Oppenheimer Julius Robert (Julijus Robertas Òpenheimeris) 1904 04 22Niujorkas 1967 02 18Princeton, Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas teoretikas, vienas Jungtinių Amerikos Valstijų atominės bombos kūrėjų. Amerikos menų ir mokslų akademijos (1940), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1941) narys.
Išsilavinimas ir veikla
1925 baigė Harvardo universitetą. 1925–26 tobulinosi Kembridžo, 1927 – Göttingeno universitete. 1927–47 dirbo Kalifornijos universitete ir Kalifornijos techologijos institute; profesorius (1936). Kartu su generolu Leslieʼiu Richardu Grovesu vadovavo Manhattano projektui (tyrimai vykdyti Kolumbijos universitete Niujorke, Čikagos universitete ir Kalifornijos universitete Berkeley). 1943–45 dar ir Los Alamoso atominės bombos laboratorijos įkūrėjas ir vadovas, 1947–66 Princetono universiteto perspektyviųjų tyrimų instituto direktorius, 1947–52 dar Jungtinių Amerikos Valstijų Atominės energijos komisijos pirmininkas. Pasisakęs prieš vandenilinę bombą ir už taikų atomą, 1954 buvo nušalintas nuo slaptų duomenų atominių tyrimų srityje, kas reiškė mokslinės veiklos apribojimą, ir apkaltintas nelojalumu valstybei. Po keturias savaites trukusio proceso nuspręsta, kad J. R. Oppenheimerio kandidatūra nepageidautina jokiuose postuose, susijusiuose su karinėmis paslaptimis ir jo sutartis su Jungtinių Amerikos Valstijų atominės energetikos komitetu nutraukta. 1963 kaltinimai panaikinti.
Julius Robert Oppenheimer
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų sritys: branduolio fizika, elementariųjų dalelių fizika, kvantinių laukų teorija, reliatyvistinė kvantinė mechanika, teorinė astrofizika. Teoriškai numatė pozitrono, neutrono, mezono, neutroninės žvaigždės, juodosios skylės buvimą. 1936–39 paaiškino kosminių spindulių prigimtį, sukūrė kosminių spindulių liūčių susidarymo teoriją, pateikė juodųjų bedugnių teoriją.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Mokslas ir įprastas supratimas (Science and the Common Understanding 1954) ir Atviras protas (The Open Mind 1955). 2005 išleista J. R. Oppenheimerio biografija Amerikos Prometėjas: J. R. Oppenheimerio triumfas ir tragedija (American Prometheus: The Triumph and Tragedy of J. Robert Oppenheimer, Kai Birdas ir Martinas Sherwinas).
Filmai
J. R. Oppenheimerio gyvenimo motyvais 1980 sukurtas televizijos serialas Oppenheimeris (Oppenheimer) bei dokumentinis filmas Diena po „Trejybės“ (The Day After Trinity, režisierius Jonas H. Elseʼas), 2023 kino filmas Oppenheimeris (Oppenheimer, režisierius Chr. Nolanas).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 67 085 ir krateris Mėnulyje.