Jungtnių Amèrikos Valstjų knas. Jungtinių Amerikos Valstijų kino pramonė viena didžiausių pasaulyje, jos centras – Holivudas. 19 a. pabaigoje Jungtinių Amerikos Valstijų inžinierių ir fotografų (C. Sellerso, E. J. Muybridge’o, 1830–1904, ir kitų) techniniai išradimai prisidėjo prie kino atsiradimo. 1891 Th. A. Edisonas paskelbė apie kinetoskopo (kinetoscope) – aparato su akute, per kurią žiūrovas galėjo stebėti judančius paveikslus, nupieštus ant jautrios celiuloido juostos – išradimą (aparatus Th. A. Edisono užsakymu sukūrė jo asistentas W. K. L. Dicksonas, 1860–1935). 1893 West Orange (Naujojo Džersio valstija) atidaryta pirmoji pasaulyje kino studija Black Maria. 1896 04 Niujorke įvyko pirmasis Jungtinėse Amerikos Valstijose kino seansas, buvo rodomi trumpi šokių, komiškų situacijų epizodai. 1896 T. A. Edisonas nufilmavo trumpametražį filmą Blactonas, „Evening World“ karikatūristas / Blackton, the „Evening World“ Cartoonist).
Th. A. Edisono sukonstruotas kinetoskopas
J. S. Blacktonas sukūrė vieną pirmųjų lėlių animacinių filmų Kliunkio Pliumpio cirkas (The Humpty Dumpty Circus 1898, su Albertu E. Smithu, parodytas 1908; neišliko), pirmąjį filmą, kuriame panaudoti animacinio kino intarpai Užburtas piešinys (The Enchanted Drawing 1900), vieną pirmųjų pieštinių filmų, nufilmuotų kino juostoje Juokingo veido komiškos išraiškos (Humorous Phases of a Funny Face 1906, panaudota apie 3000 piešinių). 1905 Pittsburghe atidarytas pirmasis nikelodeonas (nickelodeon; taip iki 1914 Jungtinėse Amerikos Valstijose vadinti kino teatrai). Kinas greitai tapo amerikiečių mėgstama pramoga, 1910 jau veikė daugiau kaip 10 000 nikelodeonų. Per mėnesį buvo sukuriama (daugiausia bendrovėse Edison Company ir Biograph) apie 400 trumpų filmų, vyravo melodramatiški, komiški siužetai, kasdienio gyvenimo situacijos. Kino teatrams nespėjant atnaujinti repertuaro (iš Europos filmų buvo įvežama labai mažai) atsirado kino bendrovių ir kino teatrų tarpininkai, pradėjo klostytis pirmoji pasaulyje filmų platinimo sistema. Režisierius E. S. Porteris (1869–1941) filme Amerikiečio gaisrininko gyvenimas (The Life of an American Fireman 1903) pirmasis panaudojo montažą, stambų planą pavertė meninės raiškos priemone, filme Didysis traukinio apiplėšimas (The Great Train Robbery 1903) naudojo įvairesnes kino raiškos priemones, sukūrė nuoseklų pasakojimą. Filmo nuotaika ir veiksmo įtampa turėjo įtakos vesterno žanro formavimuisi. 1908 Čikagoje įsteigta Filmų patentų bendrovė (1917 nutraukė veiklą), kuri paskyrė patento mokesčius jų bendrovei nepriklausančioms kino bendrovėms ir kino teatrams. Vengdamos mokesčių, t. p. dėl filmavimui tinkamo klimato ir įvairaus kraštovaizdžio daugelis kino bendrovių susitelkė Los Andžele, čia 2 dešimtmetyje įsikūrė Holivudas. Prie Holivudo išaugimo prisidėjo prodiuseriai ir režisieriai C. Laemmle’is (1867–1939), A. Zukoras (1873–1976), W. Foxas (1879–1952), J. L. Lasky (1880–1958), S. Goldwynas (tikr. Goldfishas, 1882–1974), L. B. Mayeris (1885–1957), W. Disney. Jie įsteigė didžiausias 20 a. (veikia iki šiol) kino bendroves: Paramount, Universal (abi 1912), Fox Film Corporation (1915, nuo 1935 20th Century-Fox), Walt Disney Productions (1923, nuo 1986 Walt Disney Company), Warner Bross (1923), Columbia Pictures, Metro-Goldwyn-Mayer (abi 1924). Kino filmo pasakojimo principus sukūrė režisierius D. W. Griffithas, kurio kūryba padarė didelę įtaką kino, kaip savarankiško meno, raidai. 1908–13 bendrovėje Biograph jis sukūrė apie 450 trumpametražių filmų, juose ištobulino paralelinį montažą, apšvietimo įvairius efektus, kitas raiškos priemones ir pavertė jas kino kalbos elementais, įtvirtino realistinę vaidybą, praplėtė kino kameros galimybes. Režisieriaus D. W. Griffitho ilgametražiai filmai Tautos gimimas (The Birth of Nation 1915, pagal T. Dixoną) ir Nepakantumas (Intolerance 1916) pasižymi meistriška režisūra, įtaigiu, emocingu pasakojimu; laikomi vienais žymiausių kino istorijoje.
