von Payer Julius (Julijus fon Pãjeris) 1842 09 02Schönau (prie Teplitzo, dabartinis Teplice, Čekija) 1915 08 30Veldes (dabartinis Bled, Slovėnija), Austrijos-Vengrijos karininkas, alpinistas, poliarinių sričių tyrėjas.
1856 baigė kadetų korpusą Łobzove, 1859 karo akademiją Wiener Neustadte. 1860–68 tarnaudamas įvairiuose garnizonuose Alpių papėdėse dažnai vykdavo į kalnus; vykdė kartografavimo darbus, pirmasis įkopė į apie 30 viršūnių Ortleso ir Grossglocknero masyvuose. 1869–70 dalyvavo keliautojo Carlo Christiano Koldewey vadovaujamojoje vokiečių poliarinėje ekspedicijoje, tyrė Grenlandijos rytinę pakrantę, nukeliavo rogėmis iki 77° šiaurės platumos; atrado Prano Juozapo fiordą, Karaliaus Vilhemo Žemę. 1871 su C. Weyprechtu dalyvavo austrų ekspedicijoje į Naująją Žemę, o 1872 –74 (t. p. su C. Weyprechtu) vadovavo ekspedicijai, kuri turėjo nuplaukti iš Barentso jūros į Beringo sąsiaurį. Prie Naujosios Žemės laivas buvo ledų suspaustas ir dreifavo 372 paras; dreifo metu (1873) buvo atrasta Prano Juozapo Žemė. Šią kelionę J. von Payeris aprašė veikale 1872–74 Austrijos-Vengrijos ekspedicija į Šiaurės ašigalį (Die österreichisch-ungarische Nordpol-Expedition in den Jahren 1872–74 2 t. 1875–76).
Julius von Payer
Jo vardu pavadinta sala ir ledynas Prano Juozapo Žemėje, kalnas Poliariniame Urale, viršūnė Rytų Grenlandijoje, kyšulys Grenlandijos šiaurinėje pakrantėje.