junginỹs (karyboje), didelis karinis vienetas, kurį sudaro įvairių pajėgų rūšių daliniai arba žemesnio lygmens junginiai, t. p. paramos ir aprūpinimo daliniai (padaliniai). Junginys turi nuolatinę arba laikinąją (kintamąją) organizacinę struktūrą. Pagal sudėtį ir uždavinius junginys gali būti strateginis, operatyvinis ir taktinis; Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybių ginkluotose pajėgose – operatyvinis‑strateginis, operatyvinis, operatyvinis‑taktinis ir taktinis. Būna ir bendrųjų teritorinių junginių. Strateginį junginį sudaro keli operatyviniai junginiai, atskiri įvairių pajėgų arba ginkluotųjų pajėgų rūšių junginiai ir daliniai; tokie junginiai yra: armijų grupė (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kitur), frontas (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalyse, Japonijoje), laivynas (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, Rusijoje ir kitur). Strateginiai junginiai dažniausiai sudaromi per karą, kai kurie veikia ir taikos metu (pvz., laivynas). Operatyviniai junginiai yra šie: armija, flotilė, eskadra, laivyno aviacija, taktinė aviacinė vadovybė ir kita. Juos sudaro keli įvairių pajėgų, bet vienos ginkluotųjų pajėgų rūšies junginiai ir daliniai; tokie junginiai sudaromi taikos ir karo metu. Jie dažniausiai vykdo operatyvines užduotis rengdami bendrąsias, savarankiškas arba jungtines operacijas. Operatyvinis junginys gali būti savarankiškas arba sudaryti strateginio junginio dalį. Taktinį junginį dažniausiai sudaro keli mažesni įvairių pajėgų rūšių daliniai arba junginiai, paramos ir aprūpinimo daliniai (padaliniai); tokie junginiai: korpusas, divizija, brigada, flotilė ir kita. Bendrasis teritorinis junginys sudaromas tam tikroms operatyvinėms užduotims ir su valstybės bei ginkluotųjų pajėgų rengimu karui susijusioms karinėms administracinėms funkcijoms vykdyti; tokie junginiai yra, pvz., karinės apygardos.
645