2 dešimtmetyje pradėjo klostytis pirmieji kino žanrai: vesternas ir komedija. Daugiau kaip 100 vesternų sukūrė prodiuseris ir režisierius T. H. Ince’as, jo filmams būdinga išplėtoti siužetai ir charakteriai, sklandus pasakojimas, greitas veiksmas. Žymiausi vesternų aktoriai buvo W. S. Hartas (1864–1946) ir G. M. Andersonas (1882–1971, sukūrė Brončo Bilio paveikslą; abu buvo kai kurių filmų režisieriai). Kino komedijos pradininkas režisierius M. Sennettas kūrė greito veiksmo komedijas (slapstic comedy), kurių pagrindinis bruožas – ilgai trunkančios komiškos gaudynės; būdinga burleska, bufonada, pantomima, šaržuoti, sukarikatūrinti personažai. Aktorius ir režisierius B. Keatonas sukūrė uždaro, niekada nesišypsančio herojaus paveikslą, meistriškai atliko triukus. Garsėjo komikai H. Langdonas, H. Lloydas. Režisierių J. R. Bray (1879–1978), Maxo (1883–1972) ir Dave’o (1894–1979) Fleischerių išradimai 2 dešimtmetyje patobulino animacinių filmų kūrimą. 2 dešimtmečio pabaigoje Jungtinių Amerikos Valstijų filmai vyravo pasaulio kino teatruose. Filmų gausa ir filmavimo trumpumas lėmė jų meninės raiškos ir siužetų panašumą. Ieškant būdų filmą išskirti iš kitų susiklostė vadinamųjų kino žvaigždžių sistema (iki tol aktoriai vaidino anonimiškai; pirmoji aktorė, kurios pavardė buvo paskelbta – F. Lawrence, 1886–1938). Filmo kūrimui vadovavo prodiuseris. Daugiausia kurta melodramos, vesternai, komedijos, filmų serijos apie seklius, kostiuminiai nuotykių ir istoriniai filmai, juose vaizduotas aukštuomenės, egzotiškų šalių gyvenimas. Iš pagražintą gyvenimą vaizduojančių filmų išsiskyrė režisieriaus E. von Stroheimo niūraus humoro aukštuomenės gyvenimo satyros (Akli vyrai / Blind Husbands 1919). Kino komedijos žanrą ištobulino vienas žymiausių komikų – aktorius ir režisierius Ch. Chaplinas. Jo tragikomedijose (Valkata / The Tramp 1915, Mažylis / The Kid 1921, Aukso karštligė / The Gold Rush 1925) vaizduojama dramatiškas realybės ir iliuzijų susidūrimas, mažojo žmogaus vienatvė, nepritapimas visuomenėje, būdinga lyriškos, tragiškos intonacijos. Režisierius C. B. De Mille’is sukūrė biblijinės ir istorinės tematikos filmų (Dešimt Dievo įsakymų / The Ten Commandments 1923), kuriais Holivude įtvirtino brangių kino epų su daug statistų, raiškiomis masinėmis scenomis, prabangiomis dekoracijomis tipą. 1922 technicolor sistema sukurtas pirmasis dviejų spalvų filmas Bangų mūša (The Toll of the Sea, režisierius C. M. Franklinas, 1890–1954). Antikarinis režisieriaus K. Vidoro filmas Didysis paradas (The Big Parade 1925) iš to meto sentimentalių melodramų išsiskyrė tikroviškumu, išplėtotais charakteriais, vaizdavo karo beprasmybę ir žiaurumą. Pirmuosius gangsterių filmus sukūrė režisierius J. von Sternbergas (Požemis / Underworld 1927, Niujorko dokai / The Docks of New York 1928). Holivudo filmų stilių paįvairino čia kūrę Europos kino režisieriai: švedų režisierius V. Sjöströmas (Vėjas / The Wind 1928), rusų režisierius R. Boleslavskis, vokiečių režisieriai F. Langas ir F. W. Murnau (jis Holivude sukūrė vieną žymiausių savo filmų Saulėtekis / Sunrise 1927, pagal H. Sudermanną). Žymiausi nebyliojo kino aktoriai: R. Arbuckle’is (sceninis vardas Storulis / Fatty), T. Bara, Johnas ir Lionelis Barrymore’ai, L. Chaney (1883–1930), D. Fairbanksas, G. Garbo, L. Gish, P. Negri, M. Pickford, G. Swanson, R. Valentino, P. White (1889–1938). 1922 režisierius R. J. Flaherty sukūrė pirmąjį antropologinės krypties dokumentinį filmą Nanukas iš Šiaurės (Nanook of the North); jo kūryba turėjo įtakos meninio (autorinio) dokumentinio kino atsiradimui. Režisierius D. Fleischeris sukūrė mokslo populiarinamųjų dokumentinių filmų (Einsteino reliatyvumo teorija / Einstein’s Theory of Relativity 1923), P. Strandas – vadinamųjų miesto simfonijų.
