Jungtinių Amerikos Valstijų muzika

Jungtnių Amèrikos Valstjų mùzika

Muzikos raida iki 20 amžiaus

Senųjų šalies gyventojų indėnų muzika daugiausia vokalinė (apeigų, karo dainos), grindžiama pentatonika. 17 a. čia ėmė plisti kolonizatorių (anglų, ispanų, prancūzų), vėliau ir Afrikos juodaodžių muzika. Ji tapo svarbiausiu afroamerikietiškojo muzikos stiliaus šaltiniu. Išpopuliarėjo anglų senosios baladės. Imigrantai protestantai, turėję tik bažnytinę muziką, platino psalmes (1640 Bostone išleido psalmyną; tai pirmasis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), išspausdintas psalmynas). 18 a. pradžioje įsteigta giedojimo mokyklų, imti spausdinti giesmių rinkiniai. Himnų chorui sukūrė J. C. Beisselis, įvairių choro giesmių (psalmių kompozicijų, antemų, himnų) – JAV gimę kompozitoriai J. Lyonas, F. Hopkinsonas (pirmasis dainų kūrėjas), W. Billingsas, J. Antesas (1740–1811; pirmasis kamerinės instrumentinės muzikos autorius). Atsirado įvairių tautų (anglų, prancūzų, vokiečių) muzikos centrų. 1744 Pensilvanijoje vokiečiai įkūrė europietišką koncertų rengimo organizaciją Collegium musicum. 18 a. pagyvėjo šalies muzikinis gyvenimas – pradėta rengti koncertus, paplito dainų operos. Kūrėsi muzikos draugijos (1768 Charlestono koncertų draugija, 1820 Filadelfijos muzikos fondo draugija, 1842 Niujorko filharmonijos draugija). 19 a. pirmoje pusėje susidomėta vietiniu muzikiniu folkloru, pradėta jį vartoti kūriniuose (kompozitoriai A. P. Heinrichas, 1781–1861, S. C. Fosteris, L. M. Gottschalkas), sukurta operų (W. H. Fry, 1813–64, G. F. Bristow, 1825–98). J. Haydno, W. A. Mozarto ir kitų kompozitorių kūrinių aranžuotėse, savo giesmėse L. Masonas (1829–1908) vartojo Europos muzikos stilistiką (išleido 50 religinės muzikos, 12 pasaulietinės muzikos rinkinių). JAV lengvosios muzikos raidai įtakos turėjo nuo 19 a. vidurio plitę menestrelių vaidinimai (juodaodžių gyvenimą groteskiškai vaizdavo persirengę baltieji aktoriai); vaidinimų muzikoje atsirado džiazo elementų. Padaugėjo Europos muzikų gastrolių. Europietiškos muzikos (ypač vokiečių vėlyvojo romantizmo) tradicijas plėtojo 19 a. antroje pusėje susiklosčiusi Naujosios Anglijos kompozitorių mokykla. Ji vyravo iki 20 a. 3 dešimtmečio pabaigos (svarbiausi kūrėjai – J. K. Paine’as, G. Chadwickas, 1854–1931, H. Parkeris, F. Converse’as, 1832–1918, E. Hillas, 1872–1960, J. Carpenteris, D. G. Masonas, 1873–1953, A. Shepherdas, 1880–1958). 19 a. išpopuliarėjo nauji juodaodžių muzikos žanrai – bliuzas, spiričiuelis, gospel. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje kūrę kompozitoriai E. A. MacDowellis, C. Skiltonas (1868–1941), E. Nevinas (1871–1943), C. W. Cadmanas (1881–1946) kūrybą grindė indėnų muzikiniu folkloru. C. Lefleras ir C. Griffesas (1884–1920) laikėsi prancūzų muzikos tradicijų. Modernistinės raiškos priemonės būdingos C. E. Iveso ir W. Rieggerio (1885–1961) kūrybai. Šiuo laikotarpiu šalyje paplitusio džiazo elementus pradėjo vartoti kompozitoriai L. Gruenbergas (1884–1964), G. Gershwinas.

