Jungtnių Amèrikos Valstjų teãtras. 17 a. pirmuosius vaidinimus surengė misionieriai (statyta misterijos; pasaulietinius vaidinimus persekiojo puritonai). Pietinėse valstijose (čia puritonų ir kitų religinių grupių įtaka buvo silpnesnė) koledžų studentai vaidino anglų dramaturgų pjeses. Didelę įtaką turėjo gastroliuojantys Didžiosios Britanijos aktoriai. 1716 Williamsburge (Virdžinijos valstija) pastatytas pirmasis teatro pastatas. Teatrai įsteigti Filadelfijoje (1724), Niujorke (1730), Charlestone (1736). Nuo 1752 veikė aktoriaus L. Hallamo (1714–56, po jo mirties vadovavo D. Douglassas, apie 1720–86) profesionali trupė, kuri statė anglų rašytojų veikalus. Per Nepriklausomybės karą (1775–83) rodyti tik karinio turinio scenos vaidinimai. Po karo atidaryta teatrų Filadelfijoje (Chestnut Street, 1794 įkūrė aktorius T. Wignellas, 1753–1803; Walnut Street, įkurtas 1811, seniausias tebeveikiantis Jungtinių Amerikos Valstijų teatras), Niujorke (Park, 1798 įkūrė aktorius L. Hallamas jaunesnysis, 1740–1808); trupes sudarė daugiausia anglų kilmės aktoriai. Dažniausiai statytos melodramos, vaidinimuose vyravo pantomimos, cirko elementai. 18 a. pabaigoje sukurtos pirmosios nacionalinės dramos (dramaturgai R. Tyleris, 1757–1826, W. Dunlapas, 1766–1839). 19 a. iš Vakarų Europos į Jungtines Amerikos Valstijas gastrolių atvykdavo žymūs aktoriai: E. Keanas, W. C. Macready, Rachel, H. Modrzejewska, A. Ristori, T. Salvini. 19 a. pirmoje pusėje padaugėjo trupių, iškilo Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusių žymių aktorių (E. Forrestas, 1806–72, E. T. Boothas). Misisipės pakrančių gyventojams vaidino vadinamosios plaukiojančiosios trupės. Išpopuliarėjo burleska, parodija, skečai su muzika ir menestrelių vaidinimai (angl. minstrel show – afroamerikiečių šokių ir dainų šou parodijos).
19 a. 6–7 dešimtmetyje susiklostė naujas tipas klajojančiųjų trupių, kurios vaidindavo vieną spektaklį tol, kol jis būdavo pelningas. Pradėjo formuotis vadinamoji žvaigždžių sistema (aktoriai tapdavo trupių vadovais ir savininkais), kuri galutinai susiklostė 19–20 a. sandūroje Brodvėjaus teatruose. Atidaryta stacionarių teatrų Niujorke, Filadelfijoje, kituose dideliuose miestuose. Jiems vadovavo daugiausia aktoriai. Pramogų verslą kontroliavo dideli susivienijimai, kurie pamažu monopolizavo teatrų veiklą šalyje (Sindikatas, įkurtas 1896, Nepriklausomasis judėjimas, įkurtas 1900). Brodvėjaus teatrai tapo komerciniai, juose daugiausia rodyta muzikinės komedijos, vodeviliai, reviu. Komercinėms tendencijoms priešinęsi režisieriai ir aktoriai J. Jeffersonas, D. Belasco, M. M. Fiske (1865–1932) įsteigė savo teatrus. Jungtinių Amerikos Valstijų teatro raidai svarbūs airių dramaturgo D. Boucicault kūriniai. Nuo 19 a. vidurio nuolat statyti spektakliai pagal H. E. Beecher-Stowe romaną Dėdės Tomo trobelė (pirmą kartą – 1852); jie turėjo įtakos vergijos panaikinimui. Kiti žymesni 19 a. aktoriai: J. B. Boothas vyresnysis (1796–1852); I. F. Aldridge’as, C. Cushman (1816–76), L. Keene (apie 1820–73), J. Drew (1827–62), J. Jeffersonas, M. Barrymore’as (1847–1905), G. Drew Barrymore (1856–93).
