Martov Julius (Julijus Mártovas), Lev Martov, L. Martov, tikr. Julij Cederbaum, Zederbaum 1873 11 24Stambulas 1923 04 04Schömberg (Badenas-Viurtembergas), Rusijos revoliucionierius.
1891 studijuodamas Sankt Peterburge įsitraukė į socialdemokratų veiklą. 1893–95 ištremtas gyveno Vilniuje, veikė žydų socialistų būreliuose, palaikė ryšius su lietuvių socialdemokratais A. Moravskiu, A. Domaševičiumi. 1895 su V. Leninu Sankt Peterburge įkūrė Kovos sąjungą darbininkų klasei išvaduoti. 1896–99 buvo tremtyje Sibire. Nuo 1901 gyveno Šveicarijoje, buvo vienas laikraščio Iskra leidėjų. Per Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos II suvažiavimą (1903) nepritarė V. Lenino siūlomai darbininkų partijos koncepcijai (manė, kad ji turi būti masinė demokratinė organizacija ir veikti daugiausia legaliai), tapo menševizmo ideologu ir vadovu. Per 1905–07 revoliuciją Sankt Peterburgo tarybos vykdomojo komiteto narys, 1906 suimtas ir ištremtas į užsienį.
L. Martov
Po Vasario revoliucijos 1917 05 grįžo į Rusiją. 1917 vadinamojo Priešparlamenčio, 1917–18 – Rusijos centrinio vykdomojo komiteto narys. Spalio perversmą (1917) vertino kaip katastrofą, kritikavo bolševikų vidaus politiką – diktatūrą, raudonąjį terorą (teigė, kad socializmas – ne asmeninės laisvės neigimas, o jos įkūnijimas). 1920 emigravo. Vienas Dviejų su puse internacionalo įkūrėjų (1921).
Parašė istorijos veikalų (Socialdemokratijos istorija / Istorija socialdemokratii 1913 21923), atsiminimus Socialdemokrato užrašai (Zapiski socialdemokrata 1922).
Julius Martov