1927 sukurtas pirmasis garsinis filmas Džiazo dainininkas (The Jazz Singer, režisierius A. Croslandas, 1894–1936). Garso atsiradimas kurį laiką sustabdė kino raiškos priemonių paieškas, dėl nepaslankios garso įrašymo aparatūros atsisakyta judrios kino kameros, filmavimo natūroje, kitų nebyliojo kino ištobulintų raiškos priemonių. Dėl netinkamo tembro, tarties, kalbos nemokėjimo daugelis nebyliojo kino aktorių nebesifilmavo. Įsivyravo pjesių ekranizacijos su daugybe dialogų. Vieni pirmųjų vaizdą ir garsą kūrybingai suderino režisierius R. Mamoulianas (1898–1987, Ovacijos / Applause 1929) ir K. Vidoras (Aleliuja! / Hallelujah! 1930). Garsiniai filmai greitai paplito – iki 1930 beveik nustota kurti negarsinius filmus, visi Amerikos kino teatrai persitvarkė rodyti garsinius. Holivudo filmų įtaka buvo tokia didelė, kad per 3 metus garsinis kinas įsitvirtino beveik visame pasaulyje. Vienas žymiausių paskutinių nebyliojo kino filmų (tik su muzika) buvo režisieriaus Ch. Chaplino tragikomedija Didmiesčio žiburiai (City Lights 1931). Iškilo naujas miuziklo žanras (režisieriai L. Baconas, 1890–1955, E. Lubitschas, 1892–1947, W. Dieterle’is, 1893–1972, M. LeRoy, 1900–87, M. Sandrichas, 1900–45, G. Stevensas, 1904–75), filmuose buvo daug dialogų, dainų ir šokių, garsėjo choreografo B. Berkeley (1895–1976) išradingos choreografijos, šokėjų aktorių F. Astaire’o ir G. Rogers duetas. Didžioji depresija ir jos sukeltas masinis nedarbas sustiprino kai kurių filmų realizmą, pradėta vaizduoti paprastus žmones. Režisierius L. Milestone’as (1895–1980) filme Vakarų fronte nieko nauja (All Quiet on the Western Front 1930, pagal E. M. Remarque’ą) deheroizavo karą, pavaizdavo jį eilinio vokiečių kareivio akimis. Gangsterių filmuose (Mažasis Cezaris / Little Caesar, režisierius M. LeRoy, Visuomenės priešas / The Public Enemy, režisierius W. A. Wellmanas, 1896–1975, abu 1931; Veidas su randu / Scarface 1932, režisierius H. Hawksas) pradėta analizuoti reiškinio socialines priežastis (gangsteris dažnai vaizduotas kaip socialinės neteisybės auka), kurti tikroviškesnius charakterius; šių filmų moralinis dualizmas, pesimistinė pasaulėjauta turėjo įtakos 5 dešimtmečio juodiesiems filmams. Pagrindinius vaidmenis gangsterių filmuose sukūrė aktoriai E. G. Robinsonas (1893–1973), P. Muni, J. Cagney (1899–1986). Per Didžiąją depresiją kaip priešprieša nykiai tikrovei suklestėjo pramoginis kinas. Populiarios buvo režisieriaus J. von Sternbergo egzotiškos melodramos (Marokas / Marocco 1930, Šanchajaus ekspresas / Shanghai Express 1932), jose pagrindinius vaidmenis sukūrė aktorė M. Dietrich. Klostėsi fantastinio siaubo filmo žanras (Drakula, pagal B. Stokerį, režisierius T. Browningas, Frankenšteinas, pagal M. Shelley, režisierius J. Whale’is, 1896–1957, abu 1931; Daktaras Džekilas ir ponas Haidas / Dr. Jekyll and Mr. Hyde 1932, pagal R. L. Stevensoną, režisierius R. Mamoulianas), fantastinių būtybių vaidmenis juose sukūrė aktoriai B. Karloffas ir B. Lugosi.
