Jungtnių Amèrikos Valstjų architektūrà
Iki 17 amžiaus
vadinamieji Uolų rūmai Mesa Verdės nacionaliniame parke (Kolorado valstija, 12–14 a.)
Ikikolumbiniu laikotarpiu plito vietinių gyventojų indėnų menas (indėnų architektūra ir dailė). Statyta gyvenvietės (Cahokia Moundso gyvenvietė, klestėjo 11–12 a., prie Saint Louiso, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1982), jose – įvairių tipų palapinės (vigvamai), mediniai karkasiniai (vadinamieji ilgieji) namai, statiniai iš plūkto molio, nedegtų plytų (Taos Pueblo gyvenvietė Naujosios Meksikos valstijoje, nuo 15 a., pasaulio paveldo vertybė), toteminiai stulpai, kalvotose vietovėse būstai buvo iškalami uolose (būstai Mesa Verdės nacionaliniame parke Kolorado valstijoje, 6–12 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 1978).
17 amžius
Nuo 1607 Jungtinių Amerikos Valstijų architektūrai įtakos turėjo kolonizatorių iš Europos (ispanų, anglų, prancūzų, olandų, švedų, vokiečių) menas, susiklostė kolonijinis stilius. Kolonijinio laikotarpio (16–18 a.) pradžios statiniai buvo paprasti, racionalūs, pritaikyti prie vietinių gamtinių sąlygų, naudotos vietinės statybinės medžiagos. Europos įvairių tautų architektūros tradicijų skirtumai lėmė kolonijinio stiliaus formų įvairovę. Išsiskyrė anglų (dviejų aukštų, dviejų patalpų, kartais su priestatu, mediniai namai su dvišlaičiu stogu), olandų (dažniausiai vieno arba pusantro aukšto, siaurų frontonų, su sudėtingos formos stogu namai iš akmens, plytų), švedų (rąstiniai namai), ispanų (nedegtų, vėliau degtų plytų namai su plokščiais stogais) ir kitų tautų statiniai.
Pastatyta miestų (Bostonas, įkurtas 1630, Filadelfija, įkurta 1682, architektai W. Pennas, T. Holmas, Baltimorė, įkurta 1729), tvirtovių (La Fortaleza tvirtovė San Juane, Puerto Rike, 1540, 1640 ir 1846 rekonstruota, su 3 fortais San Juane – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1983; Castillo de San Marcos Saint Augustine, Floridos valstija, 1672–95), visuomeninių pastatų (Gubernatorių rūmai Santa Fe, 1610, dabar Istorijos muziejus), įvairių konfesijų maldos namų (Seno laivo maldos namai Hinghame, Masačusetso valstija, 1681, išplėsti 1729 ir 1755), protestantų bažnyčių (Šv. Luko bažnyčia, dar vadinama Old Brick Church, Isle of Wighte, Virdžinijos valstija, 1632), gyvenamųjų namų (N. Bacono pilis Surrey, Virdžinijos valstija, 1665, architektas A. Allenas; vienas negausių Jokūbo stiliaus pavyzdžių Jungtinėse Amerikos Valstijose).
18 amžius–19 amžiaus pradžia
Carsono rūmai Jurikoje (Kalifornijos valstija, 1885, architektai S. Newsonas, J. Newsonas)
Nuo 18 a. Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėjo vyrauti Anglijoje susiklosčiusios architektūros formos, kurioms plisti įtakos turėjo anglų leidiniai apie architektūrą, interjero įrangą. 1700–76 reiškėsi Jurgių stilius (kitaip nei Anglijoje, Jurgių stiliui Jungtinėse Amerikos Valstijose priskiriami ir 18 a. pradžios pastatai, kuriuose žymu architekto Chr. Wreno kūrybos įtaka). Žinomiausi šio stiliaus pastatai: Gubernatorių rūmai Williamsburge (Virdžinijos valstija, 1706–20, manoma, architektai H. Cary, A. Spotswoodas, 1781 sudegė, 1934 atstatyti), Nepriklausomybės rūmai Filadelfijoje (1735, architektūrinė bendrovė A. Hamilton & E. Wooley, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979), A. Redwoodo biblioteka Newporte (Rod Ailando valstija, 1750), Karališkoji koplyčia Bostone (1754, žymu architekto J. Gibbso įtaka; abiejų architektas P. Harrisonas, 1716–76). Gyvenamieji namai statyti simetriško plano, taisyklingų formų, dažniausiai raudonų plytų mūro su baltai dažyto medžio apdaila (rūmai Stratforde, 1730, Westover rūmai Charles City, 1735, abu Virdžinijos valstija; C. Draytono rūmai Charlestone, Pietų Karolinos valstija, 1742).
