Słowacki Juliusz (Julijus Slovãckis) 1809 09 04Kremenec (Ukraina) 1849 04 03Paryžius (1927 perlaidotas Vavelyje), lenkų poetas, dramaturgas. E. Słowackio sūnus. Lenkų romantizmo vienas žymiausių poetų. 1817–18 mokėsi gimnazijoje Kremenecyje, 1818 su šeima atvyko į Vilnių. 1819–25 mokėsi Vilniaus 2 gimnazijoje. Vilniuje susipažino su A. Mickevičiumi. 1825–28 Vilniaus universitete studijavo teisę. 1828–29 gyveno Varšuvoje, dirbo Finansų ministerijoje. 1831 kaip diplomatinis Tautos vyriausybės kurjeris išvyko į Dresdeną, paskui – į Paryžių, Londoną. Pralaimėjus 1830–31 sukilimą J. Słowackis liko emigracijoje. 1833–36 gyveno Ženevoje, 1837–38 – Florencijoje, keliavo po Italiją, Graikiją, Egiptą, Siriją, Palestiną. Nuo 1838 gyveno Paryžiuje.
Juliusz Słowacki (K. Mordasewicz, 20 a., Vroclavo Lubomirskių didikų muziejus)
Ankstyvieji (iki 1830) kūriniai – sonetai, lyriniai eilėraščiai (Elegija / Elegia, Mėnulis / Księżyc, abu 1825, Odė laisvei / Oda do wolności, Himnas / Hymn, abu 1830) – paskelbti rinkinyje Poezija (Poezje 3 t. 1832–33). Orientalistinėse ir istorinėse poemose Arabas (Arab 1832), Janas Beleckis (Jan Bielecki, parašyta 1830, išleista 1832), Hugonas (Hugon, parašyta 1830, lietuvių kalba 1959), tragedijose Mindaugas (Mindowe, parašyta 1829, išleista 1832, lietuvių kalba 1900), Marija Stiuart (Maria Stuart, parašyta 1830, išleista 1832) sekė A. M. L. de Lamartine’o, G. Byrono, W. Shakespeare’o ir A. Mickevičiaus kūriniais. Dramose Kordianas (Kordian, parašyta 1834), Horštinskis (Horsztyński, parašyta 1835, išleista 1881) vaizduojama romantinio herojaus kova dėl laisvės, keliama problema, kaip susieti asmeninį ir visuomeninį gyvenimą. W. Shakespeare’o kovos dėl valdžios motyvas panaudotas tragedijose Baliadina (Balladyna 1839, lietuvių kalba 1929), Lilia Veneda (Lilla Weneda 1840, lietuvių kalba 1923), jos grįstos mitų ir tautosakos motyvais, nagrinėjamos nacionalinio charakterio, tautos istorijos problemos, fantastika derinama su tikroviškumu, komizmas, satyra – su tragiškumu. Autobiografinėje poemoje Susimąstymo valanda (Godzina myśli, parašyta 1832, išleista 1833) aprašoma poeto gyvenimas Vilniuje. Po kelionių į Egiptą ir Palestiną parašė digresinę poemą Kelionė į Šventąją Žemę iš Neapolio (Podróż do Ziemi Świętej z Neapolu, parašyta 1836–39, išleista 1866), poemą Agamemnono kapas (Grób Agamemnona 1840). Veikiamas Dante’s kūrybos ir Biblijos parašė poemą proza Anhelis (Anheli 1838), kurioje vyrauja lenkų mesianizmo idėjos, poetizuojama kančia, pasiaukojimas. Poemoje Beniovskis (Beniowski, nebaigta; 5 giesmės, 1841) polemizavo su savo kūrybos kritikais. Filosofinėjė poemoje Genezė iš dvasios (Genezis z ducha, parašyta 1844, išleista 1866), istoriosofinėse dramose Mazepa (Mazepa 1840), Sidabrinis Salomėjos sapnas (Sen srebrny Salomei 1844), Samuelis Zborovskis (Samuel Zborowski, parašyta 1845, išleista 1903), poemoje Karalius Dvasia (Król-Duch, nebaigta, išleista 1925) jaučiama A. Towiańskio mistikos įtaka. Kūriniuose Mindaugas (Mindowe), Hugonas (Hugon), Horštynskis (Horsztyński), Lietuvių legiono daina (Pieśń legionu litewskiego) vyrauja lietuviškos temos ir motyvai, vaizduojama Lietuvos istorijos įvykiai. Kūryba turėjo didelę įtaką Jaunosios Lenkijos rašytojams. Į lietuvių kalbą J. Słowackio kūrinių išvertė V. Kudirka, M. Gustaitis, V. Bložė, A. Maldonis, E. Matuzevičius, A. Miškinis, V. Mozūriūnas, V. Reimeris, J. Šiožinys, P. Vaičiūnas, A. Žukauskas.
Juliušas Slovackis; Juliuszas Słowackis
3047