Muzika 20 amžiuje–21 amžiaus pradžioje

20 a. padaugėjo muzikos krypčių, išryškėjo nacionaliniai stiliaus bruožai. Gausiu JAV muzikinio folkloru grindžiama V. Thomsono, 1896–1989, R. Harriso, A. Coplando, M. Blitzsteino kūryba. H. Hansono (1896–1981) ir S. Barberio kūriniams būdinga daugiausia tradicinė muzikos raiška. W. Pistono ir N. Dello Joio muzika turi neoklasicizmo bruožų, dodekafoninės muzikos sukūrė E. C. Carteris, džiazo įtaka ryškiausia M. Gouldo ir G. Schullerio kūryboje. Daugelis kompozitorių (R. Sessionsas, R. Thompsonas, 1896–1989, P. Crestonas, 1906–85, W. H. Schumanas, G. C. Menotti, L. Bernsteinas, L. Fossas, 1922–2009) vartojo eklektines muzikos raiškos priemones. Daug kompozitorių (H. Cowellas, H. Partchas, O. Lueningas, V. Ussachevsky, G. Crumb’as, J. Cage’as, M. Babbittas, M. Feldmanas, M. Subotnickas, g. 1933, T. Riley, S. Reichas, Ph. Glassas) išgarsėjo įvairiais eksperimentais, muzikos raiškos naujoviškumu. 20 a. ypač suklestėjo pramoginės muzikos žanrai. Iš menestrelių vaidinimų, operetės ir dainų operos susiklostė miuziklas (muzikinės komedijos atmaina). Žymiausi kūrėjai: J. D. Kernas, I. Berlinas, C. Porteris, R. Rogersas, L. Bernsteinas. Išpopuliarėjo afroamerikiečių liaudies muzika (atlikėjai P. Robesonas, P. Seegeris, 1919–2014, J. Baez). 21 a. pradžios žymesni kūrėjai: Edwardas Knightas (g. 1961), Jennifer Higdon (g. 1962), Christoferis Theofanidis (g. 1967), Peteris Boyeris (g. 1970), Johnas Mackey (g. 1973), Scottas Perkinsas (g. 1980), Rogeris Zare (g. 1985).

JAV muzikinei kultūrai priskiriama ir ilgai JAV gyvenusių kompozitorių E. Blocho, P. Graingerio, E. Varèse’o kūryba. Nemãža kompozitorių (A. Schönbergas, B. Bartókas, I. Stravinskis, B. Martinů, P. Hindemithas, H. Eisleris, E. Křenekas, K. Weillis), muzikologų ir muzikos atlikėjų, traukdamiesi nuo nacizmo ir komunizmo, iš Europos emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Daug garsių įvairių šalių muzikų buvo pakviesta į JAV vadovauti muzikos kolektyvams ar dirbti pedagoginio darbo.

Žymiausi muzikos atlikėjai

Bostono simfoninis orkestras groja 2011 Tanglewoodo (Masačusetso valstija) muzikos festivalyje (diriguoja J. Levinas)

Žinomiausi muzikos atlikėjai: dirigentai – L. Stokowskis, F. Reineris, A. Fiedleris (1894–1979), D. Mitropoulos’as (1896–1960), J. Selis, E. Ormandy, E. Leinsdorfas, R. Craftas, L. Maazelis, L. Bernsteinas, Z. Mehta, pianistai – A. Rubinsteinas, R. Serkinas, V. Horowitzas, S. Cherkassky, B. Janisas, g. 1928, V. Cliburnas, M. Frageris, 1935–91, A. Wattsas, g. 1946, G. Olsonas, smuikininkai – E. Zimbalistas, M. Elmanas, J. Heifetzass, N. Milsteinas, Y. Menuhinas, R. Ricci, I. Sternas, violončelininkai – G. Piatigorskis, L. Parnas, vargonininkas E. G. P. Biggsas, klavesinininkas R. Kirkpatrickas, arfininkas C. Salzedo, 1885–1961, dainininkai – G. Farrar, L. Pons, M. Anderson, J. Peerce’as, J. Tourel, L. Warrenas, R. Tuckeris, 1913–75, E. Steber, 1914–90, G. Londonas, R. Merrillis, 1917–2004, M. Lanza, R. Resnik, L. Price, E. Lear, M. Horne, B. Sills, 1929–2007, R. Peters, 1930–2017, G. Bumbry, M. Arroyo.

Džiazo atlikėjai: trimitininkai – L. D. Armstrongas, D. Gillespie, M. D. Davisas, pianistai – D. Ellingtonas, W. Basie, D. Brubeckas, J. Lewisas, E. Garneris, saksofonininkai – C. Parkeris, J. W. Coltrane’as, G. Mulliganas, 1927–96, O. Colemanas, 1930–2015, klarnetininkai – B. Goodmanas, W. Hermanas, dainininkės – B. Smith, 1894–1937, M. Jackson, 1911–72, E. Fitzgerald. JAV dirbo muzikologai: H. Leichtentrittas, A. Einsteinas, C. Sachsas, O. Thompsonas, N. Slonimsky, G. Reese’as, J. Howardas, G. Chase’as, V. Austenas, H. C. R. Landonas.

dainuoja A. Franklin (2012, Niujorkas)

Orkestrai, teatrai, festivaliai

Metropolitan Opera rūmai Lincolno scenos menų centre Niujorke (1966, architektas W. K. Harrisonas)

