Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai

Jungtnių Amèrikos Valstjų lietùviai

Lietuviai JAV iki I pasaulinio karo

Anksčiausiai, jau 18 amžiuje, į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) ėmė imigruoti Mažosios Lietuvos lietuviai; jų padaugėjo po 1848 revoliucijos ir ypač 19 a. pabaigoje (jie įkūrė savo šalpos organizacijų, parapijų, spaudą). Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo (1795) ir po 1830–31 sukilimo JAV apsigyveno Lietuvos bajorų. Daugiau lietuvių į JAV atvyko nuo 19 a. vidurio. Manoma, kad iki 1899 jų čia apsigyveno apie 50 000. Nuo 1898 JAV statistikoje lietuvius imta registruoti kaip tautybę. 1899–1914 atvyko daugiau kaip 252 000 lietuvių, iš jų apie 79 000 žemės ūkio darbininkų, apie 72 000 darbininkų, apie 13 000 amatininkų, 255 žmonės, turėję specialų išsilavinimą (muzikantai, kunigai, mokytojai, inžinieriai).

Dauguma lietuvių atplaukė laivais iš Vokietijos uostų (dažniausia iš Hamburgo) į Niujorką. Iš pradžių dauguma gavo darbo Pensilvanijos geležinkelio statybose, vėliau įsidarbino anglių kasyklose. Pirmosios JAV lietuvių kolonijos susikūrė Shamokine, Mount Carmelyje, Shenandoah, Mahanoy City, Freelande, Naujojoje Filadelfijoje, Hazletone, Wilkes-Barre, Pittstone, Scrantone ir Forest City. Šiek tiek vėliau lietuvių apsigyveno Niujorko apylinkėse Brukline, Elizabethe, Newarke, t. p. Filadelfijoje (Filadelfijos lietuviai), Baltimorėje, Waterbury, New Britaine, Hartforde, Worcesteryje, Bostone (Bostono lietuviai), Lawrence, Brocktone ir kitur. Dar vėliau lietuvių įsikūrė toliau į vakarus – Clevelande, Detroite (Detroito lietuviai), Čikagos lietuviai), Milwaukee, Saint Louise. Dauguma atvykėlių kūrėsi miestuose ir dirbo skerdyklose, metalo apdirbimo įmonėse, audyklose, siuvyklose.

Šv. Kryžiaus bažnyčia Čikagoje (20 a. pirma pusė; Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)

Pirmąsias visuomenines, dažniausia šalpos, t. p. religines organizacijas ir parapijas lietuviai kūrė kartu su lenkais; ilgainiui tai ėmė kelti tautinę nesantaiką. 1875 Niujorke (Niujorko lietuviai) įsteigta pirmoji vien lietuvių Šv. Kazimiero draugija, 1877 Shenandoah – antroji, Šv. Jurgio. 1885–88 lietuvių religinės draugijos įkurtos Pittstone, Plymouthe, Waterbury, Čikagoje, Mahanoy City, Brukline, Hazletone, Mount Carmelyje, Freelande, Scrantone, Jersey City, Pittsburghe. Pirmoji lietuvių Šv. Kazimiero parapija įkurta 1885 Pittstone. 19 a. pabaigoje JAV buvo 40 lietuvių parapijų.

