Jungtnės Karalỹstės kis, Didžiõsios Britãnijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Jungtinė Karalystė – ekonomiškai stipri valstybė.
19 a. viduryje Jungtinė Karalystė gamino pusę pasaulio pramonės produkcijos, 1900 – 25 %, 1996 – 6 %. 20 a. 3 ir 8 dešimtmečiais šalį buvo ištikusi ekonominė krizė. Po 1979 reformų (ūkio šakų privatizavimo, senosios pramonės pertvarkos) ekonomikos plėtra spartėjo, pasikeitė ūkio struktūra.
2002 Jungtinės Karalystės BVP sudarė 1520 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1520 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 25 300 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 25 300 JAV dolerių). Londono regione – didžiausias Europoje BVP vienam gyventojui.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Jungtinės Karalystės BVP sudarė 3186,859 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 3344,468 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 47 334,4 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 49 675,3 JAV dolerių).
2023, Pasaulio banko duomenimis, Jungtinės Karalystės BVP sudarė 3340,032 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 4026,241 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 48 867 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 58 906 JAV dolerius). Infliacija 6,79 %, nedarbas 4,06 % (2023).
https://s.vle.lt/diagramos/205.html
Ūkio svarbiausia šaka – paslaugos (sukuria apie 80 % Jungtinės Karalystės BVP). Itin išplėtota prekyba nekilnojamuoju turtu ir jo nuoma (sukuria apie 22 % Jungtinės Karalystės BVP; apie 75 % šios veiklos įmonių sutelkta Londone), bankininkystės ir draudimo paslaugų sistema (28 % įmonių sutelkta Londone). Prekyba sukuria 12 % Jungtinės Karalystės BVP. Anglija suskirstyta į ekonominius regionus, kurie skiriasi savo ekonominės plėtros lygiu ir specializacija.
Pramonė
Jungtinė Karalystė – išplėtotos daugiašakės pramonės valstybė. Nuo 20 a. antros pusės mažėjo tradicinių apdirbamosios ir gavybos pramonės šakų reikšmė, didėjo naftos, chemijos (gumos, farmacijos), elektronikos, optikos pramonės reikšmė. Šalyje pagaminama 7,4 % pasaulio metalo gaminių, 8 % pesticidų, 6,5 % aviacijos ir kosmoso priemonių, 6,5 % farmacijos gaminių, 5,1 % žemės ūkio mašinų (21 a. pradžia). 21 a. pradžioje Jungtinėje Karalystėje pagaminta 2,5 % pasaulio pramonės produkcijos.
naftos gavybos platformos Šiautės jūroje netoli Invergordono (Škotija)
Akmens anglys kasamos nuo 1273. 20 a. pabaigoje, pradėjus eksploatuoti Šiaurės jūros gamtinių dujų ir naftos telkinius, akmens anglių gavybos reikšmė sumažėjo (uždaryta daug šachtų). Akmens anglių ištekliai apie 190 mlrd. tonų. Daugiausia akmens anglių iškasama Šiaurės Jorkšyro, Nortumberlando grafystėse, Velso pietuose; 46 % anglių iškasama atviruoju būdu. Apie 75 % akmens anglių suvartojama elektros energijai gaminti. Anglys ir koksas metalurgijai įvežama (apie 9 mln. t per metus; daugiausia iš Pietų Afrikos Respublikos, JAV, Kolumbijos, Australijos). 1975 pradėta naftos gavyba Šiaurės jūroje (62 telkiniai); į naftos perdirbimo įmones nafta tiekiama jūros naftotiekiais (bendras ilgis daugiau kaip 2500 km). Daugiau kaip 50 % išgaunamos naftos eksportuojama. Daug naftos importuojama, kadangi naftos perdirbimo gamyklos pritaikytos sunkesnei naftai iš Artimųjų Rytų. Be Šiaurės jūros, perspektyvūs gavybos rajonai yra į vakarus nuo Šetlando ir Hebridų salų.
Nuo 19 a. pradžios iki 20 a. 7 dešimtmečio Jungtinės Karalystės dujos buvo gaminamos iš anglių. 1967 pradėta gamtinių dujų gavyba Šiaurės jūroje, t. p. jų išgaunama ir Airijos jūros rytinėje dalyje. Gamtinės dujos eksportuojamos ir importuojamos dujotiekiais, jungiančiais Jungtinę Karalystę su Norvegija ir Nyderlandais. Gamtinių dujų perskirstymo svarbiausi centrai yra Šiaurės jūros pakrantėje: Saint Ferguso (Škotijos šiaurės rytai) ir Bactono (Anglijos rytai).
