Jungtnės Karalỹstės kis, Didžiõsios Britãnijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Jungtinė Karalystė – ekonomiškai stipri valstybė.
19 a. viduryje Jungtinė Karalystė gamino pusę pasaulio pramonės produkcijos, 1900 – 25 %, 1996 – 6 %. 20 a. 3 ir 8 dešimtmečiais šalį buvo ištikusi ekonominė krizė. Po 1979 reformų (ūkio šakų privatizavimo, senosios pramonės pertvarkos) ekonomikos plėtra spartėjo, pasikeitė ūkio struktūra.
2002 Jungtinės Karalystės BVP sudarė 1520 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1520 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 25 300 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 25 300 JAV dolerių). Londono regione – didžiausias Europoje BVP vienam gyventojui.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Jungtinės Karalystės BVP sudarė 3186,859 mlrd. JAV dolerių, BVP perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą – 3344,468 mlrd. JAV dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 47 334,4 JAV dolerių, BVP dalis vienam gyventojui perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą – 49 675,3 JAV dolerių.
https://s.vle.lt/diagramos/205.html
Ūkio svarbiausia šaka – paslaugos (sukuria apie 80 % Jungtinės Karalystės BVP). Itin išplėtota prekyba nekilnojamuoju turtu ir jo nuoma (sukuria apie 22 % Jungtinės Karalystės BVP; apie 75 % šios veiklos įmonių sutelkta Londone), bankininkystės ir draudimo paslaugų sistema (28 % įmonių sutelkta Londone). Prekyba sukuria 12 % Jungtinės Karalystės BVP. Anglija suskirstyta į ekonominius regionus, kurie skiriasi savo ekonominės plėtros lygiu ir specializacija.
Pramonė
Jungtinė Karalystė – išplėtotos daugiašakės pramonės valstybė. Nuo 20 a. antros pusės mažėjo tradicinių apdirbamosios ir gavybos pramonės šakų reikšmė, didėjo naftos, chemijos (gumos, farmacijos), elektronikos, optikos pramonės reikšmė. Šalyje pagaminama 7,4 % pasaulio metalo gaminių, 8 % pesticidų, 6,5 % aviacijos ir kosmoso priemonių, 6,5 % farmacijos gaminių, 5,1 % žemės ūkio mašinų (21 a. pradžia). 21 a. pradžioje Jungtinėje Karalystėje pagaminta 2,5 % pasaulio pramonės produkcijos.
Akmens anglys kasamos nuo 1273. 20 a. pabaigoje, pradėjus eksploatuoti Šiaurės jūros gamtinių dujų ir naftos telkinius, akmens anglių gavybos reikšmė sumažėjo (uždaryta daug šachtų). Akmens anglių ištekliai apie 190 mlrd. tonų. Daugiausia akmens anglių iškasama Šiaurės Jorkšyro, Nortumberlando grafystėse, Velso pietuose; 46 % anglių iškasama atviruoju būdu. Apie 75 % akmens anglių suvartojama elektros energijai gaminti. Anglys ir koksas metalurgijai įvežama (apie 9 mln. t per metus; daugiausia iš Pietų Afrikos Respublikos, JAV, Kolumbijos, Australijos). 1975 pradėta naftos gavyba Šiaurės jūroje (62 telkiniai); į naftos perdirbimo įmones nafta tiekiama jūros naftotiekiais (bendras ilgis daugiau kaip 2500 kilometrų). Naftos ištekliai 6–7 mlrd. tonų. Daugiau kaip 50 % išgaunamos naftos eksportuojama. Daug naftos importuojama, kadangi naftos perdirbimo gamyklos pritaikytos sunkesnei naftai iš Artimųjų Rytų. Be Šiaurės jūros, perspektyvūs gavybos rajonai yra į vakarus nuo Šetlando ir Hebridų salų.
