Jungtnės Provncijos (1579–1795), konfederacinė Šiaurės Nyderlandų respublika.
Susikūrė per Nyderlandų nepriklausomybės karą. Sukilusiems gezams išvijus ispanus, pagal 1579 01 23 Utrechto uniją 7 kalvinų Šiaurės Nyderlandų provincijos (Olandija, Zelandija, Utrechtas, Gelderlandas, Overijsselis, Fryzija, Groningenas) susivienijo į pirmąją Vakarų Europos neluominę respubliką – Jungtines Provincijas. Vėliau prie jų prisijungė Drenthės sritis ir Šiaurės Brabantas. 1581 07 Jungtinės Provincijos paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos (ši de jure tai pripažino 1609). Kitos Europos valstybės Jungtines Provincijas de jure pripažino 1648 Vestfalijos taikos sutartimi.
Naujojoje valstybėje aukščiausia įstatymų leidžiamoji valdžia buvo Generaliniai Luomai ir Valstybės taryba, vykdomoji – Olandijos provincijos didysis pensionarijus. Buvo ir vietininko štathalterio pareigybė, kuri priklausė Oraniečių-Nassau dinastijos princams. 17 a. vyko politinė kova tarp štathalterio šalininkų gomaristų ir Olandijos provincijos pirklių oligarchų arminijonų.
Sparčiai plėtojosi ūkis ir kultūra, daugėjo audimo, laivų statybos ir kitų manufaktūrų. 17 a. Jungtinės Provincijos tapo galingiausia pasaulio jūrine valstybe. Prekiavo su Baltijos jūros šalimis, išstumdamos vokiečių pirklius. 1602 buvo įkurta Ost Indijos bendrovė, 1621 Vest Indijos bendrovė; Jungtinės Provincijos kolonizavo Afrikos, Amerikos bei Pietryčių Azijos žemes ir sukūrė kolonijinę imperiją.
1618–48 Jungtinės Provincijos dalyvavo Trisdešimties metų kare. 1621 įsivėlė į karą su Ispanija, daug kariavo su Anglija (1652–54, 1665–67, 1672–74; Anglijos–Olandijos karai), Prancūzija (1672–78, 1688–97, 1702–13). Tai susilpnino Jungtinių Provincijų ūkį. Jungtinės Provincijos pralaimėjo 1793–95 karą su Prancūzija, buvo panaikintos ir paverstos marionetine Batavijos respublika, 1806 – Olandijos karalyste.
180