Daugiausia geležies rūdos išgaunama Kambrijos ir Nortamptonšyro grafystėse; ji vartojama įvairių medžiagų gamybai, pvz., dažams. Geležies rūda metalurgijai importuojama iš Brazilijos, Kanados ir Švedijos. Kornvalio pusiasalyje išgaunamas kasiteritas (naudojamas spalvotojoje metalurgijoje ir juvelyriniams dirbiniams gaminti). Jungtinės Karalystės vidurinėje dalyje yra cinko, švino ir vario rūdų. Pietvakarių regione kasamas kaolinas, molis, Kambrijos grafystėje – gipsas, Šiaurės Jorkšyro – akmens druska, kalio druska, kvarcinis smėlis, durpės, statybinis žvyras ir smėlis, ruošiama skalda ir statybinis akmuo. Velso šiaurėje, Škotijoje bei Kornvalio ir Silio salų grafystėje kasami skalūnai (Penrhyno kasykla Velso šiaurėje – didžiausia pasaulyje, veikianti 400 metų). Šiaurės Airijoje aptikta aukso (Armos–Monaghano juosta; 1300 km2). Naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 ir 2 lentelėje.
3
8
Visų elektrinių instaliuotoji galia sudaro 111,02 mln. kW. Εlektros energijai gaminti naudojama Šiaurės jūroje išgaunama nafta ir gamtinės dujos, t. p. vietinės ir atvežtinės akmens anglys, atsinaujinantys gamtos ištekliai. 2023 pagaminta 285 605 GWh elektros energijos; 36 % elektros energijos pagamino iškastinį kurą naudojančios elektrinės (33,7 % – gamtines dujas, 1,6 % – anglis, 0,7 % – naftą), 28,7 % – vėjo jėgainės, 14,3 % – branduolinės elektrinės, 4,8 % – saulės elektrinės, 2,5 % – hidroelektrinės, 10,2 % – naudojančios biodegalus, 3,5 % – naudojančios atliekas.
Didžiausios elektrinės kūrenamos anglimis arba anglimis ir dujomis: Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiame regione – Draxo (3870 MW), Cottamo (2008 MW), Rytų ir Vakarų Midlandso ekonominiuose regionuose – Ratcliffe’o (2000 MW), Anglijos pietuose – Didcoto A ir B (3410 MW), Škotijoje – Longanneto (2304 MW). Jungtinėje Karalystėje yra 5 veikiančios branduolinės elektrinės (2023 veikė 9 branduoliniai reaktoriai); jos pastatytos Pietryčių ir Šiaurės vakarų ekonominių regionų pakrantėse: Heyshamo 1 ir 2 (3000 MW ir 3100 MW, numatytos uždaryti 2027 ir 2030), Tornesso (1205 MW, numatyta uždaryti 2030), Hartlepoolo (1185 MW, numatyta uždaryti 2027), Sizewello (1195 MW, numatyta uždaryti 2035). Dalis branduolinių elektrinių 21 a. pradžioje buvo uždarytos. Škotijoje bei Velso šiaurėje yra hidroakumuliacinių elektrinių (didžiausia – Dinorwigo, 1728 MW) ir daug mažų hidroelektrinių (didžiausios – Cruachano, 440 MW, Ffestiniogo, 360 MW, Sloy, 160 MW). Veikia vėjo jėgainių (2023 buvo daugiau kaip 11 000 vėjo turbinų), saulės elektrinių. Jungtinės Karalystės elektros tinklai sujungti su Airijos ir Prancūzijos tinklais.
Nyderlandų laivas MPI Resolution – pirmasis pasaulyje vėjo jėgainių montavimo jūroje laivas (Peterheado įlanka, Aberdeenshireʼo sritis, Škotija)
Viena seniausių Jungtinės Karalystės pramonės šakų – juodoji metalurgija; didžiausios įmonės įsikūrusios uostuose: Middlesbrough, Newcastle’yje, Port Talbote, prie Glazgo. Kasmet pagaminama 15–18 mln. t plieno (apie 50 % jo eksportuojama), 13–16 mln. t karštai valcuotų metalų, 11–13 mln. t ketaus. Rytų Midlandso ekonominiame regione ypač išplėtota plieno vamzdžių, guolių ir kitų metalo dirbinių gamyba. Spalvotosios metalurgijos įmonėse lydomas aliuminis, švinas, cinkas, nikelis, alavas, varis, kadmis.
