Jungtnės Karalỹstės architektūrà, Didžiõsios Britãnijos architektūrà
Iki 8 amžiaus
Išliko neolito ir bronzos amžiaus megalitinių statinių: Stonehenge’o ansamblis, šventyklos ir antkapiniai paminklai Avebury, gyvenvietės liekanos Orknio salose (visi pasaulio paveldo vertybės). Nuo 2 a. romėnai statė plytų mūro statinius: Hadriano siena (apie 1223, pasaulio paveldo vertybė), Septimijaus Severo termos Londone.
Nuo 6 a. pradėjus plisti krikščionybei, o nuo 7 a. suaktyvėjus airių vienuolių misijų veiklai pradėta statyti karkasinės konstrukcijos (Bradwellyje, 660, Brixworthe, 675), su dvišlaičiais stogais ir stačiakampėmis apsidėmis bažnyčios (Earl’s Bartone, 980–1000, Grindsteade, apie 1000).
8–14 amžius
Londono Toweris (11–16 a.)
8 a. Didžiąją Britaniją užkariavę normanai pradėjo kurti centralizuotą valstybę, statyti pilis (12 a. pabaigoje jų buvo apie 80), dažniausiai aptvarines su kampiniais bokštais (Londono Toweris, pradėta statyti apie 1078 – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1988). 11–12 a. paplito romaninės bažnyčios su kvadratinio plano bokštais, storomis sienomis, ilgomis (iki 170 m) siauromis navomis (Norwicho, Saint Albanso, Peterborough bažnyčios, Durhamo katedra, 1093–1130; ji ir pilis – pasaulio paveldo vertybė). Iki 12 a. antros pusės miestai kūrėsi aplink romėnų gyvenvietes pagal jų taisyklingą planą.
Nuo 12 a. pabaigos Didžiosios Britanijos architektūroje įsigalėjo gotika, kuri pasižymėjo ne naujomis konstrukcijomis, bet dekoratyviniais elementais. Ankstyvosios gotikos, arba ankstyvojo anglų stiliaus, sakraliniai pastatai dar kiek panašūs į romaninius (žemi, masyvūs), lotyniškojo kryžiaus plano, paprastos kompozicijos; ryšku horizontalių ir vertikalių linijų ritmas, fasadai puošnūs, su skulptūromis: Salisbury (1225), Canterbury (11–16 a.) katedros. Brandžiosios gotikos, arba dekoracinio stiliaus, bažnyčiose paplito platesni nei anksčiau, puošniais masverkais dekoruoti langai, sudėtingos konfigūracijos skliautai, gausi augalinių motyvų puošyba (Exeterio katedra). Vėlyvosios gotikos, arba statmeniškojo stiliaus, pastatuose vertikaliai skaidyti arkiniai langai, pastatų sienos, gausia drožyba puošti skliautai. Statyta universitetai (Oksfordo, Kembridžo) su puošniomis koplyčiomis (Karališkojo koledžo koplyčia Kembridže), visuomeniniai pastatai: gildijų namai, pobūvių salės. Gynybiniai pastatai statyti iki 15 a. pabaigos, vėliau pilys dažnai perstatinėtos į užmiesčio rezidencijas.
15–18 amžius
15 a. viduryje–16 a. architektūroje reiškėsi Tiudorų stilius, pereinamasis laikotarpis tarp vėlyvosios gotikos ir renesanso, ir Elžbietos stilius, kuris suderino renesanso ir gotikos bruožus. 16 a. prasidėjus reformacijai bažnyčių statyta mažai, daugiausia plėtota gyvenamųjų namų statyba; jie dažniausiai buvo 2 aukštų, raudonų plytų mūro. Architektūroje įsigalėjus renesansui orderinės sistemos elementai buvo derinami su vietinėmis tradicijomis (aukšti stogai, erkeriai, dideli vestibiulio langai, židiniai). Susiformavo centriškojo sodybinio namo su galerija tipas. Interjerui būdinga drožinėto ąžuolo paneliai (buazerijos), dekoruotos lubos, drožtiniais ornamentais puošti suolai, kėdės. Statyta užmiesčio rezidencijos: Wollaton Hall Notingamšyre (1588, architektas R. Smythsonas, 1535–1614), kitos.
