Jungtinės Karalystės gamta

Jungtnės Karalỹstės gamtà, Didžiõsios Britãnijos gamtà

Didžiosios Britanijos gamtinis žemėlapis

Krantai

Didžiosios Britanijos vakarinius krantus skalauja Airijos jūra, šiaurės vakarinius ir šiaurinius – Atlanto vandenynas, rytinius – Šiaurės jūra, pietinius – Lamanšo sąsiauris. Salos vakaruose ir šiaurės vakaruose krantai labai vingiuoti (ypač Škotijos vakariniai krantai, fjordiniai), statūs, aukšti (ypač Kornvalio pusiasalio), rytiniai krantai mažiau raižyti, daugiausia lėkšti, akumuliaciniai. Didžiausios įlankos: vakaruose – Bristolio įlanka, Cardigano įlanka, Solway, Clyde’o įlanka, Lorno; rytuose – Fortho įlanka, Moray įlanka, Humberio, Washo, Temzės; pietuose – Lyme’o. Didžiausi pusiasaliai: Kornvalio, Velso, Wingtowno, Kintyre’o.

Reljefas

Didesniąją Didžiosios Britanijos salos paviršiaus dalį užima neaukšti kalnai ir aukštumos. Žemumų daugiausia pietryčiuose (Anglija). Kalnai susiraukšlėję per kaledoninę (šiaurinėje dalyje) ir hercininę (pietvakariuose) kalnodarą, labai denuduoti, alpinės kalnodaros tektoninių judesių suskaldyti sprūdžiais, tektoniniais slėniais, paveikti vulkanizmo, pleistoceno ledynų.

Skye salos kraštovaizdis

Labiausiai kalnuotas Škotijos paviršius; šiaurės vakaruose yra upių slėnių suskaidyti Kaledonijos kalnai (didžiausias aukštis 1183 m; Carn Eige’o kalnas), viduryje – granitiniai Grampiano kalnai (1343 m; Ben Neviso kalnas – aukščiausias Didžiojoje Britanijoje). Šiuos kalnus skiria tektoninė Glen Moro įduba. Škotijos pietuose yra aukštuma (didžiausias aukštis 840 m); tarp jos ir Grampiano kalnų plyti Vidurio Škotijos žemuma. Anglijos šiaurėje yra Chevioto kalnai (816 m), į pietvakarius nuo jų – Kambrijos kalnai (978 m; Scafellio kalnas), į pietus – Peninų kalnai (893 m; Cross Fellio kalnas). Peninų kalnai susidarę iš smiltainio ir klinties, būdinga karstiniai reiškiniai.

Anglijos žemumų reljefas banguotas, yra moreninių ir klintinių kalvagūbrių (iki 350 m aukščio). Į pietus nuo Peninų kalnų yra Midlandsas, arba Vidurio žemuma, į pietryčius nuo jos – Londono baseino žemuma. Šias žemumas kerta kuestų grandinės: Cotswoldo, Northamptono, Chilterno, Šiaurės Downso, Pietų Downso.

Vakariausioje Anglijos dalyje – Kornvalio pusiasalyje – aukštumos: Dartmooras (didžiausias aukštis 621 m) ir Exmooras (520 metrų). Velsas – kalnuotas kraštas; išskyrus siaurą pajūrio ruožą, jį užima Kambro kalnai (didžiausias aukštis 1085 m; Snowdono kalnas).

Šiaurės Airijos paviršius panašus į Škotijos; Sperrino (683 m) ir Antrimo kalnai (554 m) yra Šiaurės Škotijos kaledoninių masyvų tęsinys. Šiaurės Airijos pietryčiuose yra Mourne’o kalnai (852 m; Slieve Donardo kalnas – aukščiausias Šiaurės Airijoje). Vidurinėje dalyje – tektoninė įduba.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų jūrinis, jį veikia vyraujanti vakarų pernaša (iš Atlanto vandenyno) ir Britų salas juosianti šiltoji Šiaurės Atlanto srovė. Vidutinė metinė temperatūra 8–11 °C. Žiemos šiltos, drėgnos, pučia gūsingi vėjai, Škotijos salose būna uraganų. Sausio vidutinė temperatūra: šiaurės vakaruose –3 °C (Škotijoje atšąla iki –18 °C), šiaurės rytuose 3 °C, pietvakariuose 7 °C. Vasaros vėsios; liepos vidutinė temperatūra šiaurėje 12–13 °C, pietuose 17 °C.

Kritulių iškrinta ištisus metus (daugiausia lyja), ypač nuo spalio iki sausio. Sninga visur, sniego danga išsilaiko šiaurėje 1–1,5 mėn., pietuose – savaitę. Vidutinis metinis kritulių kiekis (mm): Škotijos kalnuose 3000, Anglijos vakaruose 1000, rytuose 700. Didelis debesuotumas, dažni rūkai.