Mašinų gamyba – labiausiai išplėtota pramonės šaka (antroji vieta Europoje); ji sukuria 42 % šalies pramonės produkcijos ir sudaro 45 % eksporto vertės. Jungtinė Karalystė garsėja brangių, kokybiškų ir nestandartinių mašinų gamyba, kuriai reikia aukštos kvalifikacijos darbo jėgos. Gaminama atominių ir kitų elektrinių įranga, kelių tiesimo ir žemės ūkio technika, traktoriai (40 % – Vakarų Midlandso ekonominiame regione), staklės, geležinkelių riedmenys (Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiame regione). Išplėtota lėktuvų, jų variklių, dalių, detalių bei įrangos, t. p. raketų ir kosminės įrangos gamyba (Pietvakarių ekonominiame regione, Bristolyje gaminama lėktuvai, sraigtasparniai ir jų įranga, Šiaurės vakarų ekonominiame regione – kariniai lėktuvai, Šiaurės Airijoje – mažieji lėktuvai, Vakarų Midlandso ekonominiame regione ir Velse – lėktuvų detalės ir įranga). Apie 50 % automobilių gamina užsienio (daugiausia Japonijos) bendrovių įmonės. 64 % automobilių eksportuojama (21 a. pradžia). Didžiausios automobilių gamyklos: Lutone, Birminghame, Bristolyje, Liverpulyje, Oksforde, Derby, Coventry. Laivų statyba – viena seniausių Jungtinės Karalystės pramonės šakų. Daugiausia krovininių laivų pastatoma Clydeside (Škotija), keleivinių – Tyneside, t. p. laivų statyklų yra Belfaste, Plymouthe, Portsmouthe, Barrow (povandeninių ir kitų karinių laivų statyba). Be to, statoma specializuoti laivai, gręžimo platformos, gaminama jų įranga.
Kasybos ir kitos pramoninės įrangos daugiausia pagaminama Vakarų Midlandso ekonominiame regione, prietaisų, ryšių ir matavimo priemonių – Pietryčių, Pietvakarių bei Rytų Midlandso ekonominiuose regionuose, medicinos įrangos – Pietryčių ekonominiame regione, smulkiosios įrangos ir metalo dirbinių – Vakarų Midlandso ekonominiame regione. Elektronikos pramonė daugiausia išplėtota Pietryčių ir Šiaurės vakarų ekonominiuose regionuose. Pietryčių ekonominiame regione ir Škotijoje gaminama pramoniniai robotai, kompiuteriai, jų įranga, Velse ir Rytų ekonominiame regione – telekomunikacijos prietaisai ir garso aparatūra. Velse plėtojama optikos pramonė. Aukštųjų technologijų įmonių daugiausia Didžiajame Londone bei Rytų ekonominiame regione. Anglijos šiaurės vakaruose gaminamas branduolinis kuras, pietiniuose regionuose – ginklai ir amunicija (daugiau kaip 4 % pasaulio gamybos).
Invernesso naftos terminalas
Naftos perdirbimo įmonių daugiausia yra Jungtinės Karalystės rytinės pakrantės uostuose; didžiausi iš jų (perdirba daugiau kaip 10 mln. t naftos per metus): Fawley, Grangemouthas, Stanlow, Killingholme’as, Pembroke’as. Svarbiausia chemijos pramonės šaka – organinė sintezė. Gaminama sintetinis pluoštas, plastikai (Šiaurės vakarų, Rytų ir Vakarų Midlandso ekonominiuose regionuose), dažai (Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiame regione), plastikinės pakuotės (Rytų ekonominiame regione); didžiausiose įmonėse (Lankašyre ir Češyre – Stanlow, Carringtone) gaminamos mineralinės trąšos, rūgštys. Naftos chemijos kompleksai veikia Anglijos šiaurės rytuose (Billinghame, Wiltone), Škotijoje (Grangemouthe), Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiame regione (Imminghame). Šiaurės vakarų ekonominiame regione išplėtota muilo, įvairių ploviklių ir kitų cheminių medžiagų gamyba. Medicinos ir farmacijos pramonė sutelkta Londono apylinkėse, Šiaurės vakarų, Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiuose regionuose.