20 a. pradžioje kilo vadinamasis mažųjų teatrų sąjūdis. Iš mėgėjų kolektyvų formavosi trupės, jos vaidino klubuose, visuomeniniuose pastatuose. Sąjūdyje dalyvavo dramaturgai E. O’Neillas, S. Howardas (1891–1939), E. Rice’as, t. p. universitetai, koledžai, kurie dažnai kūrė savo teatrus, teatro dirbtuves. Siekta, kad atsirastų repertuarinių teatrų, kuriuose būtų puoselėjama nacionalinė dramaturgija, formuotųsi individuali režisūros maniera, aktorių ansambliai. Niujorke atsirado nuolatinių nekomercinių teatro trupių (Neighbourhood Playhouse, veikė 1915–27; Washington Square Players, veikė 1915–18, nuo 1919 – profesionalus Theatre Guild, vadovas L. Langneris, 1890–1962; Provincetown Players, veikė 1916–29, dažniausiai statytos E. O’Neillo pjesės). Per Didžiąją depresiją (1929–33) teatrų sumažėjo. Stengdamasi padėti bedarbiams aktoriams vyriausybė 1935 įkūrė vadinamuosius federalinius teatrus (158 trupės veikė 40 valstijų; dėl kairuoliškų tendencijų teatruose projektas 1939 buvo nutrauktas), vaidinta klasikinės ir šiuolaikinės dramaturgijos kūriniai. Oponuodami vyriausybės veiksmams režisierius O. Welles’as ir prodiuseris J. Housemanas (1902–88) Niujorke 1937 įkūrė Mercury Theatre, dramaturgai R. E. Sherwoodas, M. Andersonas, S. Howardas, S. N. Behrmanas, E. Rice’as – nepriklausomą prodiusavimo organizaciją The Playwrights Company (1938), kuri su Theatre Guild parėmė socialiai aktyvaus ir meniškai reiklaus teatro raidą. 20 a. 2–3 dešimtmetyje Jungtinių Amerikos Valstijų teatro raidai įtakos turėjo Europos teatrų gastrolės (Berlyno M. Reinhardto kamerinis teatras, 1911, 1912, Paryžiaus teatras Vieux-Colombier, vadovas J. Copeau, 1919, Maskvos dailės teatras, 1923–24). K. Stanislavskio ir M. Reinhardto vaidybos sistemos principų laikėsi 1931–41 Niujorke veikiantis Group Theatre (įkūrė H. E. Clurmanas, C. Crawford, 1902–86, ir L. Strasbergas). Šiame teatre sukurti spektakliai buvo lakoniški, sąlygiški, juose daug sceninių metaforų (dažniausiai statytos C. Odetso pjesės). 4 dešimtmetyje pagausėjo darbininkų teatrų (kūrėsi nuo 3 dešimtmečio pabaigos). 4 dešimtmečio pabaigoje Šiaurės Karolinoje dramaturgas P. E. Greenas (1894–1981) surengė pirmuosius teatro vaidinimus lauke. Jie tapo naujos teatro formos – festivalio – pradžia.