Nuo 19 a. pradžios iki 20 a. 7 dešimtmečio Jungtinės Karalystės dujos buvo gaminamos iš anglių. 1967 pradėta gamtinių dujų gavyba Šiaurės jūroje, t. p. jų išgaunama ir Airijos jūros rytinėje dalyje. Gamtinių dujų ištekliai 3800–4800 mlrd. m3. Gamtinės dujos eksportuojamos ir importuojamos dujotiekiais, jungiančiais Jungtinę Karalystę su Norvegija ir Nyderlandais. Gamtinių dujų perskirstymo svarbiausi centrai yra Šiaurės jūros pakrantėje: Saint Ferguso (Škotijos šiaurės rytai) ir Bactono (Anglijos rytai).
Geležies rūdos ištekliai 5 mlrd. t (geležies koncentracija rūdoje mažesnė kaip 28 %). Daugiausia geležies rūdos išgaunama Kambrijos ir Nortamptonšyro grafystėse; ji vartojama įvairių medžiagų gamybai, pvz., dažams. Geležies rūda metalurgijai importuojama iš Brazilijos, Kanados ir Švedijos. Kornvalio pusiasalyje išgaunamas kasiteritas (vartojamas spalvotojoje metalurgijoje ir juvelyriniams dirbiniams gaminti). Jungtinės Karalystės vidurinėje dalyje yra cinko, švino ir vario rūdų. Pietvakarių regione kasamas kaolinas, molis, Kambrijos grafystėje – gipsas, Šiaurės Jorkšyro – akmens druska, kalio druska, kvarcinis smėlis, durpės, statybinis žvyras ir smėlis, ruošiama skalda ir statybinis akmuo. Velso šiaurėje, Škotijoje bei Kornvalio ir Silio salų grafystėje kasami skalūnai (Penrhyno kasykla Velso šiaurėje – didžiausia pasaulyje, veikianti 400 metų). Šiaurės Airijoje aptikta aukso (Armos–Monaghano juosta; 1300 km2). Naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
3
Εlektros energijai gaminti vartojama Šiaurės jūroje išgaunama nafta ir gamtinės dujos, t. p. vietinės ir atvežtinės akmens anglys. 73 % elektros energijos pagaminama naudojant iškastinį kurą (daugiausia gamtines dujas), 24 % – branduolinę energiją, 3 % – atsinaujinančius energijos šaltinius. Didžiausios elektrinės kūrenamos anglimis arba anglimis ir dujomis: Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiame regione – Draxo (3870 MW), Cottamo (2008 MW), Rytų ir Vakarų Midlandso ekonominiuose regionuose – Ratcliffe’o (2000 MW), Anglijos pietuose – Didcoto A ir B (3410 MW), Škotijoje – Longanneto (2304 MW). Jungtinėje Karalystėje yra 14 atominių elektrinių; jos pastatytos Pietryčių ir Šiaurės vakarų ekonominių regionų pakrantėse. Didžiausios atominės elektrinės: Heyshamo 1 ir 2 (2400 MW), Tornesso (1250 MW). Škotijoje bei Velso šiaurėje yra hidroakumuliacinių elektrinių (didžiausia – Dinorwico, 1728 MW) ir daug mažų hidroelektrinių (didžiausia – Sloy, 160 MW). Jungtinės Karalystės elektros tinklai sujungti su Airijos ir Prancūzijos tinklais.