Nuo 1948 leidžiamas Journal of the American Musicological Society. Garsėja Niujorko (įkurtas 1842), Bostono (įkurtas 1881), Čikagos (įkurtas 1891), Filadelfijos (įkurtas 1900), Clevelando simfoniniai orkestrai. Operas stato Niujorko teatras Metropolitan Opera (įkurta 1883), Čikagos ir San Francisco operos teatrai, Santa Fe (Naujosios Meksikos valstija) operos asociacija; veikia mėgėjų operos apie 700 trupių. Rengiami muzikos festivaliai: Berkshire’o (Tanglewoode, nuo 1937), Amerikos džiazo (Newporte, nuo 1954). JAV muzikos centras yra Niujorkas.

Lietuvių išeivijos muzikinė veikla

Lietuvių išeivijos muzikinis sąjūdis kilo 19 a. 10 dešimtmetyje. Steigėsi chorai, pučiamųjų orkestrai, imta statyti M. Petrausko ir kitas operetes. Reikšminga L. Eremino, M. Petrausko, J. Byansko, 1894–1972, K. Strumskio, A. Aleksio, P. Bukšnaičio, 1881–1967, ir kitų muzikų veikla. 20 a. pirmoje pusės lietuvių išeivijos muzikinę kultūrą JAV gaivino parapijų ir draugijų chorai, Amerikos lietuvių Romos Katalikų vargonininkų sąjunga (įkurta 1911; nuo 1988 Šiaurės Amerikos lietuvių muzikos sąjunga), M. Petrausko (1900–12 Čikagoje, 1912–15 Brukline, Niujorke, 1915–24 Bostone, 1927 Detroite) ir A. Pociaus (1914 Čikagoje įsteigta muzikos mokykla ir pavadinta Beethoveno konservatorija) steigiamos ir vadovaujamos konservatorijos, JAV ir Kanados dainų šventės. Metropolitan Opera teatre Niujorke dainavo P. Stoska (A. Stoškutė), A. Kaskas (O. Katkauskaitė), A. Brazis, L. Šukytė, C. Vaness; nuo 1996 šio teatro solistas yra ir V. Daunoras. Po 1945 lietuvių išeivijoje labai padaugėjo kūrybingų muzikos profesionalų. Reiškėsi kompozitoriai V. Bacevičius, V. J. Jakubėnas, J. Kačinskas, J. Strolia, J. Gaidelis, K. V. Banaitis, J. Švedas, po 1960 – D. Lapinskas, G. Gudauskienė, B. Markaitis. Veikia parapijų ir organizacijų chorai. 1949–91 nuolat koncertavo Čiurlionio ansamblis. Nuo 1957 spektaklius rodo Čikagos lietuvių opera. Nuo 1961 Čikagoje veikia J. Žilevičiaus 1929 įkurtas ir iki 1961 Elisabethe (Naujojo Džersio valstija) saugotas, vėliau J. Kreivėno labai išplėstas Lietuvių muzikologijos archyvas. Eina žurnalas Muzikos žinios (nuo 1934).

JAV muzikos kolektyvų gastrolės Lietuvoje

Lietuvoje koncertavo JAV muzikos kolektyvai, tarp jų – San Francisco simfoninis orkestras (1973; dirigentas S. Ozawa), Niujorko kamerinis orkestras (1978), San Francisco jaunimo simfoninis orkestras (2001; dirigentas A. Neale’as), Kronos kvartetas (1996, 2000, 2004), smuikininkai, pianistai, dainininkai, dirigentai ir kiti muzikos atlikėjai. JAV lietuvių muzikos kolektyvai dalyvauja Pasaulio lietuvių dainų šventėse (nuo 1994) Vilniuje.

L: Esquir’s World of Jazz New York 1963; J. Machlis American Composers of Our Time New York 1963; J. T. Howard Our American Music New York 1965; G. Chase America’s Music New York 1966; H. W. Hitchcock Music in the United States: a Historical Introduction New York 1974.

660

Jungtinių Amerikos Valstijų kultūra

Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinių Amerikos Valstijų gamta

Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai

Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucinė santvarka

Jungtinių Amerikos Valstijų partijos ir profsąjungos

Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosios pajėgos

Jungtinių Amerikos Valstijų ūkis

Jungtinių Amerikos Valstijų istorija

Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai su Lietuva

Jungtinių Amerikos Valstijų švietimas

Jungtinių Amerikos Valstijų literatūra

Jungtinių Amerikos Valstijų architektūra

Jungtinių Amerikos Valstijų dailė

Jungtinių Amerikos valstijų choreografija

Jungtinių Amerikos Valstijų teatras

Jungtinių Amerikos Valstijų kinas

Jungtinių Amerikos Valstijų žiniasklaida

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką