Jungtinių Amerikos Valstijų ūkis

Jungtnių Amèrikos Valstjų kis

Bendroji ūkio apžvalga

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) – ekonomiškai stipriausia pasaulio valstybė. Pasaulio ekonomikoje JAV vyrauja nuo 19 a. pabaigos, kai buvo pasiekta didelių produkcijos augimo tempų. 20 a. 4 dešimtmetyje JAV gamino apie 50 %, 5 dešimtmetyje – apie 60 % kapitalistinių valstybių produkcijos. Nuo 6 dešimtmečio JAV dalis pasaulio produkcijoje, daugiausia dėl Europos Sąjungos ir Azijos kai kurių valstybių sparčios ūkio plėtros, mažėja. Ūkiui būdinga didelė kapitalo ir gamybos koncentracija. Didžiausi koncernai yra susiję su automobilių, kuro, elektronikos, chemijos, maisto, aviacijos pramone, kompiuterių įrangos gamyba. Didžiausių prekybos (Wal‑Mart Stores, Inc., Sears, Roebuck and Co.), finansų ir pramonės korporacijų metinės pajamos viršija 100 mlrd. JAV dolerių.

2003 BVP sudarė 10 857,2 mlrd. JAV dolerių (didžiausias pasaulyje), BVP dalis vienam gyventojui – 36 924 JAV doleriai (antroji vieta po Liuksemburgo). BVP didžiausią dalį sukūrė Kalifornijos (1359,3 mlrd. JAV dolerių, 2001), Niujorko (826,5 mlrd. JAV dolerių) ir Teksaso (763,9 mlrd. JAV dolerių) valstijos, mažiausią – Šiaurės Dakotos (19,0 mlrd. JAV dolerių), Vajomingo (20,4 mlrd. JAV dolerių) ir Montanos (22,6 mlrd. JAV dolerių) valstijos.

2021, Pasaulio banko duomenimis, šalies BVP sudarė 22 996 mlrd. JAV dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 69 287,5 JAV dolerių.

2023, Pasaulio banko duomenimis, JAV BVP sudarė 27 360,935 mlrd. JAV dolerių (didžiausias pasaulyje), BVP dalis vienam gyventojui – 81 695 JAV dolerius. Infliacija 4,12 %, nedarbas 3,63 % (2023).

https://s.vle.lt/diagramos/366.html

Pramonė

JAV gausu naudingųjų iškasenų; daugiausia jų Kordiljerose, Atlanto pakrantės žemumoje, Apalačuose. Svarbiausios yra energetikos pramonės žaliavos – anglys, nafta, gamtinės dujos, urano rūda.

naftos gavyba Vajomingo valstijoje

JAV iškasama apie 21 % pasaulyje iškasamų anglių (ketvirta vieta po Kinijos, Indijos, Indonezijos; 2021). Daugiausia anglių iškasama Vajominge (apie 29 %), Vakarų Virdžinijoje (18 %) ir Kentukyje (16 %). Naftos daugiausia išgaunama Teksase (Rytų Teksaso, Wassono, Yateso, Panhandle’io telkiniai), Aliaskoje (Prudhoe Bay), Kalifornijoje (Wilmingtono, Midway‑Sunseto, Kern Riverio, Elk Hillso) ir Luizianoje (Lake Charleso, Pilottowno); apie pusė naftos gavybos produkcijos perdirbama netoli gavybos vietos, kita dalis naftotiekiais transportuojama į toliau esančias perdirbimo įmones; į rytinės dalies perdirbimo įmones nafta iš Teksaso ir Luizianos vežama tanklaiviais. Gamtinės dujos daugiausia gaunamos Teksase, Naujojoje Meksikoje (Permiano telkinys), Luizianoje (Monroe), Oklahomoje (Panhandle’io), Kanzase (Hutono); iš kai kurių telkinių su gamtinėmis dujomis išgaunamas ir helis.