1874 M. Tvarauskas Shamokine įsteigė pirmąją lietuvių spaustuvę, 1875 joje išspausdino pirmąją Amerikos lietuvišką knygą, 1879 Niujorke (Niujorko lietuviai) – pirmąjį lietuvišką laikraštį. 1885 J. Šliūpas Niujorke įkūrė Lietuvos mylėtojų bendrovę (leido lietuviškas knygeles, 19 a. pabaigoje turėjo 26 kuopas, 859 narius) ir pradėjo leisti laikraštį Lietuviškasis balsas, kuriame aukštinta lietuvybė ir kritikuoti sulenkėję tautiečiai. Nuo 1886 Plymouthe ėjo katalikiškos pakraipos laikraštis Vienybė lietuvninkų. Tarp abiejų laikraščių leidėjų ir skaitytojų kilo nesantaika, kuri išryškino dvi pagrindines 19 a. pabaigos–20 a. pradžios JAV lietuvių ideologines politines kryptis. 1886 apie Lietuviškąjį balsą susibūrę J. Šliūpo, arba vadinamosios laisvamanybės, šalininkai Shenandoah įsteigė Susivienijimą lietuvininkų Amerikoje (veikė iki 1888). Katalikiškos krypties veikėjai, Vienybės lietuvninkų rėmėjai (vadovai A. Burba, A. Milukas), tais pačiais metais Plymouthe įsteigė Susivienijimą lietuviškų draugysčių Amerikoje (19 a. pabaigoje turėjo 1400 narių, 1901 skilo į Lietuvių Romos katalikų susivienijimą Amerikoje ir Susivienijimą lietuvių Amerikoje). Katalikiškos krypties atstovai redagavo Vienybę lietuvninkų (1892–93), leido laikraščius Saulė (1888–1959), Garsas Amerikos lietuvių (1894–99), Žvaigždė (1901–44), žurnalus Dirva ir Dirva-Žinynas (1898–1906), knygas, 1900 įsteigė švietimo ir šalpos draugiją Motinėlė, 1906 – Amerikos lietuvių Romos katalikų federaciją, kitų organizacijų. 1909 Niujorke įsteigta Amerikos lietuvių Rymo katalikų kunigų sąjunga (Kunigų vienybė) leido laikraštį Draugas. 1913 kunigo P. Saurusaičio iniciatyva įkurta katalikiško jaunimo sąjunga Lietuvos vyčiai (nuo 1915 leidžia žurnalą Vytis). Tautinės liberaliosios pakraipos JAV lietuviai leido Vienybę lietuvninkų (nuo 1893), Lietuvą ir Ateitį, 1918 pavadinta Sandara).

Prie lietuviškų parapijų kūrėsi parapinės mokyklos, kuriose dažniausia dėstė lietuvės vienuolės. 1907 įsteigta kazimieriečių vienuolija (1911 Čikagoje atidaryta jų aukštesnioji mokykla; vėliau – Šv. Kazimiero akademija), 1922 Pittsburghe – lietuvių pranciškonių vienuolija (įsteigė lietuvės seserys nazarietės, įkūrė Šv. Pranciškaus akademiją), 1924 – Nukryžiuotojo Jėzaus seserų kongregacija (globojo senelius ir našlaičius), 1936 – Nekaltojo Prasidėjimo Mergelės Marijos seserų vienuolija (centras Putname; 1950–94 leido žurnalą vaikams Eglutė).

1889–96 Baltimorėje veikė Lietuvių mokslo draugystė. 1892 Čikagoje įsikūrė Lietuvių teatro draugija, M. Petrausko iniciatyva 1908 – choras Birutė; veikė iki 1956), 1910 – lietuvių muzikos konservatorija. 1910 Filadelfijoje įsikūrė lietuvių dailės draugija.

Jau 19 a. pabaigoje Pensilvanijos ir Ilinojaus valstijose kūrėsi lietuvių socialistų kuopos. 1905 Newarke įvyko jų atstovų suvažiavimas, kurio metu įkurta Lietuvių socialistų partija Amerikoje (vėliau Lietuvių socialdemokratų sąjunga, 1917 turėjo 4403 narius); jos pagrindinis tikslas buvo remti 1905 revoliucijos veikėjus Lietuvoje. 1905–17 Filadelfijoje leistas socialistų laikraštis Kova. JAV lietuvių socialistų veikla ypač suaktyvėjo per I pasaulinį karą ir iškart po jo. 1917 Niujorke įsikūrė socialistinės pakraipos Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugija (1917–73 išleido 115 knygų, 1934–80 leido žurnalą Šviesa. 1919 Lietuvių socialistų sąjunga skilo, kairieji jos nariai įkūrė Lietuvių komunistų sąjungą, kuri netrukus prisijungė prie JAV komunistų partijos (nuo 1923 vadinta jos Lietuvių sekcija).

