Jungtnės Karalỹstės konstitùcinė sántvarka, Didžiõsios Britãnijos konstitùcinė sántvarka
Aukščiausiosios valdžios institucijos
Jungtinė Karalystė – parlamentinė konstitucinė monarchija. Galioja nerašytoji konstitucija, kurią sudaro Parlamento aktai (įstatymai), teismo precedentai ir konstituciniai papročiai.
Nominalus valstybės vadovas – karalius (karalienė). Sostą paveldi vyriausias karaliaus (karalienės) sūnus (nesant sūnų, vyriausia duktė). Formaliai karalius turi aukščiausią įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžią, yra ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, Tautų Sandraugos vadovas, pasaulietiškas Anglikonų Bažnyčios vadovas, sušaukia ir paleidžia Parlamentą, pradeda jo sesijas, skiria ministrą pirmininką ir kitus ministrus, diplomatus, teisėjus, aukštus pareigūnus ir dvasininkus, skelbia karą ir taiką, pasirašo Parlamento priimtus įstatymus, tarptautines sutartis, teikia titulus ir garbės vardus. Pagal konstitucinius papročius, karalius privalo veikti taip, kaip jam pataria ministras pirmininkas ir kiti ministrai.
Parlamento, arba Westminsterio, rūmai iš paukščio skrydžio (1837–57, architektai Ch. Barry, A. W. N. Puginas)
Įstatymus leidžia Parlamentas (Parliament), kurį sudaro aukštieji Lordų Rūmai (House of Lords) ir žemieji Bendruomenių Rūmai (House of Commons). Bendruomenių Rūmuose yra 650 narių (533 atstovauja Anglijai, 59 – Škotijai, 40 – Velsui, 18 – Šiaurės Airijai), renkami visuotiniais tiesioginiais rinkimais 5 metams, tačiau ministro pirmininko siūlymu gali būti paleisti anksčiau. Bendruomenių Rūmų nariui mirus, atsistatydinus, bankrutavus, tapus neveiksniu, jam suteikus pero titulą rengiami papildomi rinkimai vienoje rinkiminėje apygardoje. Aktyviąją rinkimų teisę turi 18 metų sulaukę Jungtinės Karalystės piliečiai, t. p. Airijos ir Tautų Sandraugos šalių piliečiai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje. Pasyviąją rinkimų teisę turi minėtieji asmenys, išskyrus dvasininkus, kai kuriuos pareigūnus ir valstybės tarnautojus.
Lordų Rūmus sudaro tiksliai neapibrėžtas perų skaičius (2016 pabaigoje buvo 809, iš jų 26 arkivyskupai ir vyskupai, 91 turintis paveldimą pero titulą pagal 1999 Lordų Rūmų aktą ir 692 perai iki gyvos galvos). Iki 2005 Lordų Rūmams pirmininkavo lordas kancleris.
Parlamentas leidžia įstatymus, užtikrina finansinį pagrindą vyriausybės veiklai ir ją kontroliuoja. Įstatymų leidybos iniciatyva priklauso vyriausybei ir Parlamento nariams. Parlamento galia sukoncentruota Bendruomenių Rūmuose, nors teisę svarstyti, taisyti ir pildyti įstatymus turi abeji rūmai. Finansinius ir Parlamento veiklos trukmę nustatančius įstatymus svarsto ir priima tik Bendruomenių Rūmai. Pagal 1949 Parlamento aktą, Bendruomenių Rūmai gali teikti karaliui pasirašyti Lordų Rūmų atmestą įstatymą po vienų metų.
Vykdomoji valdžia faktiškai priklauso vyriausybei. Išrinkus Bendruomenių Rūmus balsų daugumą laimėjusios partijos vadovą karalius skiria ministru pirmininku ir paveda jam sudaryti vyriausybę. Iš 15–25 jos narių ministras pirmininkas suformuoja Ministrų Kabinetą, kuris sprendžia vidaus ir užsienio politikos svarbiausius klausimus.
Vyriausybės dalimi laikoma karaliaus patariamoji institucija – Slaptoji taryba, kurią sudaro 650 narių (2016). Paprastai ji atlieka karaliaus prerogatyvai priklausančias funkcijas (ratifikuoja sutartis, sušaukia, paleidžia Parlamentą ir kita). Slaptąją tarybą sudaro esamo ir buvusių Ministrų Kabinetų nariai, Canterbury ir Jorko arkivyskupai, Bendruomenių Rūmų vadovas, kiti žymūs politikai ir teisėjai (nariu tampama visam gyvenimui). Slaptosios tarybos Teismo komitetas yra paskutinė apeliacinė instancija kai kurių Jungtinių Tautų šalių, Meno, Jersey ir Guernsey salų teismuose nagrinėtoms byloms, t. p. byloms dėl decentralizacijos.
Vietos valdžia
1997 leiboristų vyriausybei pradėjus decentralizacijos politiką, 1999 buvo surengti tiesioginiai rinkimai į Velso ir Šiaurės Airijos Nacionalines Asamblėjas (nuo 2002 veikla suspenduota) bei Škotijos Parlamentą (sudaro 129 nariai, renkami 5 metams). Šios institucijos turi teisę leisti įstatymus, išskyrus dėl užsienio reikalų, mokesčių, valstybinės ekonominės politikos, socialinės apsaugos ir transliavimo. Anglijoje ir Velse 63 grafystės suskirstytos į 369 apygardas su savivaldybėmis (Anglijos 7 grafystės – metropolinės). Savivaldos institucijų sistema nustatyta 1992 Anglijoje, 1994 – Velse ir Škotijoje. Visų 32 Šiaurės Airijos apygardų savivaldos sistema vienpakopė. 1996–98 Anglijoje vietos administraciniai vienetai suskirstyti į dviejų pakopų (grafysčių, apygardų) savivaldos institucijas ir 46 vienos pakopos unitarines tarybas.
Meno, Jersey ir Guernsey salos turi įstatymų leidžiamąją valdžią – Asamblėją, atskirą teisės ir mokesčių sistemą.
Teismų sistema
Aukščiausia Didžiosios Britanijos teisminė institucija yra Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis Teismas (po 2005 konstitucinės reformos perėmė Lordų Rūmų vykdytas teismines funkcijas). Sudaro 12 teisėjų, ministro pirmininko patarimu karaliaus paskirtų iki gyvos galvos. Yra paskutinė apeliacinė instancija byloms, išnagrinėtoms Apeliaciniame, Aukštajame teisingumo, Karalienės Suolo, Škotijos Sesijų ir Šiaurės Airijos Aukštajame teismuose.
Aukštasis teisingumo teismas nagrinėja sudėtingas civilines bylas ir kai kuriuos apeliacinius skundus dėl magistratų teismų sprendimų. Karūnos teismas sprendžia sudėtingas baudžiamąsias bylas ir yra pirmoji apeliacinė instancija byloms, išnagrinėtoms magistratų teismuose. Magistratų teismuose supaprastinta tvarka (nedalyvaujant prisiekusiesiems) priimama apie 96 % baudžiamųjų bylų sprendimų.
Nesudėtingos civilinės bylos sprendžiamos grafysčių teismuose. Anglijoje veikia apie 60 įvairių tribunolų.
Škotijos teismų sistemą sudaro Sesijų (civilinėms byloms), Aukštasis justicijos (baudžiamosioms byloms), šerifo ir apylinkių teismai.
Šiaurės Airijoje Aukščiausiąjį Teismą sudaro Aukštasis, Apeliacinis ir Karūnos teismas. Žemesniosios grandies teismai – grafysčių ir magistratų.
Visų teismų teisėjus skiria karalius.
Nacionalinė šventė
Nacionalinė šventė – karaliaus (karalienės) gimimo diena (1952–2022 – birželio antrasis šeštadienis – Elžbietos II gimimo diena).
1446
Jungtinės Karalystės gyventojai
Jungtinės Karalystės partijos ir profsąjungos
Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos
Jungtinės Karalystės santykiai su Lietuva
Jungtinės Karalystės švietimas
Jungtinės Karalystės literatūra
Jungtinės Karalystės architektūra
Jungtinės Karalystės choreografija