1930 Amerikos kino filmų kūrėjų ir platintojų asociacija (įsteigta 1922, prezidentas W. H. Haysas, 1879–1954) paskelbė Filmų kūrimo kodeksą (galiojo 1934–66; vadintas Hayso kodeksu), kuriuo drausta filmuose vaizduoti nuogybę, aistrą, prostituciją, prievartą, homoseksualumą, skirtingų rasių santuoką, reikalauta iškelti šeimos instituciją. Būtinybė prisitaikyti prie kodekso reikalavimų nulėmė kelių dešimtmečių Holivudo filmų tematiką ir stilių. Suklestėjo kino žanrai, kuriuose buvo galima išvengti aktualios problematikos, tai – melodrama, vesternas, miuziklas, nuotykių, istorinis filmas. Iš istorinių daugiausia kurti biografiniai filmai (Karalienė Kristina / Queen Christina 1933, režisierius R. Mamoulianas, Raudonoji imperatorė / The Scarlet Empress 1934, režisierius J. von Sternbergas, Marija Stiuart 1936, režisierius J. Fordas) su garsiais aktoriais (M. Dietrich, G. Garbo, K. Hepburn ir kitais). Plito istoriniai kostiuminiai filmai (vadinti filmais romanais); žymiausias – Vėjo nublokšti (Gone With the Wind 1939, pagal M. M. Mitchell, režisierius V. Flemingas). Absurdas, kalambūrai būdinga brolių Marxų komedijoms (Antienos sriuba / Duck Soup 1933). Lyrinių kino komedijų apie paprastus žmones sukūrė režisierius F. Capra (Tai atsitiko kartą naktį / Its Happened One Night 1934), muzikinių komedijų – E. Lubitschas (Linksmoji našlė / The Merry Widow 1934), ekscentriškų kino komedijų – H. Hawksas (Auginti kūdikį / Bringing up Baby 1938). Iš šmaikščių dialogų kylantis pirmųjų garsinių kino komedijų komizmas suformavo vadinamosios sofistinės komedijos (sophisticated comedy) žanrą (Filadelfijos istorija / The Philadelphia Story 1940, režisierius G. Cukoras), kuris buvo grindžiamas rafinuotu, dažniausiai lyčių kovą perteikiančiu dialogu. Vesterno klasikinę formą įtvirtino režisierius J. Fordas, jo filmams (Diližanas / Stagecoach 1939) būdinga dinamiškas veiksmas, aiškios vertybinės nuostatos, idealistinė pasaulėžiūra. Režisieriaus M. Curtizo ir H. Hawkso įvairių žanrų filmai prisidėjo prie Holivudo žanrinio kino raidos. 1935 režisierius R. Mamoulianas technicolor sistema sukūrė pirmąjį trijų spalvų filmą Bekė Šarp (Becky Sharp, pagal W. Thackeray). Etapiniu vaidybinio kino raidoje ir visų laikų geriausiu Jungtinių Amerikos Valstijų kino filmu laikomas režisieriaus O. Welleso filmas Pilietis Keinas (Citizen Kane 1941); jam būdinga novatoriška dramaturgija (charakteris dėliojamas iš įvairių žmonių pasakojimų), operatoriaus G. Tollando meistriškumas, geras aktorių ansamblis. 3–6 dešimtmetyje animacinio kino centras buvo W. Disney studija, kurios filmai lėmė pasaulio animacinių filmų stilių. Studijoje buvo įgyvendinta daug naujausių animacijos techninių išradimų (pirmasis garsinis, spalvotas, ilgametražis animacinis filmas, daugiaplanės kameros panaudojimas ir kita). 1927–41 vadinami Holivudo aukso amžiumi; čia dirbo žymiausi kinematografininkai, suformuotas klasikiniu vadinamas Holivudo filmų stilius, kuriam būdinga ištobulinta filmo forma, žanro ir pasakojimo aiškumas, bet ir vaizdiniai štampai, nugludinti, aštrių problemų vengiantys scenarijai. Nepaisant kūrybą niveliuojančių taisyklių, ryškių individualybių (režisierių J. Fordo, J. Hustono, O. Welleso) filmuose išliko savitas autorinis stilius. Jungtinių Amerikos Valstijų filmų tarnybos (veikė 1938–42) užsakymu režisieriai P. Lorentzas (1905–92), W. Van Dyke’as (1906–86), R. J. Flaherty, J. Ivensas (Nyderlandai) sukūrė dokumentinių filmų, kuriuose keliami ekologijos, socialiniai klausimai.
Per II pasaulinį karą antinacinių dokumentinių filmų sukūrė vaidybinio kino režisieriai A. Litvakas (1902–74) ir F. Capra (ciklas Kodėl mes kariaujame / Why We Fight 1942–44), J. Fordas, J. Hustonas, W. Wyleris. Juodojo humoro socialinių satyrų, pašiepiančių amerikiečių visuomenę, sukūrė režisierius P. Sturgesas (1898–1959, Salivano kelionė / Sullivano Travell 1941). Kūrė iš Europos emigravę režisieriai: prancūzų režisierių R. Claire’o (Aš vedžiau raganą / I Married a Witch 1942), J. Renoiro (Pietietis / The Southerner 1945) filmai išsiskyrė autorine režisūra, režisieriai O. Premingeris, R. Siodmakas, B. Wilderis papildė Jungtinių Amerikos Valstijų kiną ekspresionizmui būdingu raiškiu šešėliavimu. Sukurta vaidybinių filmų apie karą, komedijų, miuziklų, melodramų (Kasablanka / Casablanca 1942, režisierius M. Curtizas). Jungtinių Amerikos Valstijų avangardistinio kino pradžia laikomas režisierės M. Deren poetiškas siurrealistinis filmas Dienos tinklai (Meshes of the Afternoon 1943, su režisieriumi A. Hammidu). 1941 iš W. Disney studijos pasitraukė dalis režisierių (B. Cannonas, 1901–64, S. Bosustowas, 1911–81, J. Hubley, 1914–77, E. Pintoffas, 1931–2002, ir kiti), kurie 1943 įkūrė kino bendrovę United Productions of America, animaciniame filme išplėtojo laisvesnį, modernistinį piešinį, šiuolaikinę tematiką. Žymesni 4 dešimtmečio–5 dešimtmečio pradžios aktoriai: C. Colbert, G. Cooperis, J. Crawford (1904–77), B. Crosby (1903–77), B. Davis, M. Dietrich, H. Fonda, C. Gable’as, G. Garbo, C. Grantas, R. Hayworth, J. Harlow, K. Hepburn, L. Howardas, C. Lombard (1908–42), W. Rogersas (1879–1935), M. Rooney, S. Temple, S. Tracy, J. Stewartas, M. West.
