Jungtnių Amèrikos valstjų choreogrãfija. Iki 17 a. svarbią vietą senųjų šalies gyventojų indėnų gyvenime užėmė ritualiniai, medžioklės, karo šokiai (daugelis šių šokių vėliau dėl kolonizacijos išnyko). Nuo 17 a. pradžios pradėjo plisti kolonistų olandų, anglų, prancūzų šokiai, Afrikos juodaodžiai vergai atlikdavo ritualinius šokius, naudojo afroamerikiečių muzikos elementus. Vėliau padaugėjo ispanų, meksikiečių šokių. Nuo 18 a. 4 dešimtmečio buvo atliekami į commedia dell’arte panašūs vaidinimai su šokiais. Nuo 1792 Niujorke pirmoji profesionali šokio trupė (vadovas – prancūzas A. Placide’as, 1750–1812) kūrė arlekinadas ir šokio spektaklius; trupėje šoko pirmasis profesionalus Jungtinių Amerikos Valstijų šokėjas J. Durangas (1768–1822). 1794–95 Charlestono balete prancūzas J. B. Francisqui pastatė 34 baletus. 18–19 a. buvo steigiami šokių klubai, nuo 19 a. pradžios daugelyje Jungtinių Amerikos Valstijų miestų rodyti baletai ir pantomimos. 1879 įsteigta Amerikos šokio mokytojų draugija. 19 a. antroje pusėje buvo populiarūs muzikiniai vaidinimai su šokiais. 19 a. žymiausi baleto šokėjai: J. Turnbull (1822–87), M. A. Lee (1823 ar 1824–99), A. Maywood (1825–76), G. W. Smithas (1825–99).
Didelę įtaką baleto raidai turėjo Europos primabalerinų F. Elssler (1840–42), A. Pavlovos (1910–25), S. Diagilevo Rusų baleto (1916–17), Monte Carlo rusų baleto trupės (nuo 1939 veikė Jungtinėse Amerikos Valstijose) gastrolės Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1934 choreografas G. Balanchine’as su baleto istoriku ir kritiku L. Kirsteinu Niujorke įkūrė baleto trupę (nuo 1948 Niujorko miesto baletas / New York City Ballet), statyti neoklasikiniai, dažnai abstraktūs baletai. 20 a. 4–5 dešimtmetyje choreografas W. Dollaris (1907–86), M. Kiddas (1915–2007) sukūrė pirmuosius baletus, turinčius amerikiečių baladžių ir vesternų elementų. 1940 Niujorke įkurtas Amerikos baleto teatras (American Ballet Theatre; nuo 1992 vadovas K. McKenzie, g. 1954), statomi choreografų G. Balanchine’o, L. Miasino, A. Tudoro spektakliai, šoko A. Dolinas, C. Fracci, I. Nagy (1943–2014), G. Kirkland (g. 1952), N. Makarova, R. Nurejevas, M. Baryšnikovas ir kiti. Choreografė A. De Mille viena pirmųjų Jungtinių Amerikos Valstijų baletuose panaudojo Amerikos tautų šokių elementus (A. Coplando Rodeo 1942), turėjo įtakos miuziklo raidai (O. Hammersteino, R. Rodgerso Oklahoma! 1943).
N. Nabokovo baleto Don Kichotas spektaklio scena (1965; Dulsinėja – S. Farrell, Don Kichotas – G. Balanchine’as)
Choreografas J. Robbinsas išgarsėjo L. Bernsteino miuziklo Vestsaido istorija (1957) pastatymu. 1956 choreografai R. Joffrey ir G. P. Arpino Niujorke įkūrė baleto trupę Joffrey Ballet (iki 1977 veikė įvairiais pavadinimais; 1974 gastroliavo Vilniuje). Nuo 20 a. 4–5 dešimtmečio šokėjai, derinę baleto ir moderniojo šokio technikas, plėtojo vadinamąjį modernųjį baletą (G. Tetley, R. Joffrey). 1971 juodaodis baleto solistas A. Mitchellas įkūrė juodaodžių Harlemo šokio teatrą, kuriame statomi ir klasikiniai baletai. Baleto trupės veikia Niujorke, Vašingtone, Bostone, Čikagoje, San Francisco, Filadelfijoje ir kituose Jungtinių Amerikos Valstijų didžiuosiuose miestuose. Veikia nemažai mėgėjiškų trupių (dažniausiai prie aukštųjų mokyklų), didžiausios jų kartais tampa profesionaliais kolektyvais.
20 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose susiklostė modernusis šokis. Viena šio šokio pradininkių – Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusi I. Duncan – neigė klasikinio baleto taisykles, atsisakė tradicinio balerinos apdaro, siekė atgaivinti senovės graikų šokio harmoniją. Moderniojo šokio taisykles formavo šokėja ir choreografė R. Saint Denis, kuri su šokėju ir choreografu T. Shawnu 1915 Los Andžele įkūrė Denishawn šokio trupę ir mokyklą.
šokio spektaklio Pirmykštės misterijos scena (1931, kompozitorius L. Horstas, choreografė M. Graham; centre šoka M. Graham)
1927 Niujorke šios mokyklos auklėtinė, viena žymiausių Jungtinių Amerikos Valstijų šokėjų ir choreografių M. Graham įsteigė trupę ir šokio studiją, kurioje dėstė pagal savo sukurtą šokio sistemą (grindžiama įkvėpimo ir iškvėpimo – contraction and release – principais). Kitos moderniojo šokio atstovės D. Humpfrey šokio technika pagrįsta vadinamojo kritimo ir pakilimo (fall and recovery) principais. Socialinės tematikos šokio spektaklių sukūrė C. Weidmanas (1901–75), H. Tamiris (1903 ar 1905–66), H. Holm, A. Sokolow. M. Graham ir D. Humpfrey eksperimentai, vokiečių ekspresionistinis šokis (M. Wigman, R. von Labanas) turėjo įtakos Jungtinių Amerikos Valstijų moderniojo šokio raidai.
20 a. 5 dešimtmetyje choreografas J. Limónas savo trupės spektakliuose naudojo meksikiečių, indėnų folkloro elementus, 6–7 dešimtmetyje choreografas A. Ailey su Amerikos šokio teatro (American Dance Theater) trupe (įkurta 1958 Niujorke) plėtojo šią tendenciją (įtvirtino juodaodžių tematiką Jungtinių Amerikos Valstijų balete). Buvęs M. Graham trupės šokėjas (šoko 1939–45) M. Cunninghamas – vienas svarbiausių šiuolaikinio šokio avangardistų – savo kūryboje išplėtojo neapibrėžtumo ir atsitiktinumo metodus. M. Cunninghamas laikomas postmoderniojo (šiuolaikinio) šokio pradininku (atsirado Judsono šokio teatre, kuris veikė 1962–68). Choreografas P. Tayloras savo spektakliuose siekė panaudoti vis naujus šokėjų grupių ir kūno judesių derinius (1978 Vilniuje gastroliavo P. Tayloro šokio trupė, 1996 Vilniuje ir Kaune – Taylor 2). Choreografo A. Nikolaiso spektakliai išsiskyrė abstrakčių formų kostiumais, apšvietimu, savita muzika. Choreografė T. Brown kūrė šokius gatvėse, ant stogų, T. Tharp šiuolaikinį šokį derino su baleto elementais. Kiti žymesni moderniojo šokio choreografai: M. Louis (1926–2016), P. Sanasardo (g. 1928), Y. Rainer (g. 1934), D. Gordonas (1936–2022), C. Brown (g. 1927), S. Paxtonas (g. 1939), L. Childs, L. Falco (1942–93), M. Monk, D. Dunnas (g. 1942), L. Lubovitchius (g. 1943), L. Dean (g. 1945), B. T. Jones, M. Morrisas, S. Petronio (g. 1956).