Nyderlandų laivas MPI Resolution – pirmasis pasaulyje vėjo jėgainių montavimo jūroje laivas (Peterheado įlanka, Aberdeenshireʼo sritis, Škotija)
Viena seniausių Jungtinės Karalystės pramonės šakų – juodoji metalurgija; didžiausios įmonės įsikūrusios uostuose: Middlesbrough, Newcastle’yje, Port Talbote, prie Glazgo. Kasmet pagaminama 15–18 mln. t plieno (apie 50 % jo eksportuojama), 13–16 mln. t karštai valcuotų metalų, 11–13 mln. t ketaus. Rytų Midlandso ekonominiame regione ypač išplėtota plieno vamzdžių, guolių ir kitų metalo dirbinių gamyba. Spalvotosios metalurgijos įmonėse lydomas aliuminis, švinas, cinkas, nikelis, alavas, varis, kadmis. Mašinų gamyba – labiausiai išplėtota pramonės šaka (antroji vieta Europoje); ji sukuria 42 % šalies pramonės produkcijos ir sudaro 45 % eksporto vertės. Jungtinė Karalystė garsėja brangių, kokybiškų ir nestandartinių mašinų gamyba, kuriai reikia aukštos kvalifikacijos darbo jėgos. Gaminama atominių ir kitų elektrinių įranga, kelių tiesimo ir žemės ūkio technika, traktoriai (40 % – Vakarų Midlandso ekonominiame regione), staklės, geležinkelių riedmenys (Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiame regione). Išplėtota lėktuvų, jų variklių, dalių, detalių bei įrangos, t. p. raketų ir kosminės įrangos gamyba (Pietvakarių ekonominiame regione, Bristolyje gaminama lėktuvai, sraigtasparniai ir jų įranga, Šiaurės vakarų ekonominiame regione – kariniai lėktuvai, Šiaurės Airijoje – mažieji lėktuvai, Vakarų Midlandso ekonominiame regione ir Velse – lėktuvų detalės ir įranga). Apie 50 % automobilių gamina užsienio (daugiausia Japonijos) bendrovių įmonės. 64 % automobilių eksportuojama (21 a. pradžia). Didžiausios automobilių gamyklos: Lutone, Birminghame, Bristolyje, Liverpulyje, Oksforde, Derby, Coventry. Laivų statyba – viena seniausių Jungtinės Karalystės pramonės šakų. Daugiausia krovininių laivų pastatoma Clydeside (Škotija), keleivinių – Tyneside, t. p. laivų statyklų yra Belfaste, Plymouthe, Portsmouthe, Barrow (povandeninių ir kitų karinių laivų statyba). Be to, statoma specializuoti laivai, gręžimo platformos, gaminama jų įranga.
Kasybos ir kitos pramoninės įrangos daugiausia pagaminama Vakarų Midlandso ekonominiame regione, prietaisų, ryšių ir matavimo priemonių – Pietryčių, Pietvakarių bei Rytų Midlandso ekonominiuose regionuose, medicinos įrangos – Pietryčių ekonominiame regione, smulkiosios įrangos ir metalo dirbinių – Vakarų Midlandso ekonominiame regione. Elektronikos pramonė daugiausia išplėtota Pietryčių ir Šiaurės vakarų ekonominiuose regionuose. Pietryčių ekonominiame regione ir Škotijoje gaminama pramoniniai robotai, kompiuteriai, jų įranga, Velse ir Rytų ekonominiame regione – telekomunikacijos prietaisai ir garso aparatūra. Velse plėtojama optikos pramonė. Aukštųjų technologijų įmonių daugiausia Didžiajame Londone bei Rytų ekonominiame regione. Anglijos šiaurės vakaruose gaminamas branduolinis kuras, pietiniuose regionuose – ginklai ir amunicija (daugiau kaip 4 % pasaulio gamybos).
Naftos perdirbimo įmonių daugiausia yra Jungtinės Karalystės rytinės pakrantės uostuose; didžiausi iš jų (perdirba daugiau kaip 10 mln. t naftos per metus): Fawley, Grangemouthas, Stanlow, Killingholme’as, Pembroke’as. Pagaminama 107 mln. t naftos produktų (21 a. pradžia). Svarbiausia chemijos pramonės šaka – organinė sintezė. Gaminama sintetinis pluoštas, plastikai (Šiaurės vakarų, Rytų ir Vakarų Midlandso ekonominiuose regionuose), dažai (Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiame regione), plastikinės pakuotės (Rytų ekonominiame regione); didžiausiose įmonėse (Lankašyre ir Češyre – Stanlow, Carringtone) gaminamos mineralinės trąšos, rūgštys. Naftos chemijos kompleksai veikia Anglijos šiaurės rytuose (Billinghame, Wiltone), Škotijoje (Grangemouthe), Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiame regione (Imminghame). Šiaurės vakarų ekonominiame regione išplėtota muilo, įvairių ploviklių ir kitų cheminių medžiagų gamyba. Medicinos ir farmacijos pramonė sutelkta Londono apylinkėse, Šiaurės vakarų, Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiuose regionuose. Biotechnologijų pramonė daugiausia plėtojama Londono, Pietryčių ekonominiuose regionuose, Škotijoje, Velse. Gumos pramonė plėtojama Vakarų Midlandso ekonominiame regione, žaislų gamyba – Vakarų Midlandso, Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiuose regionuose, poligrafijos, kino ir fotografinių medžiagų gamyba – Londone ir Rytų ekonominiame regione.