Loch Nesso ežeras Škotijoje

Vidaus vandenys

Upės trumpos, vandeningos ištisus metus. Patvinsta rudenį ir žiemą. Neužšąla. Daugiausia reguliuotos, sujungtos laivybos kanalais. Daugelio upių žiotys – estuarijos. Į Šiaurės jūrą teka Temzė (338 km), Trentas, Ouse’as, Teesas, Tyne’as, Tweedas, į Airijos jūrą – Clyde’as, Mersey, į Bristolio įlanką – Severnas. Kanalai jungia Temzę su Avonu (kuris teka į Bristolio įlanką), Mersey – su Ouse’u ir Trentu. Kaledonijos kanalas jungia Šiaurės jūrą (Moray įlanka) su Atlanto vandenynu (Lorno įlanka). Škotijoje ir Velse upės naudojamos hidroenergijai gauti. Daug ežerų, ypač Škotijoje, Peninų, Kambrijos, Kambro kalnuose ir Šiaurės Airijoje. Dauguma jų ledyninės kilmės. Didžiausi: Neagh (396 km²; Šiaurės Airija), Lomondo ežeras, Loch Nesso (Škotija), Windermere’o (Anglija, Kambro kalnai).

Wye upė Anglijos pietvakariuose

Dirvožemiai

Didžiosios Britanijos šiaurėje ir viduryje vyrauja glėjiškieji rudžemiai ir palvažemiai, pietuose – glėjiškieji išplautžemiai ir kalciažemiai; yra žvyrinių kalkžemių, jauražemių, durpžemių.

Augalija

Natūralios augalijos nedaug. Miškai užima apie 11,6 % teritorijos; jų daugiausia rytuose ir pietuose (kalnų šlaituose, upių slėniuose). Škotijoje ir Šiaurės Anglijoje yra spygliuočių miškų (daugiausia pušynų), pievų, ganyklų (nusausintų durpynų), krūmais apaugusių plotų, viržynų. Anglijos pietuose, Kornvalio pusiasalyje, Velse auga ąžuolynai, bukynai, ąžuolų ir skroblų, ąžuolų ir uosių miškai.

Gyvūnija

Gyvūnija negausi. Yra tauriųjų elnių, stirnų, lapių, barsukų, kiškių, voverių, ūdrų, ondatrų, nutrijų, priekrantėse – ruonių; iš paukščių – ančių, žąsų, laukinių karvelių, kurtinių, strazdų, fazanų.

Aplinkos apsauga

Didžiojoje Britanijoje saugoma 28,73 % sausumos ir apie 30 % gretimų akvatorijų ploto. Yra 3 regioniniai parkai (Clydeʼo Muirshielio, Pentland Hillso ir Lomond Hillso), 15 nacionalinių parkų: Ežerų nacionalinis parkas (plotas 2250 km²), Snowdono (2170 km²), Pembrokeshire’o kranto (1590 km²), Kalnų nacionalinis parkas (1404 km²) ir kiti. Keli šimtai kraštovaizdžio parkų (daugiausia Škotijoje) ir rezervatų.

Dales nacionalinis parkas

Unikalus Šiaurės Airijos šiaurinės pakrantės kraštovaizdis, vadinamasis Milžinų Kelias (Giant’s Causeway), Hendersono sala, Saint Kildos salynas, Gough salos gamtos rezervatas, Dorseto ir Rytų Devono krantas – pasaulio paveldo vertybės. 7 biosferos rezervatai (UNESCO programa Žmogus ir biosfera): Wester Rosso, arba Beinn Eigheʼo, Šiaurės Devono (abu nuo 1976), Dyfi upės estuarijos (1977; Ramsaro konvencijos saugoma vietovė), Galloway ir Pietų Ayrshireʼo (2012), Brightono-Lewes Downo (2014), Mano salos (2016), Waito salos (2019). 175 Ramsaro konvencijos (Didžiojoje Britanijoje įsigaliojo 1976) saugomos vietovės (plotas 12 830,4 km²). Europos ekologiniam tinklui Natura 2000 priklauso 276 paukščių ir 660 buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusą turinčių vietovių.

Ežerų nacionalinis parkas Anglijos šiaurės vakaruose

Jungtinė Karalystė

Jungtinės Karalystės gyventojai

Jungtinės Karalystės konstitucinė santvarka

Jungtinės Karalystės partijos ir profsąjungos

Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos

Jungtinės Karalystės ūkis

Jungtinės Karalystės istorija

Jungtinės Karalystės santykiai su Lietuva

Jungtinės Karalystės švietimas

Jungtinės Karalystės literatūra

Jungtinės Karalystės architektūra

Jungtinės Karalystės dailė

Jungtinės Karalystės muzika

Jungtinės Karalystės choreografija

Jungtinės Karalystės teatras

Jungtinės Karalystės kinas

Jungtinės Karalystės žiniasklaida

Jungtinės Karalystės lietuviai