JAV lietuvių veikla tarp pasaulinių karų

I pasaulinis karas ir griežtesnė JAV imigracijos politika 1921–29 pristabdė lietuvių imigracijos srautą. 1915–48 iš Lietuvos į JAV atvyko apie 20 000 žmonių. 1930 68 % lietuvių gyveno Pensilvanijos, Ilinojaus, Masačusetso ir Niujorko valstijose (88 % – miestuose). Pensilvanijos anglies kasyklose tebedirbo apie 40–50 000 lietuvių, Pittsburgho plieno liejimo fabrikuose – apie 10 000. Iki II pasaulinio karo dauguma lietuvių dirbo fizinį darbą, nors jau 19 a. pabaigoje ir ypač po I pasaulinio karo įkūrė ir smulkių įmonių (1914 Shenandoah lietuviams priklausė 120 smuklių). Vis daugiau lietuvių baigė aukštesniuosius mokslus ir įgijo specialybę. Kilus I pasauliniam karui (1914) įvairių politinių pažiūrų JAV lietuvių veikėjai mėgino sušaukti bendrą seimą, kuris turėtų priimti nutarimus dėl pagalbos Lietuvai per karą ir krašto ateities po jo. Sutarti nepavykus, įvyko du seimai – katalikų Čikagoje ir tautininkų bei socialistų Brukline. Čia tautiškai nusiteikę veikėjai atskilo nuo socialistų, kurie vengė svarstyti tautos ateities reikalus, ir įsteigė Lietuvių tautiškąją partiją (1915 pasivadino Amerikos lietuvių tautine sandara; Sandara).

M. Petrauskas (centre kairėje) su Bostono lietuvių Gabijos draugijos choru ir solistais po operos Eglė žalčių karalienė premjeros Bostone 1924 (Kauno miesto muziejus)

Katalikai, tautininkai, socialistai įsteigė šalpos Lietuvai fondus. Katalikai ir tautininkai priėmė rezoliucijas, reikalaujančias Lietuvai autonomijos. 1915 iš katalikiškų organizacijų sudaryta Lietuvių tautos taryba (veikė iki 1950), tautininkai sudarė Tautinę tarybą. Abiejų tarybų nariai dalyvavo lietuvių konferencijose Vakarų Europoje (Šveicarijoje). 1916 iš abiejų tarybų narių sudarytas Lietuvių centralinis komitetas surengė Jungtinėse Amerikos Valstijose Lietuvių dieną (šalpai surinkta apie 130 000 JAV dolerių).

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių rinktinė – Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados (1938) vyrų krepšinio varžybų nugalėtoja

1918 03 13 katalikai ir tautininkai Niujorke kartu suorganizavo Lietuvių seimą (dalyvavo apie 1200 delegatų), per kurį įkurtas Vykdomasis komitetas (jo nariai lankėsi pas prezidentą T. W. Wilsoną, siekė, kad JAV pripažintų Lietuvos nepriklausomybę). JAV įvairiomis progomis buvo renkamos lėšos Lietuvai ir įvairiems jos reikalams paremti. 1918–40 dalis JAV lietuvių grįžo ir mėgino įsikurti nepriklausomoje Lietuvoje. Lietuvos atstovybės Vašingtone duomenimis, iki 1922 buvo išduota daugiau kaip 6300 pasų grįžtantiems gyventi į Lietuvą. Iš viso iki 1940 į Lietuvą išvyko apie 20 000 žmonių (daugelis su šeimomis), iš jų apie 15 000 – nuolat gyventi. Dalis JAV lietuvių specialistų vyko į Lietuvą dirbti, padėjo kurti jos ūkį. JAV lietuviai finansiškai rėmė Lietuvoje gyvenančius gimines, kasmet pašto perlaidomis ir banko čekiais buvo persiunčiama daugiau kaip 30 mln. litų.