Jungtinė Karalystė – viena valstybių, daugiausia pasaulyje gaminančių keramikos (molio ir kaolino) dirbinių. Keramikos, betono pramonės įmonių daugiausia yra Vakarų Midlandso ekonominiame regione, medžio apdirbimo ir popieriaus pramonės įmonių – Šiaurės vakarų ekonominiame regione, Šiaurės Airijoje, Škotijoje. Baldų gamyba plėtojama Rytų ir Vakarų Midlandso, Šiaurės vakarų, Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiuose regionuose. Tekstilės pramonė – viena iš pramonės šakų, lėmusių ankstyvą Jungtinės Karalystės (20 a. pradžioje Jungtinė Karalystė gamino 66 % pasaulio medvilninių audinių). Ji išplėtota Lankašyro grafystėje (apie 75 % gamybos), Vakarų Jorkšyro metropolinėje grafystėje (vilnos gaminiai), Rytų Midlandso ekonominiame regione (trikotažas), Šiaurės Airijoje (lino gaminiai), Škotijoje (kilimai). Dirbtinio pluošto audiniai ir jų gaminiai daugiausia gaminami Londone, Mančesteryje, Lesteryje. Daug tekstilės pramonės gaminių eksportuojama. Odos gaminių daugiausia pagaminama Pietvakarių ekonominiame regione. Maisto pramonės svarbiausios šakos – šokolado gamyba (Vakarų Midlandso, Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiuose regionuose), kepimo pramonė (Rytų Midlandso, Šiaurės vakarų ekonominiuose regionuose). Škotijoje pagaminama 85 % Jungtinės Karalystės viskio. Šalies pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
4
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinis ūkis – vienas produktyviausių pasaulyje. Vyrauja stambūs ūkiai (vidutiniškai 70 hektarų). Žemės ūkio naudmenos užima 11,3 mln. ha, iš jų 5,8 mln. ha – pievos ir ganyklos. 20 a. viduryje trečdalis Jungtinėje Karalystėje suvartojamų maisto produktų, 20 a. pabaigoje – du trečdaliai buvo pagaminta pačioje Jungtinėje Karalystėje (kiaušiniais, pienu, jautiena, bulvėmis apsirūpinta 96–100 %, javai eksportuoti). Augalininkystės svarbiausias regionas – Anglijos rytinė pakrantė (ypač Rytų ekonominis regionas). Daugiausia auginami javai. Sėjami kviečiai (2,1 mln. ha), miežiai (1,1 mln. ha), rapsai (0,3 mln. hektaro). Pagal kviečių derlių (15–17 mln. t per metus) Jungtinė Karalystė užima penktąją vietą pasaulyje. Auginama daug daržovių atvirame grunte (ypač Normandijos salose ir Anglijos pietuose), uogynų ir sodų (Pietryčių ekonominiame regione). Anglijoje auginamos kalėdinės eglutės (2 tūkst. ha), Anglijoje ir Šiaurės Airijoje – linai. Jungtinėje Karalystėje didelis augalininkystės produkcijos derlingumas: kviečių – 8 t/ha, miežių – 5,8 t/ha, bulvių – 39,3 t/ha, cukrinių runkelių – 41,1 tonos iš hektaro. Jungtinės Karalystės augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Dėl palankių klimato sąlygų (ganiava visus metus) vyrauja gyvulininkystė (80 % žemės ūkio produkcijos). Gyvulininkystės specializacija ir koncentracija ypač ryški Jungtinės Karalystės vidurinėje ir vakarinėje dalyse. Daugiausia galvijų veisiama Pietvakarių ekonominiame regione, Škotijoje ir Šiaurės Airijoje (po 1,6–2 milijonus). Kiaulininkystė labiausiai išplėtota Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiame regione. Avys daugiausia veisiamos Velse, arkliai – Anglijoje. Pramoninė paukštininkystė labiausiai išplėtota Rytų ir Vakarų Midlandso ekonominiuose regionuose, Anglijos pietuose. Jungtinės Karalystės gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje.