Kolorado plokščiakalnyje (daugiausia Naujojoje Meksikoje – Bluewaterio, Grantso, Arizonoje – Camerono, Jutoje – Blandingo telkiniuose) kasama urano rūda. Svarbiausios metalinės naudingosios iškasenos yra geležies, molibdeno, vario, švino, cinko, magnio rūdos, auksas ir sidabras. Geležies rūda daugiausia kasama Aukštutinio ežero geležies rūdos baseine (10 telkinių Minesotos ir Mičigano valstijose; kasama atviruoju būdu), molibdeno rūda (15 % pasaulio produkcijos, 2021) – Kolorado, Aidaho, Naujosios Meksikos valstijose ir – kaip šalutinis produktas – iš vario rūdos telkinių Arizonos, Montanos ir Jutos valstijose.

JAV užima (2021) penktą vietą pasaulyje (po Čilės, Peru, Kongo Demokratinės Respublikos, Kinijos) pagal vario rūdos gavybą; beveik visa rūda (porfyrinė) išgaunama Uoliniuose kalnuose (22 telkiniai) – Arizonos, Jutos ir Naujosios Meksikos valstijose. Švino rūda daugiausia kasama Misūrio (5 telkiniai), Aliaskos, Aidaho ir Montanos valstijose, cinko rūda – Aliaskos (Red Dogo telkinyje iškasama apie 90 % rūdos), Misūrio ir Montanos valstijose, sidabras – Aliaskos ir Nevados valstijose; sidabras gaunamas ir kaip šalutinis produktas perdirbant vario, švino, cinko rūdas. Auksas gaunamas iš apie 50 didelių rūdinių telkinių (didžiausi yra Nevados valstijoje – Newmontas, Betze‑Postas, Cortezas, Round Mountainas), daugiau kaip 10 didelių sąnašynų (Aliaskos valstijoje) ir daugelio mažų sąnašynų (Aliaskoje ir vakarinėse valstijose).

vario rūdos kasykla Binghamo kanjone (Jutos valstija)

JAV užima (2021) antrą vietą (po Kinijos) pagal sieros, antrą vietą (po Kinijos) gipso, trečią vieta (po Kinijos ir Maroko) fosfatų gavybą. Siera gaunama daugelyje JAV valstijų (daugiausia Luizianoje ir Teksase) ir JAV Mergelių salose, fosforitai – daugiausia Floridoje ir Šiaurės Karolinoje, gipsas – Nevadoje, Oklahomoje, Ajovoje, Teksase, Kalifornijoje, Arkanzase ir Indianoje, baritas – Nevadoje ir Džordžijoje, feldšpatai – Šiaurės Karolinoje. JAV svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.

1

JAV yra didžiausia elektros energijos gamintoja ir vartotoja pasaulyje. 2023 pagaminta 4178 mlrd. kWh elektros energijos. 33 % elektros energijos suvartoja pramonė, 28 % – transportas (2023).

Hooverio hidroelektrinės užtvanka

83 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės (9 % kūrenamos anglimis, 36 % – gamtinėmis dujomis, 38 % – nafta), 9 % – branduolinės elektrinės, 9 % – elektrinės, naudojančios atsinaujinančius išteklius (hidroelektrinės, saulės, vėjo, geoterminės ir kūrenamos biokuru). Daugiausia elektrinių sutelkta JAV šiaurės rytuose (nuo Didžiųjų ežerų palei Atlanto vandenyno pakrantę; šiluminės ir branduolinės elektrinės), Apalačų pietuose (šiluminės, branduolinės ir hidroelektrinės), Meksikos įlankos pakrantės žemumoje (kūrenamos nafta ir gamtinėmis dujomis, branduolinės), Kalifornijoje (kūrenamos nafta ir branduolinės), Vašingtono valstijoje (hidroelektrinės).

Apdirbamoji pramonė sukuria 13 % BVP, joje dirba 11 % dirbančių gyventojų. Daugiausia pramonės produkcijos vertės sukuria maisto, gėrimų ir tabako (14,6 %, 21 a. pradžioje), transporto priemonių (12,3 %), chemijos (12,2 %), elektronikos (12,1 %), metalurgijos (7,5 %), pramoninių mašinų (7,1 %) pramonė. Apie 39 % JAV pramonės produkcijos vertės yra sukuriama Kalifornijoje (11,8 %), Teksase (6,5 %), Ohajuje (5,8 %), Ilinojuje (5,1 %), Šiaurės Karolinoje (4,9 %) ir Mičigane (4,7 %).