Po II pasaulinio karo filmuose atsirado ironiškų, ciniškų intonacijų, analizuota pokario šalies socialinė situacija (Vyrai / The Men 1950, režisierius F. Zinnemannas). Satyrą Ponas Verdu (Monsieur Verdoux 1947) sukūrė režisierius Ch. Chaplinas. Rasiniai klausimai keliami režisierių C. Browno (1890–1987), E. Dmytryko (1908–99), J. Losey, E. Kazano filmuose. 1947–53 Antiamerikietiškos veiklos komitetui apkaltinus komunizmo rėmimu dalį Holivudo kinematografininkų, kai kurie jų neteko darbo arba emigravo (Ch. Chaplinas). Sumažėjus kūrybinių jėgų, t. p. dėl pokario ekonominio nuosmukio ir televizijos įsigalėjimo 5 dešimtmečio pabaigoje Holivude kilo krizė. Atsirado nepriklausomų prodiuserių ir kino bendrovių (American International Pictures, įsteigta 1954, Mirisch Company, įsteigta 1957). 5–6 dešimtmetyje paplito juodasis filmas (pirmąjį 1941 sukūrė režisierius J. Hustonas – Maltos sakalas / The Maltese Falcon, pagal D. Hammettą), kurio nihilizmas, netikrumo atmosfera atitiko pokario visuomenės nuotaikas. Šiuose filmuose išgarsėjo aktorius H. Bogartas. Psichologinių vesternų sukūrė režisieriai K. Vidoras (Dvikova saulėje / Duel in the Sun 1947), H. Hawksas (Raudonoji upė / Red River 1948), F. Zinnemannas (Pats vidurdienis / High Noon 1952), H. Kingas, miuziklo tradiciją plėtojo režisierius V. Minnelli (Amerikietis Paryžiuje / An American in Paris 1951) ir šokėjas, aktorius, choreografas, režisierius G. Kelly (Dainuoju lietuje / Singin’ in the Rain 1952, su režisieriumi S. Donenu, g. 1924). Šaltasis karas prisidėjo prie fantastinių filmų (Diena, kai sustojo Žemė / The Day the Earth Stood Still 1951, pagal H. Bates’ą, režisierius R. Wise’as, 1914–2005, Pasaulių karas / War of the Worlds 1953, pagal H. G. Wellsą, režisierius B. Haskinas, 1899–1984) paplitimo (kitų civilizacijų atstovai šiuose filmuose dažniausiai buvo komunistų metaforos). Romantinėse komedijose ir melodramose (Džiaze tik merginos / Some Like It Hot 1959, režisierius B. Wilderis) garsėjo aktorė M. Monroe. 6 dešimtmečio jaunimo maištingas nuotaikas įkūnijo aktoriaus J. Deano kuriamas herojus (Maištininkas be priežasties / Rebel Without a Cause 1955, režisierius N. Ray). Psichologinius siaubo trilerius ištobulino režisierius A. Hitchcockas (Svaigulys / Vertigo 1958, Į šiaurę per šiaurės vakarus / North by Northwest 1959). Iki tol draustas narkomanijos, seksualinės prievartos, smurto problemas kėlė režisieriaus O. Premingerio filmai (Žmogžudystės anatomija / Anatomy of a Murder 1959). 6 dešimtmečio viduryje prasidėjo dideli techniniai pokyčiai (įsivyravo spalvoti filmai, nauji garso įrašymo metodai, pradėta kurti stereoskopinius ir plačiaekranius filmus, naudoti stereofoninį garsą), juos daugiausia lėmė konkurencija su televizija. Pagerėjusios vaizdo kūrimo galimybės prisidėjo prie vadinamųjų filmų gigantų atsiradimo (Karas ir taika / War and Peace 1956, pagal L. Tolstojų, režisierius K. Vidoras, Ben Huras 1959, pagal L. Wallace’ą, režisierius W. Wyleris, Spartakas / Spartacus 1960, pagal H. Fastą, režisierius S. Kubrickas). 6 dešimtmetyje nustota žavėtis vadinamųjų kino žvaigždžių vienodu amplua, iškilo charakteriniai aktoriai. Žymesni 5 dešimtmečio pabaigos–6 dešimtmečio aktoriai: M. Brando, Y. Brynneris, M. Cliftas, T. Curtisas, K. Douglasas, A. Gardner, A. Hepburn, G. Kelly, B. Lancasteris, G. Peckas, E. Presley, A. Quinnas, F. Sinatra, E. Taylor, J. Wyman.