5
6
7
Jungtinės Karalystės miškingumas mažas, tačiau nuo 20 a. vidurio didėja: 1905 buvo 4,7 %, 1965 – 7,3 %, 2000 – 11,6 %. Mažiausias miškingumas – Šiaurės Airijoje (6,1 %), didžiausias – Škotijoje (16,9 %). Velse, Škotijoje ir Šiaurės Airijoje vyrauja pušynai (57 %). 69 % miškų privatūs, 23 % – saugomi (sengirės ir pusiau natūralūs miškai). Didesnė dalis medienos importuojama.
Jungtinėje Karalystėje išplėtotas medžioklės ūkis. Žuvininkystė ir žvejyba (labiausiai išplėtota Škotijoje) sukuria 7 % bioprodukcinio ūkio BVP (21 a. pradžia). Per metus sugaunama 0,7–0,9 mln. t žuvų, apie 50 % jų eksportuojama.
Turizmas
Londono Toweris
Edinburgas
Mančesteris
21 a. pradžioje daugiausia turistų atvyko iš JAV (3,6 mln.), Prancūzijos (2,9 mln.), Vokietijos (2,3 mln.), Airijos (2 mln.), Nyderlandų (1,4 mln.), Belgijos (916 000), Italijos (857 000), Ispanijos (856 000).
Labiausiai turistų lankomi objektai: Londonas (British Airways London Eye, Londono Toweris, Westminsterio vienuolynas, Gamtos istorijos muziejus, Buckinghamo rūmai, Britų muziejus, Nacionalinė galerija), Blackpoolis, Canterbury, Jorkas, Chesteris, Edinburgas, Oksfordo, Kembridžo, Stratford‑upon‑Avono (kasmetinis W. Shakespeare’o festivalis) universitetai, pramogų parkai, zoologijos sodai, nacionaliniai parkai, kalnai, Vaito ir Meno salos.
Buckinghamo rūmai Londone
Transportas ir ryšiai
Jungtinės Karalystės sausumos kelių, oro ir jūrų uostų tinklas tankus. 20 a. 8 dešimtmetyje, pradėjus eksploatuoti Šiaurės jūros naftos telkinius, buvo išplėtota vamzdynų sistema, pasikeitė uostų pasiskirstymas, specializacija bei krovinių srautai. 73 % Jungtinės Karalystės vidaus krovinių apyvartos tenka automobilių, 12 % – geležinkelių transportui (21 a. pradžia). Automobilių kelių ilgis 391 707 km (visi su kieta danga), iš jų 3465 km – automobilių magistralės; automobilių kelių tinklo tankis 160 km/100 m2 (21 a. pradžia). Svarbiausios automobilių magistralės jungia Londoną su Edinburgu, Doveriu, Portsmouthu, Bristoliu, Bristolį – su Glazgu. 21 a. pradžioje buvo 29,75 mln. automobilių, iš jų 23,9 mln. lengvųjų automobilių, 2,5 mln. verslo automobilių. Automobilius turi 72 % Jungtinės Karalystės šeimų.
Londono Heathrow oro uostas
Geležinkelių yra 32 000 km, iš jų 4928 km elektrifikuoti, 98 % geležinkelių vėžės plotis 1435 mm; geležinkelių tinklo tankis 6,8 km/100 km2 (21 a. pradžia). Svarbiausias geležinkelių mazgas – Londonas (linijos į Glazgą, Aberdeeną, Edinburgą, Bristolį, Southamptoną, Plymouthą). 90 % Jungtinės karalystės geležinkelių nutiesta 19 amžiuje. 1994 po Pa de Kalė sąsiauriu atidarytas Eurotunelis, jungiantis Jungtinę Karalystę su Prancūzija. Metropolitenai yra Londone (408 km) ir Glazge (11 kilometrų).
