Juliusz Osterwa
Osterwa Juliusz (Juliušas Ostèrva),tikr. Julian Andrzej Maluszek 1885 06 23Krokuva 1947 05 10Varšuva (palaidotas Krokuvoje), lenkų teatro aktorius, režisierius. 1904–06 vaidino teatruose Krokuvoje, 1906–07 Poznanėje, 1907–09 N. Młodziejowskos teatre Vilniuje, 1910–15 Varšuvoje. 1915–16 Samaros teatro, Lenkų teatro Maskvoje, 1916–18 Lenkų teatro Kijeve aktorius ir režisierius. 1918 grįžo į Varšuvą. 1919 su M. Limanowskiu čia įsteigė eksperimentinę trupę Reduta, 1921 prie jos – vaidybos studiją Redutos institutas (1925–29 abi veikė Vilniuje, 1931–39 Varšuvoje, vaidino daugelyje Lenkijos miestų); iki 1939 (su pertraukomis, pakaitomis su M. Limanowskiu) joms vadovavo. 1923–25 ir Teatr Rozmaitości Varšuvoje (nuo 1924 Tautos teatras) bei 1932–35 J. Słowackio teatro Krokuvoje, 1946–47 šio ir Senojo teatro Krokuvoje meno vadovas, 1946–47 Teatro mokyklos Krokuvoje direktorius.
Sukūrė apie 250 vaidmenų, svarbesni: Reichstadto kunigaikštis (E. Rostand’o Ereliukas 1912), Jaunikis, Ferdinandas, Konradas (S. Wyspiańskio Vestuvės 1915, Boleslovas Narsusis 1916, Išlaisvinimas 1918), Topolskis (W. Perzyńskio Lengvabūdė sesuo), Fantazas (J. Słowackio Fantazai, abu 1916), Don Fernandas (P. Calderóno de la Barcos Nepalaužiamasis princas 1918), Mazepa (J. Słowackio Mazepa 1924), Pšelenckis (S. Żeromskio Pabėgo mano putpelėlė 1925, visų ir režisierius). J. Osterwa garsėjo herojiniais vaidmenimis, vaidyba artistiška, intelektuali, santūri, lyriška. Kūryboje plėtojo psichologinį realizmą, laikėsi K. Stanislavskio meninių principų, taikė teatro‑laboratorijos metodą (svarbesnis buvo spektaklio kūrimo procesas, o ne premjera), pabrėžė aktoriaus etikos vaidmenį teatre. J. Osterwos režisuotiems spektakliams būdinga subtili forma, neoromantizmo bruožai, itin išsamiai atskleistas herojų vidinis gyvenimas.
R: Listy Juliusza Osterwy / zebr. E. Osterwianka Warszawa 1968; Listy / zebr. Z. Osiński Warszawa 1987; Reduta i teatr: Artykuły, wywiady, wspomnienia: 1914–1947 / zebr. Z. Osiński, T. G. Zabłocka Wrocław 1991; Z zapisków / zebr. I. Guszpit Wrocław 1992; Przez teatr – poza teatr / zebr. I. Guszpit, D. Kosiński Kraków 2004. L: J. Hennelowa, J. Szaniawski Juliusz Osterwa Warszawa 1956; J. Szczublewski Żywot Osterwy Warszawa 1971.
1706