6 dešimtmečio pabaigoje kilo antiholivudinio kino judėjimas (Underground), kurio vienas įkvėpėjų buvo lietuvių kinematografininkas J. Mekas (Kalėjimas 1964, su A. Meku, Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą 1972). 1962 Niujorke jis įsteigė Kino kūrėjų kooperatyvą (vadovavo jam iki 1970), apie kurį susibūrė režisieriai avangardistai J. Broughtonas (1913–99), H. Smithas (1923–91), R. Frankas, G. Markopoulos (1928–92), A. Warholas, M. Snow (g. 1929), B. Baillie (g. 1931), K. Angeris (g. 1932), S. Brakhage’as (1933–2003), Mike’as (g. 1942) ir George’as (1942–2011) Kucharai. 7 dešimtmetyje pasikeitė kino pramonės struktūra: daugelį Holivudo kino studijų nupirko didelės verslo monopolijos, kino studijos dirbo daugiausia administracinį darbą (rūpinosi filmų finansavimu, platinimu). Režisieriaus R. Cormano mažo biudžeto filmai, jo, kaip prodiuserio, veikla (padėjo debiutuoti daugeliui režisierių) turėjo įtakos nepriklausomųjų kinui atsirasti. Nepriklausomieji (režisierius J. Cassavetesas – Šešėliai / The Shadows 1960) Jungtinių Amerikos Valstijų kiną atnaujino subjektyviu požiūriu, individualiu, dažniausiai dokumentikai artimu stiliumi, įvedė kultūros periferijos, asmenines temas, herojus autsaiderius. Visuomeninė problematika, publicistinis aštrumas būdinga režisieriaus S. Kramerio filmams (Krante / On the Beach 1959, Niurnbergo procesas / Judgment at Nuremberg 1961). Siaubo filmų sukūrė režisieriai J. Carpenteris, R. Cormanas, B. De Palma, R. Polanskis. Naują Jungtinių Amerikos Valstijų kinui veikėją psichopatą įvedė režisierius A. Hitchcockas siaubo filme Psichozė (Psycho 1960). Sukurta miuziklų (Mano puikioji ledi / My Fair Lady 1964, režisierius G. Cukoras, Muzikos garsai / The Sound of Music 1965, režisierius R. Wise’as), filmų jaunimo tema (Vidurnakčio kaubojus / Midnight Cowboy 1969, režisierius J. Schlesingeris), antikarinių filmų (M.A.S.H. 1969, režisierius R. Altmanas). Paplito vadinamieji antižanrai (antigangsterių filmas Boni ir Klaidas / Bonnie and Clide 1967, režisierius A. Pennas). Režisierius S. Kubrickas mokslinės fantastikos filme 2001: kosminė odisėja (2001: A Space Odyssey 1968) svarstė apie technologijų pažangos prasmę ir žmonijos ateitį, filmas išsiskyrė specialiaisiais efektais. Dokumentiniame kine paplito prancūzų cinéma-vérité atmaina Direct Cinema (tiesioginis kinas), šiuo metodu kūrę režisieriai (R. Leacockas, D. A. Pennebakeris, g. 1925, Albertas, 1926–2015, ir Davidas, 1932–87, Mayslesai, F. Wisemanas) siekė kuo objektyvesnio tikrovės vaizdavimo.
7 dešimtmečio pabaigoje debiutavo nauja kino kūrėjų karta, tarp jų – žymiausi 20 a. pabaigos Jungtinių Amerikos Valstijų režisieriai F. F. Coppola, G. Lucasas ir S. Spielbergas. Pradėta neigti daugelį vertybių (pirmiausia šeimos), plėtotos naujos, susijusios su jaunimo protesto judėjimais, temos (Nerūpestingas keliautojas / Easy Rider 1969, režisierius D. Hopperis, 1936–2010, Absolventas / The Graduate 1967, režisierius M. Nicholsas), paplito mažo biudžeto filmai. 1970 Niujorke J. Mekas su kitais įsteigė Filmų antologijos archyvą eksperimentiniams filmams kaupti. 8 dešimtmetyje sukurta individualios režisūros filmų. Vieną originaliausių filmų mafijos tema sukūrė režisierius F. F. Coppola (trilogija Krikštatėvis / The Godfather 1972, 1974, 1990, pagal M. Puzo). Režisieriaus M. Scorsese filmų Nešvarios gatvės (Mean Street 1973) ir Taksistas (The Taxi Driver 1976) pagrindinės temos – skurdas, prievarta, nusikalstamumo priežastys. Režisierius R. Altmanas savitos dramaturgijos (daug siužetinių linijų, siejamų laiko ir vietos vienovės) filme Našvilis (Nashville 1975) sukūrė amerikiečių visuomenės psichologinį portretą. Miuziklo žanrą atnaujino režisierius B. Fosse (Kabaretas / Cabaret 1972) ir M. Formanas (Plaukai / Hair 1979). Paplito filmai apie katastrofas (režisierius R. Neame’is, 1911–2010, G. Seatonas, 1911–79, M. Robsonas, 1913–78). Sukurta vesternų (Laukinė gauja / The Wild Bunch, režisierius S. Peckinpah, Mažas didelis žmogus / Little Big Man, režisierius A. Pennas, abu 1970, Makeibas ir ponia Miler / McCabe and Mrs. Miller 1971, režisierius R. Altmanas), nostalgiškų filmų jaunystės, hipių laikų tema (Amerikietiški grafičiai / American graffiti, režisierius G. Lucasas, Popierinis mėnulis / The Paper Moon, režisierius P. Bogdanovichius, abu 1973), filmų apie moters padėtį visuomenėje (Įtakos veikiama moteris / The Women under Influence 1974, režisierius J. Cassavetesas), Vietnamo karą (Sugrįžimas namo / Coming Home 1978, režisierius H. Ashby, Mūsų dienų Apokalipsė / Apocalypse Now 1979, pagal J. Conradą, režisierius F. F. Coppola). Įsivyravo natūrali psichologinė vaidyba, kurios tradicijai susiklostyti didelę įtaką turėjo režisieriaus L. Strasbergo Actors Studio. Žymesni 7 dešimtmečio pabaigos–8 dešimtmečio aktoriai: Ann Margret, A. Bancroft, W. Beatty, Ch. Bronsonas (lietuvių kilmės), E. Burstyn, R. De Niro, F. Dunaway, C. Eastwoodas, M. Farrow, J. Fonda, G. Hackmanas, D. Hoffmanas, D. Keaton, J. Lemmonas, S. MacLain, L. Marvinas (1924–87), L. Minnelli, P. Newmanas, J. Nicholsonas, A. Pacino, R. Redfordas, S. Stallone, B. Streisand, J. Travolta, J. Woodward.
Filmai Nasrai (Jaws 1975, režisierius S. Spielbergas) ir Žvaigždžių karai (Star Wars 1977, režisierius G. Lucasas) įtvirtino naują ir 21 a. pradžioje Holivude vyravusią filmų rūšį – brangius nuotykių, siaubo, mokslinės fantastikos filmus, trilerius. Šių filmų sukūrė režisierius R. Donneris (g. 1930, Supermenas 1978), J. Cameronas (Terminatorius 1984), R. Zemeckis (lietuvių kilmės, Atgal į ateitį / Back to the Future 1985), S. Spielbergas (Juros periodo parkas / Jurassic Park 1993); filmai pasižymi daugybe specialiųjų efektų, dažniausiai nesudėtingais siužetais, schematizuotais charakteriais. Kuriami tokių filmų tęsiniai, perdirbiniai vaizdiniu raiškumu dažniausiai pranoksta pirmtaką. 20 a. pabaigoje iškilo nepriklausomi režisieriai S. Soderberghas (Seksas, melas ir vaizdajuostė / Sex, Lies and Videotape), G. Van Santas (Vaistinių kaubojus / Drugstore Cowboy, abu 1989), J. Jarmuschas (Negyvėlis / Dead Man), Vaine Vangas (Dūmas / Smoke, abu 1995), W. Allenas, kurio komedijose (Vyrai ir žmonos / Husbands and Wives 1992, Išnarstytas Haris / Deconstructing Harry 1998) iškeliama amerikiečių inteligentijos psichologinės problemos ir kompleksai. Su nepriklausomųjų kinu susijęs postmodernistinio stiliaus įsigalėjimas. Jį įtvirtino režisieriaus D. Lyncho filmas Laukinė širdis (Wild at Heart 1990), kuriame stilingai dėliojama senų filmų citatos, motyvai, prasmė kuriama iš intertekstualių žaidimų. Eklektika, filmų citatos, humoras, autoironija, kino įvairių žanrų taisyklių maišymas ir parodijavimas būdinga postmodernistiniams režisierių B. De Palmos (Neliečiamieji / The Untouchables 1987), Q. Tarantino (Bulvarinis skaitalas / Pulp Fiction 1994), T. Burtono (Marsas atakuoja! / Mars Attacks!), Coenų (Fargo, abu 1996) filmams. Sukurta siaubo filmų (Švytėjimas / The Shining 1980, režisierius S. Kubrickas), ekranizacijų (Paskutinis Kristaus gundymas / The Last Temptation of Christ 1988, pagal N. Kazandzakį, režisierius M. Scorsese), vesternų (Šokiai su vilkais / Dances With Wolves 1990, režisierius K. Costneris, Menantis pikta / Unforgiven 1992, režisierius C. Eastwoodas), psichologinių trilerių (Avinėlių tylėjimas / The Silence of the Lambs 1991, režisierius J. Demme’is), vadinamųjų filmų gigantų (Titanikas / Titanic 1997, režisierius J. Cameronas, Gladiatorius 2000, režisierius R. Scottas), mokslinės fantastikos (Matrica / The Matrix 1999–2003, režisieriai Larry, g. 1965, ir Andy, g. 1967, Wachowskiai), fantastinių (trilogija Žiedų valdovas / The Lord of the Rings 2001–03, pagal J. R. R. Tolkieną, režisierius P. Jacksonas, g. 1961) filmų. Iškilo afroamerikiečių režisierių; vienas žymiausių – S. Lee (Elkis teisingai / Do the Right Thing 1989, 25‑oji valanda / 25th Hour 2002, pagal D. Benioffą). Veiksmo filmams turėjo įtakos Azijos (daugiausia Honkongo) koviniai filmai (režisierius J. Woo – Kileris 1989). 20 a. pabaigoje paplito filmai vaikams. 1996 sukurtas pirmasis ilgametražis kompiuterinis animacinis filmas Žaislų istorija (Toy Story, režisierius J. Lasseteris, g. 1957). Garsėjo režisierės B. Kopple (g. 1946) socialinės tematikos dokumentinis filmas Amerikietiška svajonė (American Dream 1991), režisieriaus M. Moore’o (g. 1954) dokumentiniai filmai (Rodžeris ir aš / Roger and Me 1989, Farenheitas 9/11 2004) žymi subjektyvumo įsigalėjimą dokumentikoje. Žymesni 20 a. pabaigos–21 a. pradžios aktoriai: N. Cage’as, K. Costneris, T. Cruise’as, J. Deppas, L. DiCaprio, M. Douglasas, H. Fordas, J. Foster, R. Gere’as, M. Gibsonas, M. Griffith (g. 1957), T. Hanksas, W. Hurtas (g. 1950), H. Keitelis, N. Kidman, J. Lange, J. Malkovichius, D. Moore, E. Murphy (g. 1961), B. Murray, G. Paltrow, M. Pfeiffer, K. Reevesas, J. Roberts, S. Sarandon, A. Schwarzeneggeris, S. Stone (g. 1958), M. Streep, D. Washingtonas, R. Williamsas, B. Willisas.