Visos Jungtinės Karalystės oro transporto bendrovės (didžiausios: British Airways, British Midland, Britannia Airways) ir dauguma didžiausių oro uostų – privatūs. Yra apie 470 oro uostų; didžiausi jų: Londono Heathrow, Londono Gatwicko, Mančesterio, Londono Stanstedo, Birminghamo.
Vidaus vandens kelių apie 3200 kilometrų. Laivuojama daugelio didesnių upių žemupiai. Šalies vidurinėje dalyje laivuojamas upes ir miestus jungia tankus kanalų tinklas (laivuojama apie 350 km kanalų). Svarbiausi kanalai: Mančesterio, Leedso–Liverpulio, Temzės–Severno.
Jūros uostams tenka 98 % užsienio prekybos apyvartos. Daugiau kaip pusė krovinių perkraunama Jungtinės Karalystės rytinėje pakrantėje. Yra 13 jūrų uostų, kurių krovinių apyvarta didesnė kaip 10 mln. t; didžiausi: Tees ir Hartlepoolis, Londonas; naftos uostai – Grimsby ir Imminghamas, Forthas, Southamptonas, Milford Havenas, Sullom Voe, Liverpulis. Didžiausias Jungtinės Karalystės keleivių uostas – Doveris. Kabotažinė laivyba išplėtota šalies šiaurės rytinėje pakrantėje (anglies pervežimai) ir Velso pietuose (naftos ir jos produktų pervežimai). 21 a. pradžioje buvo įregistruota 212 laivų, kurių talpa didesnė kaip 1000 tonų. Prekybinio laivyno tonažas 4,3 mln. bruto tonų. Daugiausia yra konteinervežių (53) ir tanklaivių.
Alberto dokai Liverpulyje
Naftos produktotiekių yra 2993 km, dujotiekių – 12 800 km, naftotiekių – 933 kilometrai. Vamzdynai Jungtinę Karalystę jungia su žemynu.
Bankai
Anglijos banko pastatas Londone (pastatytas 1788–1833, architektas Johnas Soaneʼas)
Jungtinės Karalystės centrinis bankas – Anglijos bankas (įkurtas 1694, nacionalizuotas 1946; būstinė Londone). Be centrinio banko, banknotų emisijos teisę turi kai kurie Škotijos (Bank of Scotland, Clydesdale Bank, Royal Bank of Scotland) ir Šiaurės Airijos (Bank of Ireland, First Trust Bank, Northern Bank, Ulster Bank) bankai. 21 a. pradžioje veikė apie 400 komercinių bankų (universaliųjų, taupomųjų, prekybos bankų, diskonto namų, žiro atsiskaitymų sistemų), iš jų apie 300 užsienio (daugiau kaip 70 šalių). Didžiausi bankai (Didysis ketvertas): HSBC Bank (įkurtas 1865), Barclays Bank PLC (įkurtas 1896), Lloyds TSB (įkurtas 1765), National Westminster Bank PLC (įkurtas 1968). 1990 Jungtinė Karalystė prisijungė prie Europos Sąjungos Europos pinigų sistemos Valiutų kursų mechanizmo (Exchange Rate Mechanism, ERM), tačiau 1992 narystę suspendavo. Jungtinės Karalystės piniginis vienetas – Jungtinės Karalystės svaras sterlingų, lygus 100 pensų (įvestas 1694).
Didžiausia birža – Londono vertybinių popierių birža (London Stock Exchange, operacijas su vertybiniais popieriais pradėjo 17 a., kaip birža įregistruota 1802, 1986–1991 International Stock Exchange). Jos atstovybių funkcijas atlieka vertybinių popierių biržos Belfaste, Birminghame, Glazge, Mančesteryje. Dar veikia Londono metalų birža (London Metal Exchange, įkurta 1877), Londono tarptautinė finansinių ateities sandorių ir opcionų birža (London International Financial Futures and Options Exchange, LIFFE, įkurta 1982), Londono tarptautinė naftos birža (International Petroleum Exchange of London, įkurta 1980) ir kitos (Londono biržos).
