Julius Wellhausen

Wellhausen Julius (Julijus Vèlhauzenas) 1844 05 17Hamelin (Žemutinė Saksonija) 1918 01 07Göttingen, vokiečių evangelikų teologas, orientalistas. Habil. dr. (1870). Baigęs teologiją Göttingeno universitete 1870–72 ir nuo 1892 dėstė jame, 1872–82 – Greifswaldo, 1882–85 – Hallės‑Wittenbergo, 1885–92 – Marburgo universitete; profesorius (1872). Tyrė krikščionybę, judaizmą, islamą, žydų istoriją. Suformulavo vadinamąją dokumentų hipotezę, pagal kurią Tanachą sudaro vienas su kitu susiję, bet pavieniai tekstai, kuriuos sujungė ne jų autoriai. Teigė, kad šie tekstai parašyti Judėjos karalystės (apie 950 prieš Kristų), Izraelio karalystės (apie 850 prieš Kristų), Jeruzalės (apie 600 prieš Kristų) ir Babilonijos (apie 500 prieš Kristų) gyvavimo laikotarpiais. Svarbiausi veikalai: Fariziejai ir sadukiejai (Die Phariseer und Sadducäer 1874), Šešiaknygės ir Senojo Testamento istorinių knygų sudarymas (Die Composition des Hexateuch und der historischen Bücher des Alten Testaments 1876–77 ³1899), Izraelio istorijos įvadas (Prolegomena zur Geschichte Israels 1878 ⁵1899, Mahometas Medinoje (Muhammed in Medina 1882), Izraelitų ir žydų istorija (Israelitische und jüdische Geschichte 1894 ⁴1901).