jungtnė veiklà, partnerỹstė, dviejų ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuojančių savo turtą, darbą arba žinias, įsipareigojimas bendrai siekti tam tikro tikslo.
Bendri principai
Jungtinė veikla plėtojama, kai vienas asmuo negeba arba negali pasiekti užsibrėžto tikslo. Bendras tikslas lemia, kad kiekvienas jungtinės veiklos dalyvis kitų dalyvių atžvilgiu turi teisių ir pareigų, kurios nėra priešpriešinės, todėl jungtinės veiklos dalyviai vadinami partneriais. Pradedant vykdyti jungtinę veiklą sudaroma sutartis, kiekvienas jungtinės veiklos dalyvis yra savarankiška šios sutarties šalis.
Jungtinė veikla Lietuvoje
Lietuvoje jungtinės veiklos sutarties šalimis gali būti bet kurie civilinės teisės subjektai (Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai arba juridiniai asmenys). Jungtinė veikla komercinėje ūkinėje srityje (siekiant pelno) vadinama kvalifikuota partneryste. Dažniausiai komercine ūkine veikla pagal jungtinės veiklos sutartį verčiamasi įregistravus įmonę. Fiziniai asmenys, besiverčiantys individualia veikla, gali komercine ūkine veikla pagal jungtinės veiklos sutartį verstis neregistruodami įmonės (tai netaikoma toms veiklos sritims, kuriomis verstis įstatymai nustato reikalavimą įsteigti įmonę). Jungtinės veiklos sutartis gali numatyti, kad partneris negali būti atskleistas tretiesiems asmenims (nevieša partnerystė).
Siekdami bendro tikslo, numatyto jungtinės veiklos sutartyje, jos dalyviai investuoja pinigus ar kitą turtą, panaudoja profesines žinias arba patys dirba, tai yra sukuria jungtinės veiklos materialinę bazę. Sutarties dalyvių investicijos, jungtinės veiklos laikotarpiu sukauptas ar įgytas turtas yra bendra dalinė jų nuosavybė. Išlaidos ir nuostoliai, atsiradę dėl jungtinės veiklos, dengiami pagal jungtinės veiklos sutartyje nustatytą tvarką. Jei sutartyje tokia tvarka nenumatyta, bendrosios išlaidos ir nuostoliai dengiami iš jungtinės veiklos dalyvių turto, o trūkstama suma paskirstoma sutarties dalyviams proporcingai jų indėliui. Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai pagal kiekvieno jų indėlį į bendrą veiklą, jei jungtinės veiklos sutartis kitaip nenustato. Susitarimas skirstant pelną nušalinti kurį nors iš partnerių negalioja. Jei jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, sudaroma asociacijos sutartis.
Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais – patvirtinta notaro (kai jungtinę veiklą vykdo tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos). Jei sudarant sutartį nesilaikoma formos reikalavimų, ji tampa negaliojanti. Įstatymai gali nustatyti tam tikrus reikalavimus arba išimtis jungtinės veiklos subjektams. Pvz., Advokatūros įstatymas nustato, kad advokatų jungtinei veiklai (partnerystei) neprivaloma notaro patvirtinta sutartis, ir jie turi teisę sudaryti jungtinės veiklos sutartį dėl advokatų veiklos neįsteigdami juridinio asmens. Jungtinę veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001), Advokatūros įstatymas (2004), Ūkinių bendrijų įstatymas (2003) ir kiti.
2825