Biotechnologijų pramonė daugiausia plėtojama Londono, Pietryčių ekonominiuose regionuose, Škotijoje, Velse. Gumos pramonė plėtojama Vakarų Midlandso ekonominiame regione, žaislų gamyba – Vakarų Midlandso, Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiuose regionuose, poligrafijos, kino ir fotografinių medžiagų gamyba – Londone ir Rytų ekonominiame regione.
Jungtinė Karalystė – viena valstybių, daugiausia pasaulyje gaminančių keramikos (molio ir kaolino) dirbinių. Keramikos, betono pramonės įmonių daugiausia yra Vakarų Midlandso ekonominiame regione, medienos apdirbimo ir popieriaus pramonės įmonių – Šiaurės vakarų ekonominiame regione, Šiaurės Airijoje, Škotijoje. Baldų gamyba plėtojama Rytų ir Vakarų Midlandso, Šiaurės vakarų, Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiuose regionuose.
Tekstilės pramonė – viena iš pramonės šakų, lėmusių ankstyvą Jungtinės Karalystės industrializaciją (20 a. pradžioje Jungtinė Karalystė gamino 66 % pasaulio medvilninių audinių). Ji išplėtota Lankašyro grafystėje (apie 75 % gamybos), Vakarų Jorkšyro metropolinėje grafystėje (vilnos gaminiai), Rytų Midlandso ekonominiame regione (trikotažas), Šiaurės Airijoje (lino gaminiai), Škotijoje (kilimai). Dirbtinio pluošto audiniai ir jų gaminiai daugiausia gaminami Londone, Mančesteryje, Lesteryje. Daug tekstilės pramonės gaminių eksportuojama. Odos gaminių daugiausia pagaminama Pietvakarių ekonominiame regione. Maisto pramonės svarbiausios šakos – šokolado gamyba (Vakarų Midlandso, Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiuose regionuose), kepimo pramonė (Rytų Midlandso, Šiaurės vakarų ekonominiuose regionuose). Škotijoje pagaminama 85 % Jungtinės Karalystės viskio. Šalies pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 3 lentelėje.
variniai distiliavimo katilai Glenfiddich viskio gamykloje (Dufftown, Škotija)
4
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinis ūkis – vienas produktyviausių pasaulyje. Vyrauja stambūs ūkiai (vidutiniškai 70 ha). Žemės ūkio naudmenos užima 11,3 mln. ha, iš jų 5,8 mln. ha – pievos ir ganyklos. 20 a. viduryje trečdalis Jungtinėje Karalystėje suvartojamų maisto produktų, 20 a. pabaigoje – du trečdaliai buvo pagaminta pačioje Jungtinėje Karalystėje (kiaušiniais, pienu, jautiena, bulvėmis apsirūpinta 96–100 %, javai eksportuoti).
baltažiedžių linų laukas (Dorsetas)
Augalininkystės svarbiausias regionas – Anglijos rytinė pakrantė (ypač Rytų ekonominis regionas). Daugiausia auginami javai. Sėjami kviečiai (2,1 mln. ha), miežiai (1,1 mln. ha), rapsai (0,3 mln. hektaro). Pagal kviečių derlių (15–17 mln. t per metus) Jungtinė Karalystė užima penktąją vietą pasaulyje. Auginama daug daržovių atvirame grunte (ypač Normandijos salose ir Anglijos pietuose), uogynų ir sodų (Pietryčių ekonominiame regione). Anglijoje auginamos kalėdinės eglutės (2 tūkst. ha), Anglijoje ir Šiaurės Airijoje – linai. Jungtinėje Karalystėje didelis augalininkystės produkcijos derlingumas: kviečių – 8 t/ha, miežių – 5,8 t/ha, bulvių – 39,3 t/ha, cukrinių runkelių – 41,1 tonos iš hektaro. Jungtinės Karalystės augalininkystės produkcija – 4 lentelėje.