Po II pasaulinio karo aktualios tematikos pjesių pastatė universitetų ir vadinamieji bendruomeniniai, arba pilietiniai, provincijos teatrai. 5 dešimtmetyje prasidėjo teatrinės veiklos decentralizacija – regionuose įsteigta naujų teatrų: Theatre 47 (1947 Dallase įkūrė režisierė M. Jones, 1911–55), Alley Theatre (1947 Houstone įkūrė režisierė N. Vance, 1914–80, nuo 1980 Nina Vance Alley Theatre), Arena Stage (įkurtas 1950 Vašingtone), Actors Workshop (įkurtas 1952 San Francisco). Visuomeniniai fondai rėmė ne pelno siekiančias trupes: Guthrie Theatre (1963 Mineapolyje įkūrė režisierius T. Guthrie), Trinity Square Repertory Company (įkurtas 1964 Providence). Opias socialines ir politines problemas (dažnai apsiribodami anarchistiniu maištavimu) 6 dešimtmetyje pradėjo kelti Niujorke paplitę nedideli (iki 300 vietų) vadinamieji nebrodvėjiniai, arba užbrodvėjiniai (off-Broadway, arba OB), teatrai: Living Theatre (1947 įkūrė ir vadovavo režisieriai J. Beckas ir J. Malina), Open Theatre (1963 įkūrė J. Chaikinas, 1935–2003), La Mama e.t.c. (1961 įkūrė E. Stewart, 1919–2011), Bread and Puppet (1961 įkūrė skulptorius ir choreografas P. Schumannas, g. 1934), El Teatro Campesino (1965 įkūrė dramaturgas L. Valdezas, g. 1940). Statytos klasikos ir šiuolaikinių (T. Wilderio, T. Williamso, A. Millerio, S. O’Casey) dramaturgų pjesės. Spektakliams būdinga kameriškumas, improvizacija, lakoniškas apipavidalinimas. Dalies OB teatrų politinis ir meninis radikalumas 7 dešimtmetyje, atviras ryšys su jaunimo kontrkultūra apibūdinamas off-off-Broadway (OOB) terminu. Afroamerikiečių judėjimas dėl pilietinių teisių, avangardinės teatro tendencijos atgaivino vadinamąjį juodąjį teatrą (black theatre), kurio tradicijos susiklostė 3 dešimtmečio Harlemo renesanso judėjimo ir 4 dešimtmečio federalinių teatrų veikloje. Statytos L. Joneso (I. A. Barakos), E. Bullinso (g. 1935), A. Kennedy (g. 1931), Ch. Fullerio (g. 1939), A. Wilsono (1945–2005) pjesės. 1989 Winston Salame (Šiaurės Karolinos valstija) surengtas Nacionalinis afroamerikiečių festivalis, kuriame dalyvavo apie 200 teatro trupių. Alternatyviojo teatro atsiradimas paveikė ir Brodvėjaus teatrus, paskatino ieškoti turiningesnio ir meniškesnio repertuaro. Statytos A. Kopito, E. Albee’io, D. Mameto (g. 1947), S. Shepardo pjesės. 8–9 dešimtmetyje teatre visuomeniškumas išblėso, jį pakeitė individo savistaba ir vaizduotės žaismas. Režisierius R. Foremanas (g. 1937; 1968 įkūrė teatrą Ontological-Hysteric), L. Breueris (g. 1937; 1970 su J. Akalaitis, aktore R. Maleczech, kompozitoriumi Ph. Glassu įkūrė teatro trupę Mabou Mines) plėtojo įvaizdžių teatrą (Theatre of Images), paremtą įvairių meno sričių galimybėmis ir raiškos priemonėmis. Režisieriaus R. Wilsono spektakliams būdinga performanso, šokio, vaizduojamojo meno elementai. Režisierė E. LeCompte (g. 1944) su trupe Wooster (įkurta 1975) savo spektakliuose taiko naujas teatro technologijas.
Aktoriai rengiami universitetų specialiuose fakultetuose, privačiose studijose. 1947 Niujorke įsteigta Actors Studio (1951–82 vadovavo režisierius L. Strasbergas, nuo 1963 veikia ir kaip teatras). Žymesni režisieriai: H. E. Clurmanas, M. Webster (1905–72), A. Schneideris (1917–84), E. Kazanas, R. Schechneris. Žymesni aktoriai: L. Fontanne (1887–1983), A. Luntas (1892–1977), K. Cornell (1893–1974), J. Anderson (1898–1992), P. B. Robesonas (1898–1976), E. Le Galienne (1899–1991). Žymesni teatrologai: J. H. Lawsonas (1894–1977), J. W. Gassneris (1903–67), F. Fergussonas (1904–86), E. R. Bentley (g. 1916), R. S. Brusteinas (g. 1927). Rengiami Niujorko Shakespeare’o festivalis (1953 įkūrė režisierius J. Pappas, 1921–91, nuo 1957 vyksta Centriniame parke), New Haveno tarptautinis festivalis Arts&Ideas (nuo 1996).
L: B. Hewitt Theatre U.S.A. 1668–1957 New York–Toronto–London 1959; M. C. Henderson Theatre in America: 200 Years of Plays, Players and Productions New York 1986; S. A. Hay African American Theater: An Historical and Critical Analysis Cambridge 1994.
Lietuviai. 1889 Plymouthe suvaidinta pirmoji originali lietuviška pjesė – A. Turskio Be sumnenes, arba Kejp taj ant svieto ejnasi. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje įsteigta teatro ir muzikos draugijų Baltimorėje (Lietuvių teatro mylėtojų draugija, įkurta 1897), Čikagoje (Varpas, įkurta 1889, Lietuviška teatrališka draugystė, įkurta 1892), Bostone (Gabija, įkurta 1914) ir kitur. Jungtinėse Amerikos Valstijose gastroliavo aktorius A. Vitkauskas su trupe (1915–19), aktorė ir režisierė U. Babickaitė (1919, nuo 1922 vaidino Jungtinių Amerikos Valstijų kino filmuose ir teatruose), režisierius J. Vaičkus (1923–31). 1926–29 aktorius S. Pilka dirbo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių mėgėjų teatro kolektyvuose. Režisierius A. Oleka-Žilinskas dėstė vaidybos mokyklose (1935–38 Niujorko trupėje, 1940–43 Aktorių studijoje / Actors Workshop). Po II pasaulinio karo Jungtinių Amerikos Valstijų didžiuosiuose miestuose veikė mėgėjų teatro sambūriai, kuriuos įsteigė iš Lietuvos emigravę aktoriai. 1949 Čikagoje S. Pilka (su K. Oželiu, 1923–85) įsteigė Lietuvių teatrą. 1949–51 H. Kačinskas vadovavo dramos studijai Bostone, vėliau – Niujorke. 1952 Bostone A. Zdanavičiūtė įkūrė Lietuvių dramos sambūrį, 1965 B. Kerbelienė (nuo 1972 – Vasaris) – Modernų lietuvių dramos teatrą. Statytos Lietuvos (P. Vaičiūno, B. Sruogos, K. Binkio, S. Santvaro, K. Inčiūros), išeivijos (A. Škėmos, K. Ostrausko, A. Landsbergio) ir užsienio dramaturgų pjesės. 1963 Čikagoje įsteigtas satyros ir humoro teatras Antras kaimas. Nuo 1968 kas treji metai Čikagoje rengiamas lietuvių teatro festivalis. Nuo 1976 Jungtinių Amerikos Valstijų teatruose spektaklių sukūrė režisierius J. Jurašas. Žymesni aktoriai ir režisieriai: S. Pilka, I. Tvirbutas, A. Rūkas, A. Škėma, K. Vasiliauskas (g. 1910), V. Valiukas (1916–2007), J. Blekaitis, J. Kelečius (1918–2001), V. Žukauskas (1919–97), A. Dikinis (1922–88), Z. Kėvalaitytė, B. Pūkelevičiūtė, L. Barauskas, D. Juknevičiūtė.
240
JAV teatras; Jungtinių Amerikos Valstijų kultūra
Jungtinių Amerikos Valstijų gamta
Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai
Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucinė santvarka
Jungtinių Amerikos Valstijų partijos ir profsąjungos
Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosios pajėgos
Jungtinių Amerikos Valstijų ūkis
Jungtinių Amerikos Valstijų istorija
Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai su Lietuva
Jungtinių Amerikos Valstijų švietimas
Jungtinių Amerikos Valstijų literatūra
Jungtinių Amerikos Valstijų architektūra
Jungtinių Amerikos Valstijų dailė
Jungtinių Amerikos Valstijų muzika
Jungtinių Amerikos valstijų choreografija
Jungtinių Amerikos Valstijų kinas