Lietuviai JAV po II pasaulinio karo

Bremeno oro uoste kunigas V. Šarka išlydi lietuvius į Jungtines Amerikos Valstijas (1951)

SSRS okupavus Lietuvą Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos iniciatyva 1940 08 įsteigta JAV lietuvių įvairių politinių grupių atstovų Lietuvai gelbėti taryba, jos nariai lankėsi pas prezidentą F. D. Rooseveltą. 1941 05 taryba pavadinta Amerikos lietuvių taryba (ALT). Netrukus iš jos išėję tautininkų srovės veikėjai 1941 įkūrė Lietuvai vaduoti sąjungą ir 1944 Amerikos lietuvių misiją (1949 jos ir Amerikos lietuvių tautininkų centras sudarė Amerikos lietuvių tautinę sąjungą). 1944–65 ALT Niujorke išlaikė Amerikos lietuvių informacijos centrą. 1944 įsteigtas ALT priklausančių organizacijų atstovų šalpos fondas BALF. Daugiausia jo veikėjų pastangomis ir fondo lėšomis 1948–54 iš Vakarų Europos pabėgėlių stovyklų į JAV galėjo atvykti daugiau kaip 30 000 lietuvių.

1944 Brocktone įkurtas Amerikos lietuvių archyvas ALKA (nuo 1964 veikia Putname).

1960 surašymo duomenimis, JAV gyveno 402 846 lietuviai, daugiausia – Ilinojaus (daugiau kaip 75 000), Pensilvanijos (daugiau kaip 58 000), Niujorko (daugiau kaip 55 000) ir Masačusetso (daugiau kaip 40 000) valstijose; daugiau kaip 98 % – miestuose ir miesteliuose. Po II pasaulinio karo atvykę lietuviai išplėtė lietuviškų telkinių geografiją rytiniu JAV pakraščiu iki Floridos, t. p. kėlėsi į Nebraską, pvz., į Omahą, į Kaliforniją.

Po II pasaulinio karo atvykę lietuviai JAV lietuvių bendruomenę rado politiškai ir ideologiškai susiskaldžiusią ir gerokai nutautusią. Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklose lietuviai gyveno kompaktiškai ir visuomeniškai aktyviai. Didžiulėje JAV teritorijoje jie išsisklaidė, bet siekė išlaikyti bendruomeninę veiklą. Į senąsias lietuvių organizacijas jie jungėsi vangiai (tai sukėlė seniau gyvenančiųjų nepasitenkinimą, atsirado atotrūkis tarp senosios ir naujosios kartos, vadinamųjų dipukų, imigrantų). Vėliau neseniai atvykę lietuviai organizavosi ideologiniu, kultūriniu, visuomeniniu bei profesiniu pagrindu; jau 5–6 dešimtmetyje atkurta daugelis Lietuvoje iki karo veikusių ir pabėgėlių stovyklose atkurtų arba ten įkurtų organizacijų.

1949 iš Vokietijos į JAV perkelta Lietuvių moterų atstovybės (nuo 1963 Lietuvių moterų klubų federacija) būstinė, Lietuvos skautų sąjungos centras (oficialiai įregistruotas 1963; leido laikraštį Skautų aidas), Čikagoje atgaivinta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (įkurta 1927 Kaune). 1950 JAV atgaivinta korporacijos Neo-Lithuania veikla, įkurta Lietuvių veteranų sąjunga Ramovė (nuo 1951 leido žurnalą Karys), 1954 – Lietuvos šaulių sąjunga tremtyje. Nuo 1950 JAV veikia Lietuvių rašytojų draugija (įkurta 1932 Kaune, atkurta 1946 Vokietijoje), nuo 1953 – Lietuvių žurnalistų sąjunga (įkurta 1946 Vokietijoje), nuo 1956 – Amerikos lietuvių dailininkų sąjunga. 1951 Niujorke įkurta Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga (įregistruota 1956; 1951 turėjo 286 narius) ir Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga. 1951 įkurta Lietuvių studentų sąjunga nuo 1952 leido biuletenį Studentų gairės (1959 žurnalas), 1954–64 – žurnalą Lituanus (anglų kalba; vėliau leido fondas Lituanus).

Lietuvių tautinių šokių šventė (1984, Richfieldas, Ohajo valstija)

Vokietijoje veikęs Fizinio auklėjimo ir sporto komitetas 1949 paskyrė įgaliotinį Čikagoje, vėliau čia persikėlė komiteto būstinė; 1958 išsirutuliojo į Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungą (1957–59 Čikagoje leido laikraštį Sporto žinios, vėliau Niujorke – žurnalą Sportas). Gydytojai įsiliejo į Amerikos lietuvių gydytojų sąjungos (įkurta 1912 Čikagoje) veiklą; 1950 įsteigta Niujorko, 1956 – Ohajo lietuvių gydytojų draugijos (priklauso sąjungai). 1957 įsteigta Santaros-Šviesos federacija 1959 pradėjo leisti žurnalą Metmenys. Lietuvius mokslininkus vienijo Lietuvių profesorių draugija (įkurta 1950 Čikagoje). Dar veikė lietuvių mokytojų, agronomų, miškininkų, veterinarijos gydytojų, buvusių politinių kalinių sąjungos, teisininkų, gailestingųjų seserų draugijos.

Clevelando lietuvaičių ansamblis Nerija

Atkurta lietuviškų kultūros įstaigų ir įkurta naujų. 1949–91 Clevelande veikė Čiurlionio ansamblis (įkurtas 1940 Vilniuje; 1944–49 veikė Austrijoje ir Vokietijoje), nuo 1950 Čikagoje veikia Lietuvių dailės institutas (įkurtas 1947 Freiburge), Lietuvių kalbos draugija (įkurta 1925 Kaune; 1958–68 leido laikraštį Gimtoji kalba), nuo 1951 – Pasaulio lietuvių archyvas (įkurtas 1946 Vokietijoje), nuo 1957 Čikagoje – tėvų jėzuitų įkurtas Čikagos lietuvių jaunimo centras (jame įsikūrė Čiurlionio dailės galerija), nuo 1960 – Lietuvių muzikologijos archyvas, nuo 1966 – Balzeko lietuvių kultūros muziejus. 1955 J. Varkalos iniciatyva įsteigta Amerikos lietuvių istorijos draugija (leido knygas), 1957 Čikagoje – Lietuvių istorijos draugija (leido žurnalą Tautos praeitis). 1957 pirmąjį spektaklį pastatė Čikagos lietuvių opera.

Čikagos lietuvių opera (Trubadūras, 1989)

1955 iš Vokietijos į Niujorką persikėlė VLIK centras ir jo institucija Tautos fondas. VLIK, finansuojamas Tautos fondo, daugiausia ėmėsi informacinės ir aktyvios politinės Lietuvos laisvinimo veiklos. VLIK įsteigė Lietuvių informacijos biurą, nuo 1956 anglų kalba leido biuletenį Elta Information Service, nuo 1970 kūrė lietuvišką radijo valandėlę (rengta Niujorke, transliuota iš Filipinų). Tautos fondas finansavo spaudos lietuviška tematika leidimą JAV, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę fondas remia A.P.P.L.E., išeivių vaikų vidurinę mokyklą Lietuvos namai Vilniuje, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungą, Gyvosios istorijos ir kitus projektus.

Be gausių minėtų organizacijų, vėliau atvykę lietuviai siekė, o jiems pritarė dalis senųjų imigrantų, kad būtų įkurta organizacija, vienijanti įvairių politinių pažiūrų ir įsitikinimų lietuvius. Ja tapo JAV lietuvių bendruomenė (toliau JAV LB; pirmininkas 2019 Arvydas Urbonavičius). Iki 20 a. 8 dešimtmečio JAV LB rūpinosi beveik vien kultūros ir švietimo reikalais. 1971 sudaryta JAV LB Visuomeninių reikalų taryba, koordinuojanti JAV lietuvių politinę veiklą. Ypač aktyvi politinė ir visuomeninė veikla dėl Lietuvos laisvinimo buvo 20 a. 8 dešimtmetyje. 1974 White Plainse (Niujorko valstija) įvykusioje Lietuvos diplomatų, VLIK, ALT, Pasaulio lietuvių bendruomenės, Kanados ir JAV lietuvių bendruomenių atstovų konferencijoje aptarti Lietuvos laisvinimo reikalai. ALT ir JAV LB rengė susitikimus su JAV valdžios atstovais, siuntė delegacijas pas aukščiausius JAV valdžios pareigūnus. Dėl JAV LB ir ALT politinės veiklos sutapimo 8 dešimtmetyje kilo rimtų nesutarimų tarp šių organizacijų veikėjų ir organizacijų bendradarbiavimas nutrūko iki pat 9 dešimtmečio vidurio.

JAV lietuvių jaunimas pas pranciškonus Kennebunkporte (Mainas, 20 a. 6–8 dešimtmetis)

1973 Clevelande įkurta JAV lietuvių jaunimo sąjunga (2019 pirmininkė Rima Žiūraitis), 1982 Čikagoje – Lituanistikos tyrimo ir studijų centras. 1984 Pasaulio lietuvių bendruomenės ir JAV LB valdybų pastangomis Ilinojaus universitete įsteigta Lituanistikos katedra.

20 a. 9 dešimtmečio pradžioje išryškėjo JAV lietuvių bendruomenės silpimo dėl veikėjų senatvės ir mirčių, jaunimo nesijungimo į bendruomeninius reikalus ir nutautėjimo požymių. JAV lietuvių socialinius klausimus sprendė 1982 įsteigta JAV LB Socialinių reikalų taryba.

1982 paskelbti lietuviškų parapijų metais, įvairios lietuvių organizacijos siekė, kad parapijos taptų ne tik tikėjimo, bet ir lietuvybės išlaikymo centrais. 9 dešimtmetyje pastebėta, kad mažėja lituanistinių mokyklų mokinių, prastėja jų lietuvių kalbos žinios (teko adaptuoti seniau rengtus vadovėlius). Lietuvių švietimo ir kultūros veiklą remia 1961 įkurtas Lietuvių fondas. 9 dešimtmečio viduryje sovietų bloko šalyse prasidėjus nacionaliniams judėjimams JAV lietuviai siekė naudotis JAV administracijos ir Kongreso Baltijos šalims rodomu palankumu. JAV LB ėmė labiau orientuotis į politinio pobūdžio veiklą: tvirtinti ryšiai su valdžios atstovais, žiniasklaida, Katalikų Bažnyčia, skleista informacija apie SSRS Lietuvoje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus. Amerikos baltų laisvės lyga (įkurta 1981) inicijavo Baltų laisvės dienos (JAV 1982–91 minėta kasmet birželio 14) rezoliucijos priėmimą JAV Kongrese (1982).

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas R. Reaganas pasirašo atsišaukimą, skelbiantį Baltų laisvės dieną (1982)

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)

Nuo 9 dešimtmečio pabaigos vėl pagyvėjus ryšiams su Lietuva, JAV lankantis Sąjūdžio veikėjams, meno kolektyvams iš Lietuvos, ėmė didėti JAV lietuvių ir lietuvių kilmės piliečių domėjimasis lietuvių kalba, Lietuvos istorija, geografija. 1989 Čikagos priemiestyje Lemonte įsteigtas Pasaulio lietuvių centras, ten veikia daugelio lietuviškų organizacijų centrai, vyksta lietuviški renginiai. 1989 įkurtas fondas Dovana Lietuvai surinko 467 000 JAV dolerių ir parėmė Sąjūdį, Aukščiausiąją Tarybą–Atkuriamąjį Seimą, Sibiro tremtinių draugiją, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetus, Sausio 13 ir Medininkų žudynių aukų artimuosius, t. p. pavienius projektus (pvz., A. Šapokos redaguotos Lietuvos istorijos fotografuotinį leidimą).