Dėl palankių klimato sąlygų (ganiava visus metus) vyrauja gyvulininkystė (80 % žemės ūkio produkcijos). Gyvulininkystės specializacija ir koncentracija ypač ryški Jungtinės Karalystės vidurinėje ir vakarinėje dalyse. Daugiausia galvijų veisiama Pietvakarių ekonominiame regione, Škotijoje ir Šiaurės Airijoje (po 1,6–2 mln.). Kiaulininkystė labiausiai išplėtota Jorkšyro ir Humberside’o ekonominiame regione. Avys daugiausia veisiamos Velse, arkliai – Anglijoje. Pramoninė paukštininkystė labiausiai išplėtota Rytų ir Vakarų Midlandso ekonominiuose regionuose, Anglijos pietuose. Jungtinės Karalystės gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 5 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 6 lentelėje.
galvijų banda netoli Morwenstow (Kornvalis)
5
6
7
Jungtinės Karalystės miškingumas mažas, tačiau nuo 20 a. vidurio didėja: 1905 buvo 4,7 %, 1965 – 7,3 %, 2000 – 11,6 %. Mažiausias miškingumas – Šiaurės Airijoje (6,1 %), didžiausias – Škotijoje (16,9 %). Velse, Škotijoje ir Šiaurės Airijoje vyrauja pušynai (57 %). 69 % miškų privatūs, 23 % – saugomi (sengirės ir pusiau natūralūs miškai). Didesnė dalis medienos importuojama.
Jungtinėje Karalystėje išplėtotas medžioklės ūkis. Žuvininkystė ir žvejyba (labiausiai išplėtota Škotijoje) sukuria 7 % bioprodukcinio ūkio BVP (21 a. pradžioje). Per metus sugaunama 0,6–0,9 mln. t žuvų, apie 50 % jų eksportuojama. 2022 sugauta 634 400 t žuvų, žuvininkystės ūkiuose užauginta 230 300 t žuvų.
Turizmas
Edinburgas
Mančesteris
2023 Į Jungtinę Karalystę atvyko apie 38 mln. užsienio turistų (daugiausia iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Ispanijos). Labiausiai turistų lankomi objektai: Londonas (British Airways London Eye, Londono Toweris, Westminsterio vienuolynas, Gamtos istorijos muziejus, Buckinghamo rūmai, Britų muziejus, Nacionalinė galerija), Blackpoolis, Canterbury, Jorkas, Chesteris, Edinburgas, Oksfordo, Kembridžo, Stratford‑upon‑Avono (kasmetinis W. Shakespeare’o festivalis) universitetai, pramogų parkai, zoologijos sodai, nacionaliniai parkai, kalnai, Vaito ir Meno salos.
Londono Toweris
Buckinghamo rūmai Londone
Transportas ir ryšiai
Londono Heathrow oro uostas
Jungtinės Karalystės sausumos kelių, oro ir jūrų uostų tinklas tankus. 20 a. 8 dešimtmetyje, pradėjus eksploatuoti Šiaurės jūros naftos telkinius, buvo išplėtota vamzdynų sistema, pasikeitė uostų pasiskirstymas, specializacija bei krovinių srautai. 73 % Jungtinės Karalystės vidaus krovinių apyvartos tenka automobilių, 12 % – geležinkelių transportui. Automobilių kelių ilgis 416 461 km (visi su kieta danga), iš jų 3465 km – automobilių magistralės (2022). Svarbiausios automobilių magistralės jungia Londoną su Edinburgu, Doveriu, Portsmouthu, Bristoliu, Bristolį – su Glazgu.
Geležinkelių yra 16 390 km, iš jų 6167 km elektrifikuoti (2020), 98 % geležinkelių vėžės plotis 1435 mm; geležinkelių tinklo tankis 6,8 km/100 km2 (21 a. pradžia). Svarbiausias geležinkelių mazgas – Londonas (linijos į Glazgą, Aberdeeną, Edinburgą, Bristolį, Southamptoną, Plymouthą). 90 % Jungtinės karalystės geležinkelių nutiesta 19 amžiuje. 1994 po Pa de Kalė sąsiauriu atidarytas Eurotunelis, jungiantis Jungtinę Karalystę su Prancūzija. Metropolitenai yra Londone (408 km) ir Glazge (11 km).
Visos Jungtinės Karalystės oro transporto bendrovės (didžiausios: British Airways, British Midland, Britannia Airways) ir dauguma didžiausių oro uostų – privatūs. 1043 oro uostai, 92 sraigtasparnių oro uostų (2024); didžiausi tarptautiniai oro uostai: Londono Heathrow, Londono Gatwicko, Mančesterio, Londono Stanstedo, Birminghamo.
Vidaus vandens kelių apie 3200 kilometrų. Laivuojama daugelio didesnių upių žemupiai. Šalies vidurinėje dalyje laivuojamas upes ir miestus jungia tankus kanalų tinklas (laivuojama apie 350 km kanalų). Svarbiausi kanalai: Mančesterio, Leedso–Liverpulio, Temzės–Severno.
Jūros uostams tenka 98 % užsienio prekybos apyvartos. Daugiau kaip pusė krovinių perkraunama Jungtinės Karalystės rytinėje pakrantėje. 185 uostai (2024), iš jų – 13 jūrų uostų, kurių krovinių apyvarta didesnė kaip 10 mln. t; didžiausi: Tees ir Hartlepoolis, Londonas; naftos uostai – Grimsby ir Imminghamas, Forthas, Southamptonas, Milford Havenas, Sullom Voe, Liverpulis. Didžiausias Jungtinės Karalystės keleivių uostas – Doveris. Kabotažinė laivyba išplėtota šalies šiaurės rytinėje pakrantėje (anglies pervežimai) ir Velso pietuose (naftos ir jos produktų pervežimai). 2023 įregistruoti 868 prekybiniai jūrų laivai (iš jų – 46 konteinervežiai, 13 tanklaivių).
Alberto dokai Liverpulyje
Naftos produktotiekių yra 4919 km, dujotiekių – 28 603 km, naftotiekių – 5256 kilometrai. Vamzdynai Jungtinę Karalystę jungia su žemynu.
Bankai
Anglijos banko pastatas Londone (pastatytas 1788–1833, architektas Johnas Soaneʼas)
Jungtinės Karalystės centrinis bankas – Anglijos bankas (įkurtas 1694, nacionalizuotas 1946; būstinė Londone). Be centrinio banko, banknotų emisijos teisę turi kai kurie Škotijos (Bank of Scotland, Clydesdale Bank, Royal Bank of Scotland) ir Šiaurės Airijos (Bank of Ireland, First Trust Bank, Northern Bank, Ulster Bank) bankai. 2024 veikė 328 komerciniai bankai (universaliųjų, taupomųjų, prekybos bankų, diskonto namų, žiro atsiskaitymų sistemų), iš jų 211 užsienio (daugiau kaip 70 šalių). Didžiausi bankai (Didysis ketvertas): HSBC Bank (įkurtas 1865), Barclays Bank PLC (įkurtas 1896), Lloyds TSB (įkurtas 1765), National Westminster Bank PLC (įkurtas 1968). 1990 Jungtinė Karalystė prisijungė prie Europos Sąjungos Europos pinigų sistemos Valiutų kursų mechanizmo (Exchange Rate Mechanism, ERM), tačiau 1992 narystę suspendavo.
Jungtinės Karalystės piniginis vienetas – Jungtinės Karalystės svaras sterlingų, lygus 100 pensų (įvestas 1694).
Didžiausia birža – Londono vertybinių popierių birža (London Stock Exchange, operacijas su vertybiniais popieriais pradėjo 17 a., kaip birža įregistruota 1802, 1986–1991 International Stock Exchange). Jos atstovybių funkcijas atlieka vertybinių popierių biržos Belfaste, Birminghame, Glazge, Mančesteryje. Dar veikia Londono metalų birža (London Metal Exchange, įkurta 1877), Londono tarptautinė finansinių ateities sandorių ir opcionų birža (London International Financial Futures and Options Exchange, LIFFE, įkurta 1982), Londono tarptautinė naftos birža (International Petroleum Exchange of London, įkurta 1980) ir kitos (Londono biržos).
Užsienio prekyba
Jungtinė Karalystė užima antrąją vietą Europoje pagal užsienio prekybos apimtis. Užsienio prekybos balansas neigiamas. Pagrindinis prekybos partneris – Europos Sąjungos valstybės. Joms tenka 60 % Jungtinės Karalystės eksporto ir 55 % Jungtinės Karalystės importo, Šiaurės Amerikai – 17 % eksporto ir 13 % importo, Azijos šalims (be Vidurinių Rytų) – 10 % eksporto ir 19 % importo.
21 a. pradžioje daugiausia eksportuota mašinų ir transporto įranga (45 % viso Jungtinės Karalystės eksporto; daugiausia telekomunikacijos ir biuro įranga), chemijos pramonės gaminiai (12 %), kuras (8 %), žemės ūkio produktai (6 %), įvairūs pusgaminiai, plataus vartojimo prekės. Didžiausią importo dalį (43 % viso Jungtinės Karalystės importo) sudarė mašinos bei transporto įranga (ypač automobiliai iš Europos Sąjungos valstybių), t. p. importuota žemės ūkio produktai (10 % viso Jungtinės Karalystės importo), chemijos pramonės gaminiai (9 %), pusgaminiai ir plataus vartojimo prekės. Jungtinės Karalystės tiekiami ginklai ir amunicija sudarė 16 %, leidybos ir poligrafijos produkcija – 13 %, lėktuvai ir kosmoso įranga – 12 %, farmacijos gaminiai – 11 %, žemės ūkio mašinos – 11 % pasaulio eksporto.
Jungtinės Karalystės užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2023)
2023 Jungtinės Karalystės eksportas sudarė 1071 mlrd. JAV dolerių (daugiausia į JAV, Vokietiją, Nyderlandus, Šveicariją), importas – 1090 mlrd. JAV dolerių (daugiausia iš Kinijos, JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Norvegijos). Daugiausia eksportuota auksas, transporto priemonės, dujų turbinos, nafta, vaistai, daugiausia importuota dujos, transporto priemonės, nafta, auksas, drabužiai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Jungtinė Karalystė yra vienas svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių.
2002 Lietuva į Jungtinę Karalystę eksportavo prekių už 2,73 mlrd. litų (13,4 % Lietuvos eksporto), importavo iš Jungtinės Karalystės už 0,94 mlrd. litų (3,3 % Lietuvos importo). Tiesioginės Jungtinės Karalystės investicijos Lietuvoje 2003 sudarė 709 mln. litų (5,4 % užsienio investicijų Lietuvoje). 2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva į Jungtinę Karalystę eksportavo prekių už 1,077 mlrd. eurų, importavo iš Jungtinės Karalystės prekių už 0,856 mlrd. eurų.
2020 prekybos apyvarta tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos sudarė 1,96 mlrd. eurų. Lietuva į Jungtinę Karalystę eksportavo prekių už 1,19 mlrd. eurų, importavo iš Jungtinės Karalystės už 765 mln. eurų. Jungtinė Karalystė iš Lietuvos daugiausia importavo baldus (16 %), tabaką ir perdirbtus tabako pakaitalus (11 %), Lietuva iš Jungtinės Karalystės – mechanines mašinas ir įrenginius (21 %), elektros mašinas ir įrenginius (15 %). 2020 Lietuvos tiesioginės investicijos į Jungtinės Karalystės ūkį sudarė 21,01 mln. eurų. Jungtinė Karalystė užima 8 vietą Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriuje (2020 Lietuvoje lankėsi apie 21 400 turistų iš Jungtinės Karalystės).
2023 prekybos apyvarta tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos sudarė 2,38 mlrd. eurų. Lietuva į Jungtinę Karalystę eksportavo prekių už 1,51 mlrd. eurų (daugiausia baldus ir patalynės reikmenis, plastikus ir jų gaminius, medieną ir medienos dirbinius), importavo iš Jungtinės Karalystės prekių už 0,87 mlrd. eurų (daugiausia mineralinį kurą, mašinas ir mechaninius įrenginius, transporto priemones). 2023 pabaigoje Jungtinės Karalystės tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį siekė 1,67 mlrd. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos į Jungtinės Karalystės ūkį – 0,31 mlrd. eurų.
Jungtinės Karalystės BVP struktūra (2001)
Jungtinės Karalystės užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2000)
1324
2271
-Didžiosios Britanijos pramonė; -Didžiosios Britanijos žemės ūkis; -turizmas Didžiojoje Britanijoje; -Didžiosios Britanijos transportas; -Didžiosios Britanijos bankai; -Didžiosios Britanijos užsienio prekyba; -Didžiosios Britanijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Jungtinės Karalystės gyventojai
Jungtinės Karalystės konstitucinė santvarka
Jungtinės Karalystės partijos ir profesinės sąjungos
Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos
Jungtinės Karalystės santykiai su Lietuva
Jungtinės Karalystės švietimas
Jungtinės Karalystės literatūra
Jungtinės Karalystės architektūra
Jungtinės Karalystės choreografija