Julius Juzeliūnas

Julius Juzeliūnas

Julius Juzeliūnas

Juzelinas Julius 1916 02 20Čepolė (Žeimelio vlsč., dabar Bauskės rj., Latvija) 2001 06 15Vilnius, lietuvių kompozitorius, muzikos teoretikas, pedagogas, visuomenės veikėjas. G. Juzeliūno tėvas. Habil. dr. (hum. m.; menotyros dr. 1972). Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas (1991). 1944 baigė Šiaulių muzikos mokyklą (J. Karoso vargonų ir P. Matiuko alto klasę). Vargonininkavo, dirigavo chorams, griežė orkestre. 1948 baigė Kauno konservatoriją (J. Gruodžio kompozicijos klasę), 1952 – Leningrado konservatorijos aspirantūrą (V. Vološinovo klasę). 1952–2001 dėstė Lietuvos muzikos akademijoje (iki 1992 Lietuvos konservatorija), 1992–94 Kompozicijos katedros vedėjas; profesorius (1970). Mokiniai: F. R. Bajoras, J. Bašinskas, J. Juozapaitis, V. Juozapaitis, V. Jurgutis, R. Kabelis, V. Laurušas, T. Makačinas, R. Mažulis, V. Montvila, O. Narbutaitė, A. Rekašius, G. Sodeika, R. Twardowskis, M. Urbaitis.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys (1988), 1988–93 Sąjūdžio Seimo tarybos narys, 1988–90 Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti pirmininkas. 1989–90 SSRS liaudies deputatas. 1991–97 Represijų Lietuvoje tyrimo centro pirmininkas. 1991–95 Lietuvos mokslo tarybos narys.

Parašė studiją Akordo sandaros klausimu (1972). Tyrė lietuvių muzikinį folklorą (parengė jo klasifikavimo sistemą pagal melodijų atraminius tonus) ir neeuropines muzikines kultūras.

Kūryba

Kūrybai būdinga konstruktyvumas, sąsajos su lietuvių muzikiniu folkloru (ypač su monodinėmis dainomis ir sutartinėmis), polinkis į stambios formos žanrus. Iki 1960 vyravo neoromantinis stilius, vėliau atsirado neoklasicizmo bruožų, nuo 1980 – dar ir Rytų tautų (ypač Indijos) muzikos elementų. Daugelį brandžiojo laikotarpio kūrinių (nuo Afrikietiškų eskizų) pagrindė savita harmonijos koncepcija – melodikos konstruktyviniai bruožai derinami su dvylikagarsės tonacijos galimybėmis.

Kūriniai

Operos Sukilėliai (A. Liobytės libretas pagal V. Mykolaičio‑Putino romaną, 1957, pastatyta 1977 Lietuvos operos ir baleto teatre), Žaidimas (J. Juzeliūno libretas pagal F. Dürrenmatto apysaką Avarija, 1968, pastatyta 2007, 2016), baletas Ant marių kranto (V. Grivicko libretas, 1953), 6 simfonijos – I (1948), II (1949–51), III Žmogaus lyra baritonui, mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui (E. Mieželaičio žodžiai, 1965), IV (1974), V Lygumų giesmės moterų chorui ir styginių orkestrui (1982), VI Patarlių simfonija chorui ir simfoniniam orkestrui (1987–91), vokalinė simfoninė poema Pelenų lopšinė (Justino Marcinkevičiaus žodžiai, 1963), simfonija oratorija Cantus magnificat (E. Mieželaičio žodžiai, 1979), Herojinė poema (1950), koncertas balsui (tenorui) ir simfoniniam orkestrui (1955), simfoninė siuita Afrikietiški eskizai (1961), pasakalija poema (1961–62), poema koncertas (1961), koncertas vargonams, smuikui ir styginių orkestrui (1963), Concerto grosso (1966), koncertas klarnetui ir styginiams (1985, yra variantai su styginių kvartetu arba vargonais), kantata balsui ir styginiams Gėlių kalbėjimas (J. Meko žodžiai, 1985, yra variantai su styginių kvartetu arba vargonais), Dėkojimas solo violončelei ir kameriniam orkestrui (dedikuota A. Sacharovui, 1992), styginių kvartetai – I (1962), II (1965–66), III (1969), IV Raga a quattro (1980), sonatos fortepijonui (1947, 1986), obojui ir klarnetui (1971), smuikui ir fortepijonui (1972), balsui (sopranui) ir vargonams Melika (1973), valtornai solo (1975), smuikui ir violončelei (1977), Diptychos: passacaglia et toccata smuikui ir vargonams (1981), koncertas (1969) ir simfonija (1983–84) vargonams solo, Ragamalika pučiamųjų kvintetui (1982), Flobo‑Clavio kvartetas fleitai, obojui, klavesinui, violončelei (1987), Vixy et altera mušamųjų grupei (1996–97), Litanijos obojui solo (1997), pjesės fortepijonui, lietuvių liaudies instrumentams, Kūriniai chorui (S. Nėries žodžiai, 1948–58), Aštuonios lietuvių liaudies sutartinės balsui ir fortepijonui (yra variantas su birbynės ir kanklių pritarimu, 1969), choro ir solo dainos, lietuvių liaudies dainų išdailos.

Apdovanojimai

Lietuvos nacionalinė premija (1990), Gedimino ordino Karininko kryžius (1996).

Atminimo įamžinimas

Vilniuje, ant namo (Birutės gatvė 11 / Traidenio gatvė 40), kuriame gyveno J. Juzeliūnas, atidengta memorialinė lenta. 2006 Vilniaus viena gatvių pavadinta J. Juzeliūno vardu.

2309

L: Julius Juzeliūnas: Straipsniai, kalbos, pokalbiai, amžininkų atsiminimai / parengė A. Ambrazas Vilnius 2002; A. Ambrazas Julius Juzeliūnas: Gyvenimo ir veiklos panorama, kūrybos įžvalgos Vilnius 2015.