rūmai Wollaton Hall Nottinghame (1588, architektas R. Smythsonas)
Westminsterio vienuolyno bažnyčios Londone vakarinis fasadas (1722–45, architektas N. Hawksmooras)
17–18 a. Didžiosios Britanijos architektūroje įsitvirtino klasicizmas, kuriam būdinga praktiškumas, santūrios formos, taisyklinga kompozicija. Architektas I. Jonesas, derindamas renesanso ir antikos bruožus, suprojektavo Londone Whitehallo rūmų ansamblį su 6 vidiniais kiemais ir banketų sale (1622). Vienas žymiausių Didžiosios Britanijos architektų Chr. Wrenas klasicizmą derino su nacionalinės architektūros tradicijomis: Londono rekonstrukcijos projektas po 1666 gaisro, Šv. Pauliaus katedra (1675–1710) ir Grinvičo ansamblis Londone (su kitais architektais, 1728; pasaulio paveldo vertybė). Architektai tėvas ir sūnus J. Woodas ir Johnas Woodas jaunesnysis planavo miestuose erdvias stačiakampio plano aikštes, kompleksinius ansamblius ir kvartalų projektus kūrė broliai R. Adamas ir J. Adamas (Adelphio kvartalas su rezidencija, 1772, ir Fitzroy aikštės pastatai, 1790, visi Londone).
18 a. pradėta kurti angliškieji parkai (architektas W. Chambersas), statyta užmiesčio rezidencijos: Blenheimo rūmai prie Oksfordo (pasaulio paveldo vertybė), Howardo pilis (architektas J. Vanbrugh).
19 amžius
18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje dėl pramonės revoliucijos sparčiai plėtėsi miestai ir jų priemiesčiai; architektas J. Nashas daug prisidėjo plečiant ir perplanuojant Londoną (Crescento parkas, Regento parko terasos, 1828). Statyta pramoniniai pastatai, miestų centruose ir gyvenamuosiuose kvartaluose – puošnūs gyvenamieji namai su rokoko interjerais. Susidomėta vidurinių amžių palikimu (Anglijos banko rūmai Londone, 1753–1837, architektas J. Soane’as). Įsigalėjo stilizacija, ieškota egzotiškų sprendimų, ypač fasadų architektūroje, atsirado vadinamasis mauritaniškasis, kiniškasis, indiškasis, egiptietiškasis pseudostiliai (architektas J. Nashas).
Parlamento, arba Westminsterio, rūmai Londone (1837–57, architektai A. W. N. Puginas, Ch. Barry)
Plėtotas neoklasicizmas, pasižymintis formų tikslumu (Britų muziejus Londone, 1857, architektas R. Smirke’as), neogotika (Kelionių klubas, 1832, ir Parlamento rūmai, abu Londone, 1868, abiejų architektai Ch. Barry ir A. W. N. Puginas). Neoklasicizmo tradicijų puoselėtojas architektas E. L. Lutyensas sukūrė vadinamąjį lačenso klasikos stilių (Didžiosios Britanijos ambasada Vašingtone, 1930, Kristaus Karaliaus katedros Liverpulyje kripta, 1933–40). Londone pastatyta Naujosios Zelandijos (1873) ir Scotland Yardo rūmai (1887, abiejų architektas R. N. Shaw), monumentas princui Albertui (1872, architektas G. G. Scottas).
Karalienės universiteto rūmai Belfaste (1849, architektas Ch. Lanyonas)
Neogotikinių pastatų suprojektavo G. G. Scottas jaunesnysis (Bodley’o biblioteka Oksforde, 1942), moderno ir secesijos – T. Jacksonas (1835–1924), Ch. R. Mackintoshas (Glazgo dailės mokykla, 1909). Plečiantis pramoniniams miestams (Birminghamui, Mančesteriui, Sheffieldui), uostamiesčiams (Bristoliui, Plymouthui) tvarkytos upių ir uostų krantinės, pastatyta sudėtingos konstrukcijos metalinių tiltų. Architektūroje pradėta naudoti naujas statybines medžiagas (metalą, stiklą), atsirado nauji racionalūs statybos metodai, sukurta naujų perdangos konstrukcijų (inžinierius T. Telfordas). 1851 Londone iš surenkamųjų metalinių konstrukcijų ir stiklo pastatyta vadinamieji Krištolo rūmai (architektas J. Paxtonas; 1936 sudegė). 19 a. architektūroje vyravo praktiškos, racionalios formos, tai ypač ryšku užmiesčio gyvenamųjų namų statyboje.
20 amžius
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje šalia eklektikos plėtojosi ir konstruktyvizmas. Funkcionalizmą Didžiosios Britanijos architektūroje plėtojo architektai Ph. S. Webbas (1831–1915), J. Burnetas (1857–1938), Ch. F. A. Voysey, T. Taitas (1882–1954), E. M. Fry (1899–1987). Miestų sparti plėtra, priemiesčių ir miestelių susijungimas į konglomeracijas vertė spręsti ne tik urbanistines, bet ir socialines problemas. Architektas E. Howardas, R. Unwinas, L. de Soissons’as (g. 1890) pirmieji sukūrė miestų sodų (Letchworth Garden City, pradėtas statyti 1903 ir Welwyn Garden City, pradėtas statyti 1919, abu Hertfordšyre, Wythenshawe prie Mančesterio, pradėtas statyti 1927). Nedidelių miestų palydovų projektų sukūrė architektas P. Geddesas, pramoninių rajonų kompleksiškai suplanavo architektas L. P. Abercrombie (Doncasterio, 1923), Didžiojo Londono projekte (1944) jis siūlė apjuosti miestą želdynais, pastatyti 8 miestus palydovus (projektas neįgyvendintas).
dengtų sodų kompleksas Edeno projektas Kornvalyje (2001, architektas N. Th. Grimshaw)
Per II pasaulinį karą apgriauti miestai buvo atstatinėjami, rengti rekonstrukcijų projektai (Coventry centro, nuo 1946, architektai D. Gibsonas, A. Lingas, D. L. Lasdunas). 1967 parengtas naujo miesto – Milton Keyneso – projektas. Statyti nauji nedideli miestai palydovai: Harlow prie Londono (pradėtas 1947, architektas F. E. Gibberdas). Naujiems gyvenamiesiems mikrorajonams būdinga laisvas planavimas, visuomeniniai centrai sujungti su administracinėmis, prekybinėmis ir kultūros įstaigomis, įrengtos poilsio zonos. Londone pastatyta Karališkoji koncertų salė (1951, architektai R. Matthew, 1906–75, L. Martinas, g. 1908), Britanijos festivalio kompleksas (1951, architektas H. Cassonas, g. 1910), Coventry – katedra (1962, architektas B. Spense’as, g. 1907). Žymesni 20 a. pabaigos–21 a. pradžios architektai: N. T. Grimshaw (gyvenamųjų namų kompleksas Camden Towne, 1990; Waterloo geležinkelio stotis Londone, 1993), N. Fosteris ir R. Rogersas (haiteko stiliaus Lloyds Building Londone, 1984), Z. Hadid, D. Chipperfieldas, J. Dixonas, M. Hopkinsas.
Titaniko muziejus Belfaste (2012, architektūrinė bendrovė Eric Kuhne and Associates)
Viktorijos ir Alberto muziejus Dundee (2018, architektūrinė bendrovė Kengo Kuma & Associates; dešinėje – karališkasis tyrimų laivas Discovery)
Pasaulio paveldo vertybės
Stonehenge’as, Avebury paminklai ir kiti apylinkių statiniai, Durhamo pilis ir katedra, Geležinis tiltas Coalbrookdale’yje, Studley karališkasis parkas su cistersų vienuolyno liekanomis, Beaumariso ir Harlecho pilys bei įtvirtinimų liekanos Gvinete (visi nuo 1986), Westminsterio rūmai, vienuolynas ir Šv. Margaritos bažnyčia Londone, Batho miestas, Romos imperijos sienos (su dalimi Vokietijoje), Blenheimo rūmai (visi nuo 1987), Londono Toweris, Canterbury katedra, Šv. Augustino vienuolynas ir Šv. Martyno bažnyčia (visi nuo 1988), Edinburgo senamiestis ir naujamiestis (nuo 1995), Grinvičo ansamblis Londone (nuo 1997), Orkney neolito laikotarpio monumentai (nuo 1999), Saint George’o istorinis miestas ir įtvirtinimai, Blaenavono pramoninis kraštovaizdis (abu nuo 2000), New Lanarko gyvenvietė, Saltaire’o gyvenvietė, Derwento slėnio medvilnės fabrikai (visi nuo 2001), Kew karališkieji botanikos sodai (nuo 2003), Pontcysyllte‘o akvedukas ir kanalas (nuo 2009), Fortho tiltas (nuo 2015), Europos SPA miestai (su miestais Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje; nuo 2021).
735
-Didžiosios Britanijos kultūra; -Anglijos architektūra
Jungtinės Karalystės gyventojai
Jungtinės Karalystės konstitucinė santvarka
Jungtinės Karalystės partijos ir profsąjungos
Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos
Jungtinės Karalystės santykiai su Lietuva
Jungtinės Karalystės švietimas
Jungtinės Karalystės literatūra
Jungtinės Karalystės choreografija