Kapitolijus Vašingtone (pradėtas 1793, architektas W. Thorntonas, pietinį sparną 1811 baigė architektas B. H. Latrobe’as, rotondą ir portiką – 1829 architektas Ch. Bulfinchas)
Nuo 1776 (įkūrus Jungtinių Amerikos Valstijų valstybę) plito Europos neoklasicizmo atmaina – federalinis stilius. Sparčiai statyti nauji miestai: Vašingtonas (įkurtas 1790), Indianapolis (įkurtas 1821, inžinierius A. Ralstonas), Dallasas (įkurtas 1841). Žymiausi federalinio stiliaus kūrėjai: architektai Ch. Bulfinchas (Konektikuto valstijos rūmai Hartforde, 1796, Masačusetso valstijos rūmai, 1798), T. Jeffersonas (Monticello rūmai, 1769–1809, Virdžinijos universiteto pastatai, 1826, abu Charlottesville’yje, Virdžinijos valstija, abu – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1987), J. Hobanas (Baltieji rūmai, 1792–1800, po 1814 gaisro atstatyti, valstybinių institucijų pastatas, 1818, neišliko, abu Vašingtone), W. Thorntonas (Kapitolijus Vašingtone, pradėtas 1793, vėliau plėstas), B. H. Latrobe’as (Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra Baltimorėje, 1806–21), S. McIntire’as (namas Gardner-Pingree Saleme, Masačusetso valstija, 1805).
19 amžius–20 amžiaus pirma pusė
A. Lincolno memorialinis pastatas Vašingtone (1922, architektas H. Baconas)
Nebraskos kongreso rūmai Lincolne (1922–32, architektas B. G. Goodhue)
Nuo 1815 Jungtinių Amerikos Valstijų architektūroje vyravo istorizmas. Valstybiniams ir visuomeniniams pastatams dažniausiai taikyta senovės Graikijos architektūros formos (anot architektų, jos atspindėjo Jungtinių Amerikos Valstijų demokratijos siekius); žymesni šios pakraipos kūrėjai: W. Stricklandas (Jungtinių Amerikos Valstijų antrasis bankas, 1824, Pirklių birža, 1834, abu Filadelfijoje), R. Millsas (Patentų biuras, pradėtas 1836, Jungtinių Amerikos Valstijų iždinės pastatas, 1842, abu Vašingtone), T. U. Walteris (S. Girard’o koledžas Filadelfijoje, 1847), A. Parrisas (Quincy Market Bostone, 1826). Pastatyta neogotikinių (Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Niujorke, 1846, architektas R. Upjohnas), neoromaninių (Rytų valstijų kalėjimas Filadelfijoje, 1825, architektas J. Havilandas, geležinkelio stotis Providence, 1855, 1896 nugriauta, architektas T. Tefftas, Smithsono instituto pastatas Vašingtone, 1855, architektas J. Renwickas), neorenesansinių pastatų.
Gyvenamųjų namų formoms šiuo laikotarpiu įtakos turėjo knygos apie architektūrą; svarbesnės – M. Lafevero Modernaus statytojo vadovas (The Modern Builder’s Guide 1833), A. J. Downingo Užmiesčio namų architektūra (The Architecture of Country Houses 1850). Plėtojantis pramonei 19 a. viduryje pastatams pradėta taikyti surenkamosios lietos detalės iš ketaus (Haughwout Building Niujorke, 1857, architektai J. P. Gaynoras, D. D. Badgeris; šiame pastate įrengtas ir pirmasis garu varomas keleivių liftas).
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Bostone (1877, architektas H. H. Richardsonas)
Po Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinio karo (1861–65) reiškėsi eklektiškas Viktorijos stilius (taikyta gotikos, neoromanikos formos, italų ir prancūzų renesanso, karalienės Onos, vadinamasis malksnų, neokolonijinis ir kiti stiliai, jų deriniai). Išsiskyrė savita architekto R. M. Hunto (Tribune Building Niujorke, 1873), H. H. Richardsono (Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Bostone, 1877, Allegheny apygardos teismo rūmai ir kalėjimas Pittsburghe, 1887), D. Adlerio (Čikagos centrinė muzikos salė, 1879), B. G. Goodhue (Nebraskos kongreso rūmai Lincolne, 1920, Los Andželo viešoji biblioteka, Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos pastatas Vašingtone, abu 1924; eklektiškai jungė istorizmo ir modernizmo formas), architektūrinės bendrovės McKim, Mead & White (Bruklino muziejus, 1897, Pensilvanijos geležinkelio stotis, 1910, neišliko, abu Niujorke; Bostono viešoji biblioteka, 1895, architektas Ch. F. McKimas) kūryba.
Flatiron Building Niujorke (1902, architektas D. H. Burnhamas)
19 a. pabaigoje susiklostė Čikagos mokykla, kurios architektai (W. Jenney, L. H. Sullivanas, D. H. Burnhamas, J. W. Rootas, 1850–91, D. Adleris) taikė pramoninius statybos metodus, naudojo naujas statybines medžiagas, siekė funkcionalumo, aiškių formų; tai lėmė naujo tipo pastato – dangoraižio – susiformavimą. Dangoraižių suprojektavo architektas W. Jenney (Home Insurance Company Building Čikagoje, 1885, 1931 nugriautas; vienas pirmųjų dangoraižių su plieno karkasu), L. H. Sullivanas (Wainwright Building Saint Louise, 1891, su architektu D. Adleriu), D. H. Burnhamas (Rookery Building 1888, Reliance Building 1895, abu su architektu J. W. Rootu, abu Čikagoje), C. Gilbertas (neogotikinis Woolworth Building Niujorke, 1913), architektūrinė bendrovė Shreve, Lamb and Harmon (Empire State Building Niujorke, 1931). 20 a. 3–4 dešimtmetyje pastatyta art deco krypties pastatų (kino teatrų, parduotuvių, teismo rūmų, dangoraižių, viešbučių) pagal architekto W. Van Aleno (Chrysler Building Niujorke, 1928), R. Hoodo (Daily News Building Niujorke, 1930), A. J. Everso (Gėlių sandėlis San Francisco, 1931), A. Reinhardto (Rockefellerio centro kompleksas Niujorke, 1938) projektus.
20 amžiaus antra pusė
Kalifornijos universiteto Geiselio biblioteka (1970, architektas W. Pereira, renovuota 1993)
biurų pastatų kompleksas Piramidės Indianapolyje (1972, architektūrinė bendrovė Kevin Roche, John Dinkeloo & Associates)
Nuo 20 a. 4 dešimtmečio Jungtinėse Amerikos Valstijose vyravo funkcionalizmas, kuriam plisti įtakos turėjo emigrantų iš Europos architekto W. Gropijaus (1946 įkūrė architektų asociaciją The Architects Collaborative; bendrovės Pan Am dangoraižis Niujorke, 1958, su architektu P. Belluschi), L. Mieso van der Rohe’s (gyvenamasis namas Farnsworth Plano, 1950, Seagram Building Niujorke, 1958, su architektu Ph. Johnsonu), M. L. Breuerio (Mičigano viešoji biblioteka, 1951, Šv. Jono vienuolynas Collegeville’yje, 1961), R. J. Neutros (gyvenamasis namas Lovell Los Andžele, 1929), E. Saarineno, F. J. Kieslerio ir kitų kūryba. Žymių šio stiliaus pastatų suprojektavo architektas Ph. Johnsonas (nuosavas gyvenamasis namas, vadinamasis Stiklinis namas, New Canaane, 1949), W. K. Harrisonas (Rockefellerio centras, 1939, Jungtinių Tautų būstinė, 1953, Metropolitan Opera rūmai Lincolno centre, 1966, visi Niujorke, Rockefellerio Empire State Plaza kompleksas Albany, 1978; visi su kitais) ir kiti.
Krištolinė katedra Garden Grove (prie Los Andželo, 1980, architektas Ph. Johnsonas)
20 a. 4–6 dešimtmetyje susiklostė organinė architektūra. Žymiausi šios krypties architektai F. L. Wrightas (Robie gyvenamasis namas Čikagoje, 1908, Kaufmanno gyvenamasis namas – vadinamasis Namas ant krioklio prie Mill Runo, Pensilvanijos valstija, The Johnson Wax Building Racine, abu 1939, Guggenheimo muziejus Niujorke, 1959), R. J. Neutra (Kaufmann Desert House prie Palm Springso, Kalifornijos valstija, 1946). 20 a. antroje pusėje Jungtinėse Amerikos Valstijose reiškėsi įvairios modernizmo kryptys: funkcionalizmas (Los Andželo tarptautinis oro uostas, 1962, architektas W. Becketas, su kitais, Moderniojo meno muziejus Kansas City, 1994, architektas G. Birkertsas), dekonstruktyvizmas (Loyolos universiteto Teisės mokykla, 1981, Aeronautikos muziejus, 1984, W. Disney koncertų salė, 1989, visi Los Andžele, EMP muziejus Seattle, 2000, visų architektas F. O. Gehry; Ohajo valstijos universiteto Wexnerio menų centras Columbuse, 1989, architektas P. Eisenmanas), brutalizmas (architekto J. M. Johanseno kai kurie pastatai), konceptualizmas (Hybrid Building Floridoje, 1988, gyvenamasis namas Stretto House Dallase, 1992, architektas S. Hollas).
Populiariosios kultūros muziejus Seattle (2000, architektas F. O. Gehry)
Reikšmingų pastatų suprojektavo architektai: V. D. Gruenas (prekybos centras Northland prie Detroito, 1954; tapo tokių centrų prototipu Jungtinėse Amerikos Valstijose), I. M. Pei (Vyriausybinis centras su rotuše Bostone, 1969), Ph. Johnsonas (dangoraižiai Pennzoil Place Houstone, 1975, su architektu J. Burgee), M. Yamasaki (dangoraižiai Michigan Consolidated Gas Detroite, 1963, Century Plaza Hotel Los Andžele, 1966, Pasaulio prekybos centro dangoraižiai Niujorke, su architektu E. Rothu, 1976; 2001 09 11 teroristų sugriauti), H. Jahnas (Xerox centras, 1980, United Airlines terminalas O’Hareʼo oro uoste, 1986, abu Čikagoje), E. L. Barnesas, G. Bunshaftas, Ch. Eamesas, R. B. Fulleris, L. I. Kahnas, T. Mayne’as (architektūrinė bendrovė Morphosis), R. Meieris, J. Portmanas, P. Rudolphas, E. Saarinenas, D. Scott Brown, J. L. Sertas, P. Soleri, E. D. Stone’as.
Kauffman scenos menų centras Kansas Cityje (2011, architektas M. Safdie)
kompleksas Renaissance Center Detroite (1981, architektas J. Portmanas, renovuota 2004)
Nuo 20 a. 8 dešimtmečio pastatyta postmodernizmo krypties statinių pagal architektų Ch. W. Moore’o (Italijos aikštė Naujajame Orleane, 1978), M. Graveso (Portland Building Portlande, 1982, Humana Building Louisville’yje, 1985), R. Venturi (Guild namas Filadelfijoje, 1971, Gordono Wu salė Princetone, 1983, su architekte D. Scott Brown), Ph. Johnsono (AT&T, dabar SONY, centras Niujorke, 1984, su architektu J. Burgee) projektus.
Pasaulio paveldo vertybės
Laisvės statula Niujorke (1885, skulptorius F.‑A. Bartholdi, architektas R. M. Huntas)
Mesa Verde nacionalinis parkas (nuo 1978), Nepriklausomybės rūmai Filadelfijoje (nuo 1979), Cahokia Moundso gyvenvietė (nuo 1982), Laisvės statula Niujorke (1885, prancūzų skulptorius F.‑A. Bartholdi, inžinierius G. A. Eiffelis, nuo 1984), Monticello rūmai ir Virdžinijos universiteto pastatai, statinių liekanos Chaco kultūros nacionaliniame istoriniame parke (Naujoji Meksika, nuo 1987), Taus Pueblas (Naujoji Meksika, nuo 1992), pranciškonų misijų kompleksai San Antonijuje (nuo 2015), F. L. Wrighto 20 a. pirmos pusės 8 pastatai Jungtinėse Amerikos Valstijose (nuo 2019).
L: H. Morrison Early American Architecture, from the First Colonial Settlements to the National Period New York 1952; T. Hamlin Greek Revival Architecture in America New York 1966; H.‑R. Hitchcock Architecture: Nineteenth and Twentieth Centuries Harmondsworth 1977; M. Whiffen, F. Koeper American Architecture, 1607–1976 Cambridge 1981; D. P. Handlin American Architecture New York 1985; L. M. Roth A Concise History of American Architecture New York 1988.
Lietuviai
Po II pasaulinio karo daug lietuvių architektų atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (Čikagą, Niujorką, Bostoną). 1951 Niujorke (vėliau skyriai ir kituose Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose) įkurta Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga, kuri rengė architektų ir inžinierių konkursus, parodas, leido žurnalą Technikos žodis (2004 leidyba nutrūko). Lietuvių architektai dirbo vietinėse (J. Okunis – New York Port Authority, 1960–75, V. Germanas – Perkins and Will, 1957–97) ir kūrė savo architektūrines bendroves (architektas A. J. Kerelis – Kerelis and Associates, Architects, įkurta 1960, architektas B. Aras – Bruno Aras, 1969). Pagal lietuvių architektų projektus Jungtinėse Amerikos Valstijose pastatyta svarbių visuomeninių, prekybinių, gyvenamųjų pastatų. Sudėtingų inžinerinių objektų suprojektavo inžinierius J. Gimbutas (povandeninių laivų dokas Portsmouthe, Naujojo Hampšyro valstija, 1965, kompleksas Navalio povandeninių laivų bazėje Bangore, Meino valstija, 1981), V. Izbickas (bendrovės General Electric Corporation gamybiniai pastatai Pittsfielde, prie Bostono, 1969, Šiluminė elektrinė Lakelande, Floridos valstija, 1984), E. Manomaitis ir kiti. Architektai E. Arbas-Arbačiauskas (Šv. Jono ir Šv. Kazimiero koplyčios Los Andžele), S. Kudokas (Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamosios Pagalbos naujoji bažnyčia Clevelande, 1952), K. Krikščiukaitis (Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia Putname, Konektikuto valstija, 1955), J. Mulokas (Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia East Saint Louise, 1956, Marquette Parko Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia Čikagoje, 1957, Kristaus Atsimainymo bažnyčia Maspethe, Niujorko valstija, 1962), J. Kova-Kovalskis (lietuvių marijonų vienuolynas ir laikraščio Draugas redakcija, abu Čikagoje, 1957), A. Kulpa-Kulpavičius (Šv. Antano vienuolyno bažnyčia Kennebunkporte, Meino valstija, su inžinieriumi J. Gimbutu, 1966, Dievo Apvaizdos bažnyčia ir kultūros centras, 1978, abu Detroite) lietuvių parapijoms projektuotuose pastatuose siekė perteikti tautinio stiliaus bruožus. Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbo ir lietuvių architektai B. Elsbergas, J. Jasiukaitis, A. Macijauskas, V. Pelda-Peldavičius, Z. Seikūnas, inžinierius J. Šimoliūnas. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose kuria lietuvių kilmės architektas A. Bublys (architektūrinės bendrovės Barton Malow Design Southfielde direktorius), A. J. Kerelis (g. 1968, architektūrinė bendrovė Facilities Design), R. Mulokas ir kiti.
2271
Jungtinių Amerikos Valstijų kultūra; -JAV architektūra
Jungtinių Amerikos Valstijų gamta
Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai
Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucinė santvarka
Jungtinių Amerikos Valstijų partijos ir profsąjungos
Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosios pajėgos
Jungtinių Amerikos Valstijų ūkis
Jungtinių Amerikos Valstijų istorija
Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai su Lietuva
Jungtinių Amerikos Valstijų švietimas
Jungtinių Amerikos Valstijų literatūra
Jungtinių Amerikos Valstijų dailė
Jungtinių Amerikos Valstijų muzika
Jungtinių Amerikos valstijų choreografija
Jungtinių Amerikos Valstijų teatras
Jungtinių Amerikos Valstijų kinas