19 a. pabaigoje–20 a. viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose atsirado daug pramoginių šokių (bostonas, fokstrotas, kvikstepas, čarlstonas, bugivugis, rokenrolas, tvistas ir kiti). 20 a. pradžioje savita šokių stilistika formavosi Brodvėjaus miuzikluose, Holivudo filmuose. Muzikiniuose teatruose dirbo choreografai G. Balanchine’as, A. De Mille, H. Holm, D. Humphrey, J. Robbinsas, C. Weidmanas. Šokėjai ir kino aktoriai F. Astaire’as ir G. Rogers (1911–95) išgarsėjo kino filmuose, kuriuose derino pramoginius šokius ir stepą. 20 a. 7 dešimtmetyje Niujorko Bronxo rajone susiformavo juodaodžių šokis breikas, kuriam būdingi akrobatiniai sukiniai ant galvos ir nugaros, ritmingi rankų judesiai. Iš breiko išsirutuliojo hiphopas; jo elementus savo spektakliuose naudoja ir šiuolaikinio šokio choreografai.
Prie daugelio žymių baleto ir moderniojo šokio trupių veikia baleto ir šokio mokyklos, tarp jų – Amerikos baleto mokykla (įkurta 1930), Juilliardo mokyklos Choreografijos skyrius (įkurtas 1952), Alvino Ailey Amerikos šokio centras (įkurtas 1969), mokykla prie Amerikos baleto teatro (įkurta 1972), Marthos Graham šiuolaikinio šokio mokykla, Brodvėjaus šokio centras (įkurtas 1984), José Limóno institutas. Rengiami šokio festivaliai: Jacob’s Pillow šokio festivalis Beckete (Masačusetso valstija, 1930 įkūrė T. Shawnas), Amerikos šokio festivalis (nuo 1948 vyksta kasmet). Nuo 1927 leidžiamas žurnalas Dance Magazine, nuo 1965 – žurnalas Ballet Review. 1940 Niujorke įkurtas Šokio užrašymo biuras (Dance Notion Bureau). Niujorko viešojoje bibliotekoje veikia Šokio fondas (biblioteka ir muziejus).
Lietuviai. Po II pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukę baleto artistai I. Adomavičiūtė, T. Babuškinaitė, E. Bandzevičius, I. Eidrigevičiūtė-Sprindienė, N. Kaliskienė (1902–?), A. Liepinis (g. 1923), A. Šlepetytė (g. 1928), S. Velbasis Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose įsteigė privačias baleto studijas, dėstė klasikinį šokį. 1999–2008 įvairiose Jungtinių Amerikos Valstijų baleto trupėse šoko N. Beliakaitė, nuo 2004 trupėje Bostono baletas – M. Baužys su žmona V. Putriūte.
L: C. Payne American Ballet Theatre New York 1978; M. B. Siegel The Shapes of Change: Images of American Dance Boston 1979; J. Delamater Dance in the Hollywood Musical Ann Arbor 1981; R. Coe Dance in America New York 1985; J. Haskins Black Dance in America: A History Through Its People New York 1990; J. L. Foulkes Modern Bodies: Dance and American Modernism from Martha Graham to Alvin Ailey Chapel Hill 2002.
57
JAV choreografija; Jungtinių Amerikos Valstijų kultūra
Jungtinių Amerikos Valstijų gamta
Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai
Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucinė santvarka
Jungtinių Amerikos Valstijų partijos ir profsąjungos
Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosios pajėgos
Jungtinių Amerikos Valstijų ūkis
Jungtinių Amerikos Valstijų istorija
Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai su Lietuva
Jungtinių Amerikos Valstijų švietimas
Jungtinių Amerikos Valstijų literatūra
Jungtinių Amerikos Valstijų architektūra
Jungtinių Amerikos Valstijų dailė
Jungtinių Amerikos Valstijų muzika
Jungtinių Amerikos Valstijų teatras
Jungtinių Amerikos Valstijų kinas