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai demonstruoja prie Kapitolijaus (Vašingtonas 1990 06 01)

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) JAV LB Visuomeninių reikalų taryba ir Vašingtone įkurta JAV LB įstaiga rengė pranešimus JAV administracijai ir Kongresui apie padėtį Lietuvoje, siekė paveikti Kongresą priimti kongresmeno R. J. Durbino pateiktą rezoliuciją dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo, tarpininkavo Lietuvos veikėjams susitinkant su JAV valdžios atstovais, išleido albumą, skirtą Sausio 13 įvykiams, anglų kalba The Gift of Vilnius. 1991 JAV veikė 93 lietuviškos parapijos ir 3 misijos (46 parapijos nebeturėjo lietuvių kunigų).

ALT ir JAV lietuvių bendruomenės Krašto valdybos narių grupė Lemonte: iš kairės – sėdi A. Sakalaitė, M. Marcinkienė, A. Gečys, S. Kuprys, T. Gečienė, S. Daulienė, stovi J. Polikaitis, P. Buchas, J. Krutulis, S. Dubauskas, V. Motušis, dr. R. Kriaučiūnas, J. Gaižutis, J. Ardys, P. Jurkus (2000)

Pasikeitė JAV lietuvių ir Lietuvos bendravimo pobūdis. 1992, 1993 Lietuvoje, 1993 Southfielde (Mičigano valstija) surengtos konferencijos Lietuvos ir išeivijos bendradarbiavimo galimybėms ir problemoms aptarti. Nuo 1995 prie Lietuvos Respublikos Seimo veikia Seimo ir JAV LB komisija. 1999 Čikagoje įvyko Amerikos lietuvių organizacijų bendradarbiavimo konferencija (dalyvavo 37 organizacijų atstovai). 2001 JAV LB, ALT, Lietuvos vyčių, Amerikos lietuvių respublikonų bei demokratų federacijų vadovai ir Lietuvos ambasadorius V. Ušackas pasirašė įsipareigojimą bendrai siekti Lietuvos narystės NATO. 1990–2002, spėjama, į JAV atvyko apie 250 000 lietuvių. Daugelis jų nemanė nuolat gyventi, siekė užsidirbti ir grįžti į Lietuvą. Dalis atvykusiųjų – studentai, mokslininkai, specialistai (medikai, programuotojai). Naujieji imigrantai iš pradžių nenoriai jungėsi į JAV lietuvių organizacijas, siekė įtvirtinti savo ekonominę gerovę.

21 a. pradžioje jie vis labiau įsitraukia į JAV lietuvių organizacijų, ypač JAV LB (2003 jau 10 iš 60 JAV LB apylinkių pirmininkų buvo naujieji imigrantai; Čikagoje įkurta vadinamosios trečiosios bangos apylinkė Krantas), veiklą, vaikus pradėjo leisti į lituanistines mokyklas (2000 jas lankė 1400 mokinių, 255 – naujųjų imigrantų vaikai), patys jose mokyti (181 mokytojas, 55 – atvykę po 1990). 2002 Dainavos stovykloje įvykusioje konferencijoje aptartas naujosios kartos imigrantų vaidmuo išeivijoje.

1980 JAV gyveno 742 776 lietuviai ir lietuvių kilmės žmonės (apie 15 % – Ilinojaus, apie 14 % – Pensilvanijos valstijose), 2003 – 700 000–800 000 lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių (apie 100 000 – Čikagoje ir jos apylinkėse), 2010 (surašymo duomenimis) – apie 36 000 lietuvių.

