas) 1897 03 30 Sylto sala (Šiaurės jūroje) 1951 10 12Sverdlovsk (dabar Jekaterinburg), nacių Vokietijos žvalgybos karininkas.
Išsilavinimas ir žvalgybinės veiklos pradžia
Kilęs iš senos Sylto (sala Šiaurės jūroje) kapitonų šeimos. Baigęs pradinę mokyklą Westerlande 1912–14 lankė mokytojų rengimo koledžą Tonderno mieste. 1914 09–1918 11 eiliniu dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1919 Kylyje išlaikė abitūros egzaminą, 1920 pradėjo studijuoti teisę Göttingeno universitete. Nuo 1921 Hamburgo universitete studijavo teisę ir ekonomiką. 1922 apgynė daktaro disertaciją. Weimaro respublikos laikais įstojo į Vokiečių liaudies partiją, 1920 10–1923 03 Altonoje dirbo jos sekretoriumi. Iki 1933 buvo Prūsijos Landtago deputatas. Kaip rezervo karininkas pašauktas į tikrąją karo tarnybą, nukreiptas į vermachto karinę žvalgybą ir kontržvalgybą (Abverą). Prieš karą dirbo Abvero rezidentūroje Kopenhagoje. 1939 03 vokiečiams užėmus Čekoslovakiją – Abvero vadovas Brno mieste. 1941 užėmė vadinamojo gynybos punkto (Abwehrstelle) vadovo postą Prancūzijos Biarritzo miestelyje.
Julius Christiansen
Veikla Lietuvoje
1942 11–1944 04 Abvero 304‑ojo būrio (Abwehrkommando 304, kontržvalgyba IIIF) Vilniuje vadovas (majoras), slopino sovietų ir lenkų pasipriešinimo judėjimą. Kartu su vietiniu SD (SS saugumo tarnyba) padaliniu palaikė ryšius su Armijos Krajovos atstovais tardamasis dėl bendrų veiksmų prieš sovietus. 1944 02 10 Vilniaus restorane Valgis (tuometėje A. Mickevičiaus gatvėje, dabar Gedimino prospektas) vermachto sausumos kariuomenės vadovybės pavedimu vedė derybas su Armijos Krajovos Vilniaus apygardos vadu papulkininkiu Aleksandru Krzyżanowskiu (slapyvardis Vilkas), kuris vokiečiams, norintiems tęsti derybas aukštesniu lygiu, perdavė raštu pateiktas lenkų derybų sąlygas – lenkai pareikalavo, kad Vokietija pripažintų Lenkijos nepriklausomybę 1939 sienomis, padengtų visus dėl Vokietijos invazijos Lenkijos patirtus nuostolius, išlaisvintų karo belaisvius, koncentracijos stovyklų kalinius ir išvežtus į Vokietiją priverstiniams darbams, t. p. apginkluotų 30 000 lenkų partizanų, aprūpintų juos šarvuota technika ir artilerija. Galiausiai Vilniaus derybos nedavė jokių rezultatų.
Vėlesnė veikla
1944 05 01 J. Christiansenas išyko iš Lietuvos ir tapo FAK 305 (Frontaufklärungskommando – Fronto žvalgybos būrys) Galicijoje, vėliau – Krokuvoje vadovu. 1945 04 01 jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Protektorato teritorijoje pateko į SSRS nelaisvę, 1951 mirė Rusijos kalėjime.
P. Stankeras Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare Vilnius, 2008.
458