Jungtnių Amèrikos Valstjų sántykiai su Letuva
JAV prezidento J. Bideno vieša kalba Vilniaus universiteto Didžiajame kieme per NATO viršūnių susitikimą (2023 07 12)
20 a. pirma pusė
1918 02 16 Lietuvai paskelbus nepriklausomybę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lietuviai aktyviai siekė, kad JAV vyriausybė ją pripažintų. 1918 10 sudarytas katalikų (Lietuvių tautinė taryba) ir tautinės (Tautos taryba) krypties veikėjų Vykdomasis komitetas 1919 pradžioje siuntė delegacijas į JAV Valstybės departamentą, susitiko su užsienio šalių diplomatais, reziduojančiais JAV, dėl Lietuvos valstybės pripažinimo.
1919 10 Vykdomajam komitetui suteikta teisė išduoti Lietuvos vizas. 1919 03–08 Baltijos šalyse lankėsi JAV karinė misija (vadovas pulkininkas leitenantas W. Greene’as). Ji pateikė I pasauliniame kare nugalėjusių šalių atstovams memorandumą – pažymėjo, kad Baltijos šalių ūkiui atkurti būtina paskola. 1922 07 28 JAV pripažino Lietuvą de jure; užmegzti diplomatiniai santykiai. Lietuvai JAV atstovavo (rezidavo Vašingtone): 1920–21 J. Vileišis (neoficialiai), 1921–23 V. V. Čarneckis (oficialiai nuo 1922 10; reikalų patikėtinis), 1923–27 K. Bizauskas (nuo 1924 06 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras), 1927–28 ir 1934–35 laikinasis reikalų patikėtinis M. Bagdonas, 1928–34 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras B. K. Balutis, 1935–57 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras P. Žadeikis. 1924 įsteigtas pirmasis Lietuvos konsulatas JAV (iki 1926 konsulas J. J. Bielskis).
Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras B. K. Balutis (antras iš dešinės) su (iš kairės) lakūnais S. Girėnu, S. Darium ir parašiutininku Juozu Boliu (20 a. 4 dešimtmečio pradžia, Vašingtonas; Kauno miesto muziejus)
Lietuvos pasiuntinys JAV P. Žadeikis (priekyje kairėje) ir konsulas Niujorke J. Budrys per Pasaulinę parodą (Niujorkas, 1939, Niujorko viešoji biblioteka)
JAV atstovai Lietuvai, rezidavę Rygoje: J. A. Gate’as (1919–20), E. E. Youngas (1920–22; nuo 1922 07 28 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras), nepaprastieji pasiuntiniai ir įgaliotieji ministrai Frederickas Williamas Backus Colemanas (1922–31), Robertas Peetas Skinneris (1932-33), Johnas Van Antwerpas MacMurray’us (1933–1936), Arthuras Blissas Lane’as (1936–1937). Kaune veikė JAV konsulatas (1922–40) ir pasiuntinybė (1930–40). Konsulai: Clementas Edwardsas (1922), Harry Carlsonas (1924), Robertas Wayne’as Heingartneris (1926–27), Davidas Macgowanas (1927), Hugh Fullertonas (1929–32), vicekonsulai Charlesas Heisleris (1922), Charlesas Gerrity (1924–27), Jay Walkeris (1924), Harry Daytonas (1924), Paulas Reveley (1929), George’as LaMontas (1932). Pasiuntinybės Kaune laikinieji reikalų patikėtiniai Hugh Fullertonas (1929–32), Maurice’as Staffordas (1933–34), Porteris Kuykendallis (1935–38), nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Owenas Josephas Christofferis Noremas (1937–40), laikinasis reikalų patikėtinis Bernardas Anthony Gufleris (1940).
Svarbiausios šalių pasirašytos sutartys: nusikaltėlių išdavimo, Lietuvos skolos JAV už 1919 gautus ginklus, karinę medžiagą ir kitas prekes grąžinimo bonais (abi 1924), prekybos (1925; taikytas didžiausio palankumo principas), tarpusavio ginčų sprendimo tvarkos (1928), natūralizacijos ir karo prievolės (1937).
JAV pozicija Lietuvos sovietinės okupacijos atžvilgiu ir Lietuvos diplomatija JAV 1940–1990
JAV nepripažino Lietuvos sovietinės okupacijos ir aneksijos. 1940 07 pasiuntinys P. Žadeikis JAV vadovams įteikė protesto notą dėl vadinamojo Liaudies seimo 07 21 sprendimo prijungti Lietuvą prie SSRS. 1940 07 23 JAV valstybės sekretorius Benjaminas Sumneris Wellesas pareiškė, kad JAV nepripažįsta trijų Baltijos valstybių sovietinės aneksijos, o šių šalių diplomatinės ir konsulinės įstaigos gali tęsti veiklą. Tokia JAV kaip stipriausios 20 a. vidurio ir antros pusės pasaulio supervalstybės politinė pozicija buvo svarbi Lietuvos kovai dėl nepriklausomybės atkūrimo, skatino lietuvių tautos pasipriešinimą sovietiniams okupantams. Be to, Lietuvos ir kitų SSRS okupuotų šalių pasipriešinimas sovietinei okupacijai silpnino SSRS – JAV pagrindinės politinės varžovės ir antrosios 20 a. antros pusės supervalstybės – pozicijas. JAV politinė nuostata nepripažinti Lietuvos sovietinės okupacijos ir aneksijos sudarė geresnes sąlygas lietuvių išeivių politinei, visuomeninei ir kultūrinei veiklai. 1953–55 veikusio Kongreso Atstovų Rūmų komiteto komunistų agresijai tirti (Kersteno komitetas) išvados paveikė JAV visuomenę ir politiką Lietuvos laisvinimui palankia linkme. JAV aukščiausiojo rango pareigūnai (prezidentai, viceprezidentai, senatoriai ir kiti) ne kartą priėmė lietuvių (Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, ALT bei kitų organizacijų), t. p. bendras baltų delegacijas ir atstovus, kurie įteikdavo pareiškimus dėl Lietuvos ir kitų Baltijos šalių sovietinės okupacijos, genocido, gyventojų trėmimų ir kita. Kai kurie senatoriai aktyviai rėmė Baltijos šalių išlaisvinimą, pvz., Robertas Josephas Dole’as 1977 per Belgrado konferenciją pirmąkart po II pasaulinio karo tarptautiniame renginyje viešai iškėlė Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo problemą. JAV prezidento R. Reagano pasirašytu kreipimusi 1982–90 JAV birželio keturioliktoji (pirmojo SSRS 1941 įvykdyto masinio okupuotų Baltijos šalių gyventojų trėmimo pradžios data) buvo minima kaip Baltų laisvės diena.
Lietuvos garbės konsulas J. J. Bielskis (pirmoje eilėje trečias iš kairės) 1974 Los Andžele pasitinka atvykusį S. Kudirką (antras iš kairės; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Nuosekli JAV Baltijos šalių sovietinės okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politika padėjo per visą 1940–90 laikotarpį išsaugoti nepriklausomos Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovavimą pasaulyje. Valstybės departamente veikė Baltijos šalių skyrius, kurio pareigūnai aktyviai bendradarbiavo su šių šalių diplomatais, reziduojančiais JAV, patarė jiems atstovybių, kartais ir visos diplomatinės tarnybos, veiklos klausimais. Be to, 1941–90 Valstybės departamentas netiesiogiai vadovavo Lietuvos diplomatinės tarnybos tremtyje veiklai kontroliuodamas jos finansavimą. 1940 07 prezidento F. D. Roosevelto įsakymu trijų Baltijos valstybių lėšos JAV bankuose buvo įšaldytos. 1941–80 tas lėšas leista naudoti Lietuvos pasiuntinybėms bei konsulatams Amerikos žemyne ir JAV gyvenančiam (iki 1944) prezidentui A. Smetonai išlaikyti.
Lietuvos pasiuntinybes ir konsulatus Europoje iš jų pasiuntinybei skirtų lėšų finansavo Lietuvos pasiuntiniai Vašingtone. Iki 1980 Valstybės departamentas laikėsi nuostatos, kad Lietuvos diplomatinės tarnybos nariais gali būti ir finansinį išlaikymą gauti tik diplomatai, diplomatinėje tarnyboje buvę iki 1940, nes nesą vyriausybės, kuri galėtų juos paskirti (Lietuvos vyriausybės nelikę 1940, o jokių jos įpėdinių JAV nepripažino, diplomatijos šefas esąs diplomatų, bet ne valstybės vadovas). Dėl šios nuostatos 1947 Lietuvos diplomatijos šefo paskirtas ir Vatikano pripažintas reikalų patikėtinis S. Lozoraitis (jaunesnysis) negalėjo gauti išlaikymo, o 1977 mirus reikalų patikėtiniui A. Grišonui nutrūko Lietuvos pasiuntinybės Urugvajuje veikla. 1980 JAV lietuvių išeivių ir Lietuvos nepriklausomybės šalininkų Kongrese pastangomis ši nuostata pakeista; naujų diplomatų kandidatūras Valstybės departamentui galėjo teikti Lietuvos reikalų patikėtiniai. 1980 savoms lėšoms pasibaigus Valstybės departamento pareigūnams tarpininkaujant Lietuvos atstovai susitarė su Latvijos diplomatiniais atstovais Vašingtone dėl paskolos Lietuvos pasiuntinybėms išlaikyti.
Sovietinės okupacijos metais Lietuvai JAV atstovavo nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras P. Žadeikis (1935–57), reikalų patikėtiniai – J. Kajeckas (1957–76; 1957–68 laikinasis reikalų patikėtinis), S. A. Bačkis (1977–87), S. Lozoraitis (jaunesnysis; 1987–1991 12). Veikė Lietuvos generalinis konsulatas Niujorke (1936–64 generalinis konsulas J. Budrys, 1965–67 V. Stašinskas, 1967–90 A. Simutis), konsulatas Čikagoje (1937–61 konsulas, 1961–71 generalinis konsulas P. P. Daužvardis, 1971–85 generalinė garbės konsulė J. Daužvardienė, nuo 1985 generalinis garbės konsulas Vaclovas Kleiza), garbės konsulatai Bostone (1939–71 konsulas A. O. Šalna) ir Los Andžele (nuo 1939 garbės, 1966–76 generalinis garbės konsulas J. J. Bielskis).
JAV prezidentas R. Reaganas pasirašo atsišaukimą, skelbiantį Baltų laisvės dieną (1982)
1988–91 JAV valstybės institucijos (pranešimų apie padėtį Lietuvoje klaũsymai Kongrese, jo Senato ir Atstovų Rūmų rezoliucijos, Kongreso narių vizitai į Lietuvą, senatoriaus Jesse Helmso iniciatyva tarp JAV ir Lietuvos įrengta vadinamoji karštoji telefono linija ir kita), privačios bendrovės (pvz., tiesioginės CNN TV transliacijos iš Vilniaus 1991 sausį) ir visuomeninės organizacijos parėmė Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės bei tarptautinio pripažinimo atkūrimo.
Šalių santykiai Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)
1991 09 02 JAV de jure pripažino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, 1991 09 06 atnaujinti šalių diplomatiniai santykiai. Pirmasis Lietuvos atstovas JAV po nepriklausomybės atkūrimo buvo ambasadorius S. Lozoraitis (1991–93), pirmasis JAV atstovas – Darrylas Normanas Johnsonas (1992–94). 2024 06 JAV Lietuvoje atstovauja nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Vilniuje. Lietuvai JAV atstovauja ambasadorė A. Plepytė, reziduojanti Vašingtone, generaliniai konsulai Čikagoje, Los Andžele ir Niujorke, garbės generalinės konsulės Bratenahle (Ohajo, Indianos ir Kentukio valstijoms) ir Filadelfijoje (Pensilvanijos valstijai), garbės konsulai Alamo (Kalifornijos valstijos šiaurinei daliai), Anchorage (Aliaskos valstijai), Brattleboro (Vermonto valstijai), Fort Lauderdale’e (Floridos valstijai), Houstone (Teksaso valstijai), Jacksonville’yje (Floridos valstijai), Lansinge (Mičigano valstijai), Las Vegase (Nevados valstijai), Mariettoje (Džordžijos valstijai), Naujajame Orleane (Luizianos valstijai), Newtone (Masačusetso valstijai), Oak Parke (Kalifornijos valstijai), Pennsaukene (Naujojo Džersio valstijai), Portlande (Oregono valstijai), Richmonde (Virdžinijos valstijai), Rochesteryje (Niujorko valstijai), Saint Petersburge (Floridos valstijai), Tempe (Arizonos valstijai).
Lietuvos Respublikos prezidentė D. Grybauskaitė (pirma iš dešinės) per vizitą JAV susitinka su lietuvių kilmės Kongreso Atstovų Rūmų nariu, Atstovų Rūmų Baltic Caucus grupės pirmininku Johnu Shimkumi (2018, Vašingtonas)
JAV aktyviai rėmė Lietuvos siekį tapti NATO nare, 2001–04 Lietuvoje lankėsi daugiau kaip 50 Kongreso narių, 2002 rudenį – prezidentas G. W. Bushas (pirmasis JAV prezidento vizitas į Lietuvą). 1995–2004 JAV parama Lietuvos kariuomenei sudarė apie 52 mln. JAV dolerių. JAV finansavo Regioninį oro stebėjimo ir kontrolės centrą (atidarytas 2000), prisidėjo kuriant ir įgyvendinant Baltijos bataliono (Baltbat), Baltijos oro erdvės stebėjimo sistemos (Baltnet), Baltijos eskadros (Baltron), Baltijos gynybos koledžo ir kitus projektus, remia Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse pratybose. Nuo 1992 pagal tarptautinę karių mokymo ir švietimo programą kasmet mokytis į JAV išvyksta apie 20–30 Lietuvos karininkų.
Dvišalės sutartys ir susitarimai
JAV ir Baltijos šalių viršūnių susitikimas 2018 04 Vašingtone (sėdi trečias iš kairės JAV prezidentas D. Trumpas, antra iš dešinės – Estijos prezidentė K. Kaljulaid, trečia – Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė, ketvirtas – Latvijos prezidentas R. Vējonis)
JAV ir Lietuvos vyriausybės pasirašė: JAV taikos korpuso programos (1992), Saugumo priemonių slaptai karinei informacijai apsaugoti (1995), Investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, Pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, Savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose (visos 1998), Ekstradicijos (2001) sutartis, Santykių plėtojimo prekybos ir investicijų srityse (1992), Vyriausybės pareigūnų išlaikytinių įsidarbinimo (1994), Ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims (2001), Teisėsaugos, Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje teisinio statuso, Tam tikrų kultūros objektų apsaugos ir išsaugojimo (visi 2002), Bendradarbiavimo masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos srityje ir gynybos bei karinių santykių plėtojimo (2002), Socialinio draudimo pensijų mokėjimo į užsienį (2003), Tarptautinių mokestinių prievolių vykdymo gerinimo ir užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto įgyvendinimo (2014), Bendradarbiavimo gynybos srityje (2017), Bendradarbiavimo mokslo, technologijų ir inovacijų srityje (2018). 1998 pasirašyta JAV ir Baltijos valstybių partnerystės chartija.
Šalių ekonominiai ryšiai
2022 prekybos apyvarta tarp JAV ir Lietuvos sudarė 6,4 mlrd. eurų. Lietuva į JAV eksportavo prekių už 2,4 mlrd. eurų (7 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš JAV už 4 mlrd. eurų (4 vieta pagal importą). JAV iš Lietuvos daugiausia importavo mineralinį kurą, alyvas, vaškus, bitumines medžiagas (39 %), įvairius chemijos produktus (14,3 %), Lietuva iš JAV – mineralinį kurą, alyvas, vaškus, bitumines medžiagas (82 %). JAV tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2022 sudarė 603,8 mln., Lietuvos į JAV ūkį – 4,24 mlrd. eurų. 2019 Lietuvoje apsilankė 53 236, 2020 – 11 733, 2022 – daugiau kaip 54 000 (7 vieta Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriuje) turistų iš JAV.
Lietuvos prezidentas G. Nausėdos susitinka su JAV prezidentu J. Bidenu NATO viršūnių susitikime (Briuselis, 2021 06)
-JAV santykiai su Lietuva
JAV LB penki dešimtmečiai Vilnius 2003, L. Jonušauskas Likimo vedami. Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje veikla 1940–1991 Vilnius 2003.
Jungtinių Amerikos Valstijų gamta
Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai
Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucinė santvarka
Jungtinių Amerikos Valstijų partijos ir profsąjungos
Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosios pajėgos
Jungtinių Amerikos Valstijų ūkis
Jungtinių Amerikos Valstijų istorija
Jungtinių Amerikos Valstijų švietimas
Jungtinių Amerikos Valstijų literatūra
Jungtinių Amerikos Valstijų architektūra
Jungtinių Amerikos Valstijų dailė
Jungtinių Amerikos Valstijų muzika
Jungtinių Amerikos valstijų choreografija
Jungtinių Amerikos Valstijų teatras
Jungtinių Amerikos Valstijų kinas