naftos perdirbimo gamykla Pasadenoje (Teksaso valstija)

Transporto priemonių gamyba – mašinų pramonės svarbiausia šaka. JAV užima pirmąją vietą pasaulyje pagal krovininių automobilių bei autobusų ir antrąją vietą (po Japonijos) pagal lengvųjų automobilių gamybą. Didžiausios (JAV ir pasaulyje) bendrovės – General Motors Corporation, Ford Motor Co. ir Chrysler; daug automobilių pagamina Japonijos bendrovių (Honda Motor Co., Mazda, Nissan Motor Company, Toyota Motor Corporation) JAV filialai. Automobilių pramonės didžiausi centrai – Detroitas, Clevelandas, Buffalo, Toledo, Atlanta, Niujorkas, Los Andželas, San Francisco. JAV aviacijos ir kosmoso pramonė yra labiausiai išplėtota pasaulyje.

Boeing Company Everett gamykloje( netoli Seattlo)

Gaminama civiliniai ir kariniai lėktuvai, sraigtasparniai, aviaciniai varikliai, prietaisai ir įrenginiai, dirbtiniai Žemės palydovai, raketos, raketų varikliai. Aviacijos pramonės didžiausios bendrovės – Boeing Company, General Dynamics Corporation, Grumman, Northorp (civiliniai ir kariniai lėktuvai), Sikorsky Aircraft (sraigtasparniai), Allison, Continental, Garet, General Electric Corporation (aviaciniai varikliai), kosmoso pramonės – Boeing Company ir Lockheed Martin; daugiausia įmonių sutelkta Ramiojo vandenyno pakrantėje (Seattle, Los Andžele, San Diego). Mašinų pramonė dar gamina žemės ūkio (traktorių ir kombainų gamybos didžiausi centrai – Čikaga, Milwaukee, Indianapolis, Saint Paulis, Minneapolis), elektrines (daugiausia JAV šiaurės rytų dalyje; didžiausia bendrovė General Electric Corporation) mašinas, įrenginius naftai bei gamtinėms dujoms gauti ir transportuoti (Teksase), statybines, kelių tiesimo ir kitas mašinas.

Chemijos ir naftos perdirbimo pramonė – sparčiausiai besiplėtojanti JAV pramonės šaka. Naftos chemijos, naftos ir gamtinių dujų perdirbimo įmonės (didžiausia bendrovė Exxon Mobil Corporation) sutelktos Meksikos įlankos pakrantėje (didžiausi centrai – Houstonas, Beaumontas, Port Arthuras, Baton Rouge’as, Naujasis Orleanas), Kalifornijos pietinėje ir vidurinėje dalyje (nafta atvežama iš Aliaskos), Atlanto vandenyno uostuose (Niujorkas, Filadelfija, Baltimorė, Bostonas), Didžiųjų ežerų regione (Čikaga, Clevelandas), JAV vidurinėje dalyje (Saint Louisas, Tulsa).

JAV pagamina apie 25 % pasaulio naftos produktų, veikia daugiau kaip 160 naftos perdirbimo įmonių; apie 90 % jų pagaminamos produkcijos yra degalai arba kuras (automobilinis benzinas, distiliacinė alyva, suskystintos naftos dujos, žibalas ir kita), kita dalis – bitumas, tepalai, vaškas ir kiti naftos chemijos pramonės produktai. Chemijos pramonės įmonės dar gamina plastikus, rūgštis, dirbtines trąšas, sodą, dirbtinį kaučiuką, muilą, valiklius ir dezinfekuojamąsias priemones, gumos, farmacijos, kosmetikos, parfumerijos gaminius, fotografijos reikmenis, dažus. Didžiausios bendrovės – Dow Chemical Company, E. I. du Pont de Nemours and Company, Merck & Co., Pfizer, Bristol‑Myers Squibb (farmacijos pramonė), Johnson & Johnson (kosmetikos pramonė), Eastman Kodak Company (fotografijos reikmenys).

Dow Chemical Company didžiausia gamykla Freeporte (Teksaso valstija)

Elektronikos ir elektrotechnikos pramonės įmonės gamina kompiuterinę įrangą, pramoninius automatus, vaizdo, garso, buitinę techniką, telefonus, robotus, elektronikos komponentus; didžiausios bendrovės – General Electric Corporation, Hewlett-Packard Company, Microsoft, Intel, Motorola, United Technologies Corporation, Texas Instruments, Adapt, GMF Robotics, Dell Computer, IBM.

Juodosios metalurgijos įmonės kasmet pagamina apie 100 mln. tonų plieno ir apie 40 mln. tonų geležies luitų. 24 % plieno pagaminama Indianos, 14 % – Ohajo, po 6 % – Mičigano ir Pensilvanijos valstijose. Didžiausios įmonės susitelkusios palei Šventojo Lauryno vandens kelią (nuo Dulutho, per Sault Sainte Marie, Čikagą, Detroitą, Toledo, Lorainą, Clevelandą, Erie iki Buffalo), Pensilvanijos (Pittsburghe, Farrellyje, Johnstowne, Bethleheme), Ohajo (Youngstowne), Vakarų Virdžinijos, Alabamos (Birminghame, Gadsdene) valstijose, taip pat Baltimorėje, Saint Louise, Houstone, Fontanoje (prie San Bernardino), Pueblo, Genevoje (prie Salt Lake City).

Spalvotosios metalurgijos įmonės daugiausia lydo varį, šviną, aliuminį ir cinką. Vario gamyklos sutelktos kasybos regionuose (Teksaso valstijoje – El Paso, Naujosios Meksikos – Hurley, Arizonos – Miami, Jutoje – Garfieldas, Montanos – Great Fallsas, Mičigano – Hubellis, White Pine’as) ir prekybos uostuose (Vašingtono valstijoje – Tacoma, Naujojo Džersio – Perth Amboy). Švinas (83 % produkcijos sunaudojama akumuliatoriams gaminti) ir cinkas (55 % produkcijos sunaudojama galvaniniams elementams, 17 % – cinko lydiniams, 13 % – bronzai ir žalvariui gaminti) lydomas Misūrio (Galenoje), Oklahomos (Bartlesville’yje), Šiaurės Karolinos (Timberville’yje), Aidaho (Kellogge) valstijose. Aliuminiui gaminti rūda importuojama iš Kanados (59 %), Rusijos (17 %), Venesuelos (5 %) ir Meksikos (2 %); lydyklos sutelktos Meksikos įlankos pakrantėje (Baton Rouge, Mobile’yje, Corpus Christi) ir pigios elektros energijos gamybos regionuose – Tenesio (Alcoa), Kolumbijos (Portlande) ir Šventojo Lauryno (Massenoje) upių baseinuose.

Maisto pramonės įmonių gausu visoje šalyje. Mėsos pramonės didžiausios įmonės yra JAV vidurinės dalies vakaruose (Omahoje, Čikagoje, Kanzaso valstijoje), pieno – Mičigano ir Naujosios Anglijos, cukraus – Kalifornijos ir Luizianos, vyno – Kalifornijos, tabako – Šiaurės Karolinos ir Virdžinijos valstijose. Daug alaus daryklų, malūnų, gėrimų gamyklų (didžiausios bendrovės PepsiCo, Coca‑Cola Company).

Naujojoje Anglijoje (Rochesteryje, Uticoje, Albany, Hartforde, Springfielde, Worcesteryje, New Havene) gaminami tikslieji prietaisai.

JAV vakarinės dalies miškinguose regionuose (Vašingtono, Oregono, Kalifornijos valstijose), Viskonsino, Pensilvanijos, Džordžijos, Alabamos ir Teksaso valstijose išplėtota medienos ir popieriaus (pagaminama apie 34 % pasaulio medienos ir apie 29 % popieriaus ir statybinio kartono produkcijos), Niujorke, Čikagoje, Los Andžele – poligrafijos pramonė.

Dėl konkurencijos su Azijos valstybėmis tekstilės ir siuvimo pramonės reikšmė mažėja; tekstilės įmonės sutelktos Piedmonto plynaukštėje (Atlantoje, Greenville’yje, Charlotte, Winstone‑Saleme, Greensboro, Chattanoogoje), siuvimo – pietryčių dalies miestuose (daugiausia Niujorke). Avalynės pramonės didžiausi centrai – Niujorkas, Čikaga, Saint Louisas.

Apie 60 % stiklo produkcijos pagaminama Ohajo, Pensilvanijos, Kalifornijos, Šiaurės Karolinos, Teksaso, Indianos ir Mičigano valstijose. Kino pramonės didžiausias centras – Holivudas.

Bioprodukcinis ūkis

fermerio ūkis Minesotos valstijoje

Bioprodukcinis ūkis labai mechanizuotas. JAV – didžiausios pasaulyje bioproduktų gamintojos ir eksportuotojos. 21 a. pradžioje JAV buvo 2 129 000 ūkių; ūkio vidutinis dydis 178 ha, tik 3,7 % ūkių buvo didesni kaip 809 ha, bet jiems teko 52,4 % visų ūkių ploto (21 a. pradžioje). Žemės ūkio naudmenos užima 45,0 % JAV teritorijos, iš jų 56,8 % – pievos ir ganyklos, 42,7 % – dirbamoji žemė. 5,5 % žemės ūkio naudmenų drėkinama (daugiausia Kalifornijoje, Nebraskoje ir Teksase. 35 mln. ha naudojama kukurūzams, 33 mln. ha – sojos pupelėms, 15 mln. ha – kviečiams, 10 mln. ha – miežiams auginti (2023).

Žemės ūkio regionų pasiskirstymas priklauso nuo klimato sąlygų, dirvožemio, atstumo iki prekybos ir sandėliavimo vietų. Didžiųjų ežerų ir šiaurės rytų regionuose vyrauja pieninė gyvulininkystė, auginama javai ir pašarai galvijams, vaisiai, daržovės, daug ganyklų; Meino, Delavero, Merilando valstijose veisiamos vištos. Apalačai – svarbiausias tabako auginimo regionas; dar auginami arachiai, veisiami galvijai (daugiausia pieniniai). Pietinėse valstijose daugiausia veisiama mėsiniai galvijai ir vištos, auginama daržovės, vaisiai, arachiai; Floridoje ir Kalifornijoje dideli citrusinių vaisių sodai, žiemą auginamos daržovės. Misisipės deltoje auginama sojos, vilnamedžiai, veisiamos vištos, drėgnesnio klimato rajonuose auginama ryžiai ir cukranendrės. Teritorijoje nuo Ohajo vakarinės iki Nebraskos rytinės dalies, vadinamojoje Kukurūzų juostoje (Corn Belt), labai derlingi dirvožemiai ir palankios klimato sąlygos žemės ūkiui; auginama kukurūzai, sojos, kviečiai, veisiama mėsiniai ir pieniniai galvijai, kiaulės. Didžiųjų Lygumų šiaurinėje ir pietinėje dalyje, nuo Kanados iki Meksikos ir nuo Kukurūzų juostos iki Uolinių kalnų (vakaruose mažai kritulių, šiaurėje vėsios žiemos ir trumpas vegetacijos laikotarpis) išauginama apie 60 % JAV pavasarinių ir žieminių kviečių. Regione dar auginama sorgai, pašariniai augalai, ruošiamas šienas, pietuose auginami vilnamedžiai. Uoliniuose kalnuose veisiama galvijai ir avys, šiaurėje auginami kviečiai, drėkinamuose slėniuose – cukranendrės, bulvės, vaisiai ir daržovės, ruošiamas šienas.

Kalifornijos, Oregono, Vašingtono, Aliaskos ir Havajų valstijos priklauso Ramiojo vandenyno regionui; JAV pagrindinės dalies šiaurėje auginama kviečiai, obelys ir kiti vaismedžiai, bulvės, pietuose – daržovės, vaisiai, vilnamedžiai, Aliaskoje – miežiai ir daržovės, veisiami pieniniai gyvuliai, Havajuose auginama cukranendrės, ananasai, visame Ramiojo vandenyno regione verčiamasi galvijininkyste. Bioprodukcinis ūkis tenkina didžiąją dalį vietinių poreikių, daug produktų eksportuojama (kukurūzai, kviečiai, medvilnė, tabakas, citrusai, kiauliena, ryžiai). Grūdai saugomi apie 10 000 elevatorių, kurių bendra talpa daugiau kaip 2,4 mlrd. m³ (daugiausia Ilinojuje, Ajovoje ir Kanzase). Daugiausia elevatorių yra žemės ūkio regionuose, taip pat prekybos uostuose (prie Šventojo Lauryno vandens kelio ir Misisipės).

grūdų elevatorius (Napier, Ajovos valstija)

JAV užima pirmąją vietą pasaulyje pagal migdolų, mėlynių, spanguolių, braškių, pieno, greipfrutų, kukurūzų, jautienos, vištienos, kalakutienos, sorgų, sojų pupelių, antrąją vietą pagal obuolių, morkų, vyšnių, medvilnės pluošto ir sėklų, žvėrienos, vištų kiaušinių, medaus, apynių, kiaulienos, salotų, grybų, apelsinų, pistacijų, graikinių riešutų, kriaušių, slyvų, špinatų, cukrinių runkelių, pomidorų produkciją. Žemės ūkio produkciją perdirba keli milijonai nedidelių įmonių, bet didžiausia dalis produkcijos tenka didelėms bendrovėms (pavyzdžiui, ConAgra, Archer Daniels Midland, Sara Lee). JAV augalininkystės svarbiausia produkcija – 2, gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3, gyvulininkystės ir paukštininkystės svarbiausia produkcija – 4 lentelėje.

2

3

4

JAV užima aštuntą vietą pasaulyje pagal žvejybos produkciją. 2022 sugauta 4,3 mln. tonų žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų, žvejybos ūkiuose užauginta apie 0,5 mln. tonų žuvų. Žvejybos didžiausi uostai: Ramiojo vandenyno – Seattle’as, San Francisco, San Pedro, San Diego, Monterey, Astoria, Anchorage’as, Juneau, Meksikos įlankos – Naujasis Orleanas, Biloxi, Mobile’is, Pensacola, Port Lavaca, Tampla, Chesapeake’o įlankos – Baltimorė, Crisfieldas, Reedville’is, Naujosios Anglijos – Bostonas, Rocklandas, Gloucesteris, Portlandas, New Bedfordas, New Havenas; didelių žvejybos uostų yra prie Didžiųjų ežerų ir Misisipės. Ramiajame vandenyne daugiausia gaudoma tunai, skumbrės, sardinės, lašišos, Atlanto uotai, Aliaskos saidos, Meksikos ir Chesapeake’o įlankose – Atlanto silkenės, krevetės, austrės, krabai, Naujosios Anglijos vandenyse – Atlanto silkės, lašišos, juodadėmės menkės, vidaus vandenyse – karpinės, ešerinės žuvys.

JAV yra didžiausios žaliavinės medienos gamintojos pasaulyje (apie 30 % pasaulio produkcijos). Vertingiausi medžiai: spygliuočiai – pocūgės, tujos, cūgos, pušys, lapuočiai – ąžuolai (baltasis, juodasis), cukriniai klevai, tulpmedžiai, riešutmedžiai.

Turizmas

Didžiojo kanjono nacionalinis parkas

Las Vegasas

Turizmas yra labai svarbi JAV ūkio šaka. 2023 JAV aplankė 66,5 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 215,4 mlrd. JAV dolerių; daugiausia turistų atvyko iš Kanados (20,5 mln.), Meksikos (14,5 mln.), Jungtinės Karalystės (3,9 mln.). Svarbiausi turizmo objektai: nacionaliniai parkai (Great Smoky kalnų, Didžiojo kanjono, Olimpinis, Yellowstone’o, Yosemite’io), kurortai (Atlantic City, Santa Monica, Santa Barbara, Waikiki), slidinėjimo (Colorado Springsas, Squaw Valley, Lake Placidas) ir pramogų (Las Vegasas, Reno, Walt Disney World, Seaworld Florida ir Universal Studios Orlando, Disneyland Anaheime, Seaworld California San Diego) centrai, didieji miestai – Niujorkas (Jungtinių Tautų būstinė, Laisvės statula, Rockefellerio centras, Manhattanas), