Jungtnės Karalỹstės mùzika, Didžiósios Britãnijos mùzika
Muzikinis folkloras
Keltų gentys turėjo epinių dainų, kurias dainuodavo bardai, pritardami kruitu (lyros tipo muzikos instrumentas). Anglosaksams užkariavus keltų gentis jų folkloras asimiliavosi su vietinių tautų folkloru. Anglų, škotų, valų muzikiniam folklorui būdinga darbo, lyrinės, humoristinės ir kitos dainos, instrumentinė muzika; dermės – joninė, dorinė, miksolydinė; metrika nesudėtinga – 4/4, 6/8, 3/4. Didelę anglų, o ypač škotų, muzikinio folkloro dalį sudaro baladės, grįstos pentatonika, savitomis sinkopėmis. Nuo 7 a. plito grigališkasis choralas, pradėjo klostytis profesionalioji muzika. Žinių apie klestėjusį bardų meną yra 12 a. Velso rankraštyje Hauelio Gerojo įstatymai (The Laws of Hywel Dda). 9–13 a. išpopuliarėjo daugiabalsis dainavimas, paplito gimelis, foburdono technika. Viduramžiais ir Renesanso epochoje susiklostė buitinės muzikos žanrai: kečai, Kalėdų giesmės (carols), raundai. Bažnyčiose buvo ne tik giedama, bet ir griežiama styginiais muzikos instrumentais, vargonuojama. 10 a. anglų bažnytinės muzikos centras buvo Winchesteryje, kurio katedroje stovėjo didžiuliai vargonai. Čia susiklostė Velykų sepulchre dramos (prancūzų kilmės) tvarka, kuri išliko iki 21 amžiaus. Anglų bažnytinei muzikai įtakos turėjo prancūzų muzika; Anglijoje buvo giedamos kompozicijos iš Paryžiaus Dievo Motinos katedros kapelos repertuaro, t. p. atliekami ir vietinių kompozitorių kūriniai.
Muzika 11–14 amžiuje
Pasaulietinė muzika buvo atliekama rūmuose. 11–14 a. gyvavo menestrelių menas. Išliko keletas 13 a. pasaulietinės muzikos kūrinių – 6 balsų Vasaros kanonas (Sumer is icumen in) ir keli instrumentiniai šokiai. Žymiausi 12–14 a. anglų muzikos teoretikai buvo Jonas Garlandietis, Anonimas IV, W. Odingtonas. 14 a. antroje pusėje sparčiai plito pasaulietinė muzika, buvo steigiamos vokalinės ir instrumentinės rūmų kapelos.
Muzika 15 amžiuje
Apie 15 a. anglų bažnytinę muziką daug žinių yra išlikusiuose rankraščiuose, tarp jų žymiausias – Old Hall Manuscript (15 a. pradžia; jį sudaro mišios, motetai ir antifonos). 15 a. pirmoje pusėje susiklostė anglų polifonijos mokykla, kurios žymiausi kompozitoriai buvo J. Dunstable’is (apie 1380–1453; kūrė bažnytinę ir pasaulietinę muziką, išgarsėjo Europoje dainomis), L. Poweris (tarp 1370 ir 1385?–1445; parašė pirmąsias žinomas cantus firmus mišias Missa Alma redemptoris mater). Žymiausi 15 a. pabaigos anglų kompozitoriai: J. Browne’as (kūrybingas buvo apie 1490), W. Cornyshe’as (apie 1465–1523), R. Fayrfaxas (1464–1521), J. Lloydas. 1549 išėjo pirmasis anglikonų maldynas ir giesmynas The Book of Common Prayer, 1550 – šio maldyno J. Marbecke’o (Merbecke’o) parengta muzikinė versija – The Book of Common Praier Noted, kurioje buvo sekama grigališkojo choralo pavyzdžiu. Svarbiausi anglikonų bažnytinės muzikos kompozitoriai buvo C. Tye (apie 1505–73), T. Tallis (apie 1505–85) ir J. Taverneris (apie 1490–1545), kurie kūrė antemas bei kitų žanrų bažnytinę muziką.
Muzika 16–17 amžiuje
16 a. pabaigoje suklestėjo pasaulietinės muzikos kūryba (šokiai, fancy – fantazijos, variacijos) įvairiems instrumentams, tarp jų ir virginalui, instrumentiniams ansambliams bei balsui su pritarimu. Pirmasis Anglijoje madrigalus pradėjo kurti W. Byrdas. Kiti 16 a. anglų kompozitoriai: J. Bullis, J. Dowlandas, T. Morley, O. Gibbonsas.
17 a. 3 dešimtmetyje daugiausia kurta vokalinė ir instrumentinė kamerinė muzika (J. Jenkinsas, 1592–1678, W. Lawesas, 1602–45, H. Lawesas, 1596–1662, W. Youngas, m. 1662, M. Locke’as, apie 1622–77). Gyvavo mėgėjų muzikavimas, spausdinti dainų, instrumentinės muzikos rinkiniai. 1652 išspausdintas pirmasis glee rinkinys, jis išpopuliarino šį žanrą Anglijoje.
Henry Purcell (raižinys, 19 a. antra pusė)
Anglų muzikoje įsitvirtino C. Monteverdi suformuotas rečitatyvinis stilius. C. Colemanas, J. Hiltonas (apie 1560–1608), W. ir H. Lawesai įdiegė baroko muzikos naujoves bažnytinėje muzikoje. J. Blow ir M. Wise’as vieni pirmųjų rašė muziką su basso continuo. Nuo 1683 pradėta kurti odes šv. Cecilijai. 17 a. klostėsi anglų muzikinis teatras. Muzika užėmė svarbią vietą W. Shakespeare’o ir jo amžininkų dramų spektakliuose. Rūmų kaukių vaidinimai (masque), atsiradę dar 16 a., 17 a. pirmoje pusėje labai suklestėjo. Šio žanro kūrinių sukūrė T. Campionas (1567–1620), N. Laniere’is (1588–1666), H. Lawesas. Žymiausias 17 a. anglų kompozitorius H. Purcellis vienas pirmųjų Anglijoje kūrė operas (Didonė ir Enėjas, 1689), kantatas, oratorijas, sonatas ir tradicinius muzikos žanrus: fancy, antemas, kečus, kaukių vaidinimus.
Muzika 18–19 amžiuje
Po H. Purcellio mirties (1695) labai susidomėta italų opera. 1710 atvykęs į Londoną italų operas kūrė G. F. Händelis. Atsiradus daugiau italų operos trupių G. F. Händelis pirmasis Anglijoje ėmė kurti oratorijas, kuriose jam pavyko sujungti italų operos ir anglų chorinės muzikos tradicijas. 1728 Londone pastatyta pirmoji dainų opera – J. C. Pepuscho Elgetos opera, libretas J. Gay’aus). Šio tipo operos vėliau išpopuliarėjo Škotijoje ir Velse.
18–19 a. anglų muzikai didelę įtaką darė Anglijoje gyvenę ir kūrę užsienio kompozitoriai: J. C. Bachas, J. Haydnas, C. M. von Weberis, F. Mendelssohnas-Bartholdy, L. Spohras. Iš anglų kompozitorių tuo metu garsėjo T. A. Arne’as, W. Boyce’as, B. Cooke’as (1734–93).
19 a. Londonas tapo vienu Europos muzikinės kultūros centrų. Čia gastroliavo F. Chopinas, F. Lisztas, H. Berliozas, N. Paganini, R. Wagneris, G. Verdi, A. Dvořákas, P. Čaikovskis ir kiti. Londone buvo įkurta Karališkoji muzikos draugija (1762), Filharmonijos draugija (1813; vienas steigėjų – smuikininkas, dirigentas, kompozitorius F. Janevičius iš Lietuvos), Händelio (1843), Bacho (1849), Purcellio (1861) draugijos, Švenčiausiosios Trejybės koledžas (1872), Karališkoji muzikos akademija (1882), Karališkasis muzikos koledžas (1883). 1877 G. Grove’as išleido Muzikos ir muzikų žodyno (Dictionary of Music and Musicians) pirmąjį leidimą. Žinomi to meto anglų kompozitoriai buvo S. Webbe’as, S. Wesley (1766–1837), S. S. Wesley (1810–76). Išpopuliarėjo A. Sullivano operetės.
Karališkoji Alberto salė Londone (1871, architektas H. Y. D. Scottas, inžinerinė bendrovė Ordish & Grover)
Muzika 20 a.–21 a. pradžioje
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje prasidėjo muzikos atgimimas. Romantinę muziką kūrė H. Parry, E. W. Elgaras. Susidomėta anglų senąja ir liaudies muzika. Jos turėjo įtakos kompozitoriams F. Deliusui, R. Vaughanui Williamsui, G. T. Holstui, A. Blissui. Vienas žymiausių anglų kompozitorių – B. Brittenas, kuris tarptautinį pripažinimą pelnė savo operomis, vokaliniais instrumentiniais ir simfoniniais kūriniais. Kiti žymūs 20 a. anglų kompozitoriai: A. Bushas (1900–95), W. Waltonas, M. Tippettas, A. E. Lutyens, H. Searle’is (vienas dodekafoninės muzikos kūrėjų), T. Adèsas (g. 1971), J. Andersonas (g. 1967)J. MacMillanas (g. 1959), S. Bainbridge’as (g. 1952), G.Benjaminas (g. 1960), R. R. Bennettas (g. 1936), H. Birtwhisle’is (g. 1934), G. Bryarsas (g. 1943), P. Maxwellas Daviesas (g. 1934), J. Dillonas (g. 1950), B. Ferneyhough (g. 1943), M. Finnisy (g. 1946), A. Goehras (g. 1932), J. Harvey (g. 1939), R. Holloway (g. 1943), S. O. Knusenas (1952–2018), N. Maw (g. 1935), T. Musgrave (g. 1928), M. Nymanas (g. 1944), H. Skemptonas (g. 1947), J. Taveneris (g. 1944), J. Weir (g. 1954).
Yehudi Menuhin
Žymiausi atlikėjai: dainininkai K. Ferrier, J. A. Baker, P. Pearsas; dirigentai J. Barbirolli, T. Beechamas, M. Sargentas, A. C. Boultas, C. R. Davisas, J. E. Gardineris, N. Marrineris, J. M. Pritchardas (1921–89), Y. Menuhinas, R. Hickoxas. Svarbiausias muzikinio gyvenimo centras yra Londonas. Čia veikia Karališkasis operos teatras Covent Garden, Anglų nacionalinė opera, simfoniniai orkestrai, tarp jų – Londono filharmonijos orkestras, BBC Symphony Orchestra, įvairios muzikos draugijos, profesionalūs ir mėgėjų chorai. Rengiama daug muzikos festivalių (Glyndebourne nuo 1934, Edinburge nuo 1947, Bathe ir Aldeburghe nuo 1948).
L: J. Pulver A Dictionary of Old English Music London 1923 21969; E. H. Fellowes English Cathedral Music London 1941; E. Blom Music in England 1942; E. W. White The Rise of English Opera London 1951; E. D. Mackerness A Social History of English Music London–Toronto 1964; P. M. Young A History of British Music London 1967.
3143
42
Didžiosios Britanijos kultūra
Jungtinės Karalystės gyventojai
Jungtinės Karalystės konstitucinė santvarka
Jungtinės Karalystės partijos ir profsąjungos
Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos
Jungtinės Karalystės santykiai su Lietuva
Jungtinės Karalystės švietimas
Jungtinės Karalystės literatūra
Jungtinės Karalystės architektūra
Jungtinės Karalystės choreografija