Užsienio prekyba
Jungtinė Karalystė užima antrąją vietą Europoje pagal užsienio prekybos apimtis. Užsienio prekybos balansas neigiamas. Pagrindinis prekybos partneris – Europos Sąjungos valstybės. Joms tenka 60 % Jungtinės Karalystės eksporto ir 55 % Jungtinės Karalystės importo, Šiaurės Amerikai – 17 % eksporto ir 13 % importo, Azijos šalims (be Vidurinių Rytų) – 10 % eksporto ir 19 % importo. Jungtinės Karalystės svarbiausi užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose. Daugiausia eksportuojama mašinų ir transporto įranga (45 % viso Jungtinės Karalystės eksporto; daugiausia telekomunikacijos ir biuro įranga), chemijos pramonės gaminiai (12 %), kuras (8 %), žemės ūkio produktai (6 %), įvairūs pusgaminiai, plataus vartojimo prekės. Didžiausią importo dalį (43 % viso Jungtinės Karalystės importo) sudaro mašinos bei transporto įranga (ypač automobiliai iš Europos Sąjungos valstybių), t. p. importuojama žemės ūkio produktai (10 % viso Jungtinės Karalystės importo), chemijos pramonės gaminiai (9 %), pusgaminiai ir plataus vartojimo prekės (21 a. pradžia). Jungtinės Karalystės tiekiami ginklai ir amunicija sudaro 16 %, leidybos ir poligrafijos produkcija – 13 %, lėktuvai ir kosmoso įranga – 12 %, farmacijos gaminiai – 11 %, žemės ūkio mašinos – 11 % pasaulio eksporto.
Jungtinės Karalystės užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2000)
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Jungtinė Karalystė yra vienas svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių.
2002 Lietuva į Jungtinę Karalystę eksportavo prekių už 2,73 mlrd. litų (13,4 % Lietuvos eksporto), importavo iš Jungtinės Karalystės už 0,94 mlrd. litų (3,3 % Lietuvos importo). Tiesioginės Jungtinės Karalystės investicijos Lietuvoje 2003 sudarė 709 mln. litų (5,4 % užsienio investicijų Lietuvoje).
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva į Jungtinę Karalystę eksportavo prekių už 1,077 mlrd. eurų, importavo iš Jungtinės Karalystės prekių už 0,856 mlrd. eurų.
2020 prekybos apyvarta tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos sudarė 1,96 mlrd. eurų. Lietuva į Jungtinę Karalystę eksportavo prekių už 1,19 mlrd. eurų (9 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Jungtinės Karalystės už 765 mln. eurų (13 vieta pagal importą). Jungtinė Karalystė iš Lietuvos daugiausia importavo baldus (16 %), tabaką ir perdirbtus tabako pakaitalus (11 %), Lietuva iš Jungtinės Karalystės – mechanines mašinas ir įrenginius (21 %), elektros mašinas ir įrenginius (15 %).
2020 Lietuvos tiesioginės investicijos į Jungtinės Karalystės ūkį sudarė 21,01 mln. eurų. Jungtinė Karalystė užima 8 vietą Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriuje (2020 Lietuvoje lankėsi apie 21 400 turistų iš Jungtinės Karalystės).
Jungtinės Karalystės BVP struktūra (2001)
1324
2271
-Didžiosios Britanijos pramonė; -Didžiosios Britanijos žemės ūkis; -turizmas Didžiojoje Britanijoje; -Didžiosios Britanijos transportas; -Didžiosios Britanijos bankai; -Didžiosios Britanijos užsienio prekyba; -Didžiosios Britanijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Jungtinės Karalystės gyventojai
Jungtinės Karalystės konstitucinė santvarka
Jungtinės Karalystės partijos ir profesinės sąjungos
Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos
Jungtinės Karalystės santykiai su Lietuva
Jungtinės Karalystės švietimas
Jungtinės Karalystės literatūra
Jungtinės Karalystės architektūra
Jungtinės Karalystės choreografija