Jungtinės Karalystės kinas

Jungtnės Karalỹstės knas, Didžiõsios Britãnijos knas. 1896 režisierius R. W. Paulis (1896–1943) sukūrė pirmą anglų filmą Nerami jūra prie Doverio (Rough Sea at Dover). 19 a. pabaigoje Brightone filmus (dažniausiai trumpas komiškas sceneles) kūrė režisieriai J. Williamsonas (1855–1933) ir G. A. Smithas (1864–1959). 20 a. pradžioje jie įkūrė kino bendrovę, apie kurią susibūrė ir daugiau kino kūrėjų (vadinamoji Brightono mokykla). Filmuose šie režisieriai taikė įvairias technines naujoves: dvigubą ekspoziciją, kombinuotą filmavimą, stambų planą, filmavimą natūroje. 20 a. 1–2 dešimtmetyje Londone kūrėsi kino bendrovės, pradėjo klostytis filmų kūrimo ir platinimo sistema; demonstruota daugiausia užsienio šalių filmai, buvo sukuriama apie 30 filmų per metus. Didžiosios Britanijos kino raidai svarbi buvo prodiuserio M. Balcono (1896–1977) veikla. 1924 Londone jis įkūrė kino bendrovę Gainsborough Pictures. Joje debiutavo ir ankstyvojo kūrybos periodo svarbiausius filmus (Šantažas / Blackmail 1929, pirmasis Didžiosios Britanijos garsinis filmas, Žmogus, kuris per daug žinojo / The Man Who Knew Too Much 1934) sukūrė režisierius A. Hitchcockas (1940 išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas). 1927 Didžiosios Britanijos Parlamentas apribojo užsienio filmų demonstravimą; sukuriamų filmų skaičius padidėjo iki 130 per metus. Daugiausia kurtos komedijos, melodramos, literatūros kūrinių ekranizacijos, filmavosi teatro aktoriai. 1928 Londone režisierius J. Griersonas subūrė grupę jaunų režisierių (H. Wattas, 1906–87, P. Rotha, 1907–84, B. Wrightas, 1907–87, S. Leggas, 1910–88), kurie kūrė socialinės tematikos dokumentinius filmus, naudojo eksperimentinę formą. J. Griersono ir jo vadovaujamos grupės kūryba padėjo Didžiosios Britanijos dokumentinio kino pagrindus, darė įtaką vaidybinių filmų tikroviškumui. 1932 Didžiojoje Britanijoje apsigyvenęs vengrų kilmės prodiuseris ir režisierius A. Korda Londone įkūrė kino bendrovę London Films. Joje kūrė ir garsūs užsienio režisieriai: V. Sjöströmas (Švedija), R. Clairas, J. Feyderas (Prancūzija). 4 dešimtmetyje Didžiojoje Britanijoje dokumentinių filmų sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų režisierius R. J. Flaherty (Žmogus iš Arano / The Man From Aran 1934). Svarbesni 4 dešimtmečio vaidybiniai filmai: Henriko VIII asmeninis gyvenimas (The Private Life of Henry VIII 1933, režisierius A. Korda), Pigmalionas (1938, pagal G. B. Shaw, režisierius A. Asquithas), Žvaigždės žiūri žemyn (The Stars Look Down 1939, pagal A. J. Croniną, režisierius C. Reedas). Vaidino aktoriai: L. Howardas (1893–1943), J. Matthews (1907–81), L. K. Olivier, V. Leigh, M. Lockwood (1916–90). Svarbių dokumentinių filmų sukūrė režisieriai N. Cowardas (1899–1973), H. Jenningsas (1907–50), brazilų režisierius A. Cavalcanti. Daugelis 5 dešimtmečio vaidybinių filmų melodramatiški, ryšku dekadentinės nuotaikos. Sukurta istorinių (režisieriai A. Korda, C. Reedas), antikarinių (režisieriai A. Asquithas, M. Powellis) filmų, literatūros kūrinių ekranizacijų (Didieji lūkesčiai / Great Expectations 1946, pagal Ch. Dickensą, režisierius D. Leanas, Hamletas 1948, pagal W. Shakespeare’ą, režisierius L. Olivier). 1956 susibūrė dokumentinių filmų kūrėjų grupė Free Cinema. Režisieriai protestavo prieš sustabarėjusią estetiką mene, komercinio meno įsigalėjimą, jo atsiribojimą nuo realybės, kūrė socialinės tematikos dokumentinius filmus, juose pabrėžė kasdienybės reikšmę. Judėjimas greitai išblėso; daugelis Free Cinema režisierių vėliau pradėjo kurti vaidybinius filmus (daugiausia pagal grupės Įpykę jaunuoliai rašytojų kūrinius). Juose atsirado naujo herojaus – su nusistovėjusiomis visuomeninio gyvenimo normomis nesitaikstančio jaunuolio – tipas, pradėta vaizduoti naujus visuomenės sluoksnius: darbininkus, bedarbius. Svarbesni filmai: Atsigręžk rūstybėje (Look Back in Anger 1959, pagal J. Osborne’ą), Ilgų distancijų bėgiko vienatvė (The Loneliness of the Long Distance Runner 1962, pagal A. Sillitoe, abiejų režisierius T. Richardsonas), Šeštadienio vakarą, sekmadienio rytą (Saturday Night and Sunday Morning 1960, pagal A. Sillitoe, režisierius K. Reiszas), Toksai sportinis gyvenimas (This Sporting Life 1963, režisierius L. G. Andersonas), Bilis melagis (Billy Liar 1963, režisierius J. R. Schlesingeris). Absurdo jausena grindžiamų filmų sukūrė režisierius P. Brookas (Musių valdovas / Lord of the Flies 1963, pagal W. Goldingą). 7–8 dešimtmetyje vyravo su Jungtinių Amerikos Valstijų kino bendrovėmis sukurti filmai; svarbių filmų sukūrė kitų šalių režisieriai: M. Antonioni (Italija), R. Cormanas, J. Hustonas, S. Kubrickas, J. Losey, S. Lumetas (Jungtinės Amerikos Valstijos), F. Truffaut (Prancūzija). Išpopuliarėjo pramoginiai filmai (apie agentą 007 – Džeimsą Bondą, režisierius T. Youngas). Satyrinėmis kino parodijomis garsėjo grupė Monty Python. Kiti svarbesni režisieriai: M. Andersonas, J. Lee Thompsonas (1914–2002), A. Harvey (g. 1931), M. Leigh, K. Russellas. 9 dešimtmečio pradžios svarbesni filmai: Ugnies vežimai (Chariots of Fire 1981, režisierius H. Hudsonas), Gandhi (1982, režisierius R. Attenborough), Kambarys su vaizdu (A Room With a View 1985, režisierius J. Ivory). 9–10 dešimtmetyje dėl nepakankamo kino finansavimo daugiausia kurti televizijos (ypač BBC ir Channel 4) remiami įvairių žanrų ir temų vadinamojo mažo biudžeto televizijos ir kino filmai. Sukurta avangardistinių (P. Greenaway), socialinės problematikos (A. Bridgesas, 1927–2013, K. Loachas), politinių (R. Attenborough, D. Leanas), visuomeninės tematikos (M. Winterbottomas, g. 1961), istorinių (R. Joffé), biografinių (B. Gilbertas, g. 1960), gangsterių (J. Glazeris, g. 1965), psichologinių (S. Daldry, g. 1960) filmų, literatūros kūrinių ekranizacijų (K. Branagh), eksperimentinių videofilmų (D. Jarmanas). Dalis garsių režisierių (J. Boormanas, B. Forsythas, S. Frearsas, A. Lyne’as, A. Parkeris) kuria Holivude (Jungtinės Amerikos Valstijos). Žymesni aktoriai: K. Branagh, R. Burtonas, M. Caine’as (g. 1933), J. Christie, T. Courtenay, D. Day-Lewisas, A. Finney, A. Guinnessas, L. Harvey, L. Howardas, T. Howardas, J. Ironsas, B. Kingsley, C. Laughtonas, V. Redgrave, R. Tushingham (g. 1942), M. Yorkas. Edinburge (nuo 1947) ir Londone (nuo 1957) kasmet rengiami kino festivaliai. 1933 Londone įkurtas Britų kino institutas, 1946 – Britų kino akademija (skiria kasmetinius prizus). Veikia Nacionalinė kino ir televizijos mokykla (įkurta 1971). Leidžiamas kino žurnalas Sight and Sound (nuo 1932).

L: J. Hill Sex, Class, Realism: British Cinema 1956–63 London 1986; I. Aitken Film and Reform: John Grierson and the Documentary Film Movement London 1990.

-Jungtinės Karalystės kultūra, -Didžiosios Britanijos kultūra

Jungtinė Karalystė

Jungtinės Karalystės gamta

Jungtinės Karalystės gyventojai

Jungtinės Karalystės konstitucinė santvarka

Jungtinės Karalystės partijos ir profsąjungos

Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos

Jungtinės Karalystės ūkis

Jungtinės Karalystės istorija

Jungtinės Karalystės santykiai su Lietuva

Jungtinės Karalystės švietimas

Jungtinės Karalystės literatūra

Jungtinės Karalystės architektūra

Jungtinės Karalystės dailė

Jungtinės Karalystės muzika

Jungtinės Karalystės choreografija

Jungtinės Karalystės teatras

Jungtinės Karalystės žiniasklaida

Jungtinės Karalystės lietuviai