P: VLIK’as ir Lietuvos diplomatinė tarnyba išeivijoje: Berno ir Paryžiaus konferencijų protokolai Vilnius 2004. L: Amerikos lietuvių istorija Boston 1971; A. Eidintas Lietuvių emigracija į Šiaurės ir Pietų Amerikos šalis 1864–1940 Vilnius 1989; Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020 metais (2021); JAV LB penki dešimtmečiai Vilnius 2003; D. K. Kuzmickaitė Tarp dviejų pasaulių: Naujieji imigrantai lietuviai Čikagoje (1988–2000) Kaunas 2004; Lietuvių išeivija Amerikoje (1868–1961) Boston 1961; Lithuanian Emigration to the United States 1868–1950 Vilnius 2003; J. Skirius JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 Vilnius 2018.

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių žiniasklaida

Pirmąją lietuvių spaustuvę 1874 Shamokine įsteigė M. Tvarauskas. Joje 1875 išspausdino pirmąją Amerikos lietuvių knygą – anglų–lietuvių ir lietuvių–anglų kalbų žodyną Tlumočius, arba slovnikas angielckaj-lietuviškas ir lietuviškaj-angielckas (Lietuvoje perspausdintas 1997). 1879–1905 iš viso buvo leidžiama apie 45 laikraščiai ir žurnalai. 1905–18 atsirado apie 60 naujų įvairios pakraipos, periodiškumo leidinių. 1914 atsirado pirmieji dienraščiai (Naujienos ir Katalikas, nuo 1916 – Draugas, nuo 1918 – Lietuva). Kūrėsi spaudos darbuotojų ir žurnalistų organizacijos: 1910 – Amerikos lietuvių spaudos draugija, 1913 – socialistinių laikraščių susivienijimas Sandora, 1915 – Amerikos lietuvių katalikų spaudos draugija. 1918–40 periodika plėtojosi lėčiau. II pasaulinio karo ir pokario metais (1940–90) į Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenę įsilieję iš Lietuvos pasitraukę inteligentai ir visuomenės veikėjai, įvairių profesijų žmonės įsteigė daug naujų regioninių laikraščių ir biuletenių, specializuotų žurnalų, kitų periodinių leidinių, taip pat leido iš Vakarų Vokietijos atkeltus lietuvių laikraščius ir žurnalus. Daugelis naujų leidinių ėjo palyginti trumpai. 20 a. paskutiniais dešimtmečiais Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių periodinių leidinių ėmė sparčiai mažėti. 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kai kurie žurnalai persikėlė į Lietuvą arba susijungė su čia einančiais leidiniais. Svarbiausi periodiniai leidiniai išvardyti 1 lentelėje.

Radijo programos didesnėse lietuvių kolonijose transliuojamos nuo 1928 metų. Pirmąsias lietuvių radijo programas parengė J. Ginkus Brukline (veikė iki 1956). 21 a. pradžioje transliuojamos radijo programos išvardytos 2 lentelėje. Pirmoji lietuviška televizijos laida transliuota 1956 02 16 Niujorke. Visos televizijos laidos – 3 lentelėje.

-JAV lietuviai; -Amerikos lietuviai

2617

576

1

2

3

Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinių Amerikos Valstijų gamta

Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai

Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucinė santvarka

Jungtinių Amerikos Valstijų partijos ir profesinės sąjungos

Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosios pajėgos

Jungtinių Amerikos Valstijų ūkis

Jungtinių Amerikos Valstijų istorija

Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai su Lietuva

Jungtinių Amerikos Valstijų švietimas

Jungtinių Amerikos Valstijų literatūra

Jungtinių Amerikos Valstijų architektūra

Jungtinių Amerikos Valstijų dailė

Jungtinių Amerikos Valstijų muzika

Jungtinių Amerikos valstijų choreografija

Jungtinių Amerikos Valstijų teatras

Jungtinių Amerikos Valstijų kinas

Jungtinių Amerikos Valstijų žiniasklaida