Kino menas dėstomas daugelyje Jungtinių Amerikos Valstijų universitetų. Veikia Kino meno ir mokslo akademija (įsteigta 1927 Los Andžele; nuo 1929 kasmet skiria Oskarus), Niujorko kino kritikų asociacija (įsteigta 1935), Amerikos režisierių gildija (įsteigta 1938; abi skiria savo prizus), Holivudo užsienio spaudos asociacija (įsteigta 1943; skiria Aukso gaublius), Amerikos kino institutas (įsteigtas 1967 Vašingtone). Vyksta tarptautiniai kino festivaliai San Francisco (nuo 1957), Čikagoje (nuo 1965), Niujorko nepriklausomų ir videofilmų tarptautinis festivalis (nuo 1993), regioninio kino festivaliai, iš jų žymiausias – Sandanso kino festivalis Park City (nuo 1985, iki 1991 Jungtinių Amerikos Valstijų filmų festivalis).
L: A History of the American Avant-Garde Cinema New York 1976; W. K. Everson American Silent Film New York 1978; R. Ray A Certain Tendency in the Hollywood Cinema 1930–80 Princeton 1985; E. Levy Cinema of Outsiders New York 1999.
Lietuviai. Vienas pirmųjų (1909) kino kroniką Lietuvoje filmavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykęs kino operatorius A. Račiūnas, vėliau ją demonstravo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviams. Iki II pasaulinio karo kino kronikų, dokumentinių filmų sukūrė operatoriai J. Januškevičius, A. Kazlauskas, K. Lukšys, J. Milius, broliai Kazys ir Mečys Motūzos. 1926 Francis (tikr. Pranas) Valuckis sukūrė vaidybinį filmą Naktis Lietuvoje, jame vaidino lietuviai aktoriai. Trumpai veikė kino bendrovės: A. Kizio ir V. Kvietkausko Krutančiųjų paveikslų korporacija Pensilvanijoje (1916), V. K. Puodžiūno ir M. Truskos Kauno kino filmų gamybos korporacija Newarke (1919–20), Lietuvių filmų bendrovė Niujorke (1920–22, įsteigta A. Račiūno ir J. M. Danieliaus iniciatyva), J. Vaičkaus Cineova Pictures Niujorke (1926–29). 1965 rašytoja B. Pūkelevičiūtė režisavo vaidybinį filmą Aukso žąsis. 1967 Čikagoje A. Kezio iniciatyva įsteigtas Lietuvių fotoarchyvas. Trumpametražių vaidybinių, dokumentinių filmų, kino kronikų sukūrė režisieriai P. Jasiukonis, A. Kezys, Adolfas ir Jonas Mekai (jie nuo 1954 Niujorke leido žurnalą Film Culture), V. Sakalauskas (g. 1951), V. Stasiūnaitis, R. Šležas (g. 1938), R. Vainorius ir kiti. Holivudo filmuose vaidmenų sukūrė aktoriai I. Lebedevas (1894–1953), U. Babickaitė, T. Tyleris (V. Makarauskas, 1903–54), B. Ve Sota (Vešota, 1922–76), R. Roman (N. Ramanauskaitė, g. 1923), J. Šernas, M. Aldon (A. Pauliūtė, g. 1929), Kaz Garas (K. Gaižutis), R. Lee (Kilmonytė), M. Mason (g. 1942), A. Jillian (J. Nausėdaitė) ir kiti.
JAV kinas; Jungtinių Amerikos Valstijų kultūra
Jungtinių Amerikos Valstijų gamta
Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai
Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucinė santvarka
Jungtinių Amerikos Valstijų partijos ir profesinės sąjungos
Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosios pajėgos
Jungtinių Amerikos Valstijų ūkis
Jungtinių Amerikos Valstijų istorija
Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai su Lietuva
Jungtinių Amerikos Valstijų švietimas
Jungtinių Amerikos Valstijų literatūra
Jungtinių Amerikos Valstijų architektūra
Jungtinių Amerikos Valstijų dailė
Jungtinių Amerikos Valstijų muzika
Jungtinių Amerikos valstijų choreografija
Jungtinių Amerikos Valstijų teatras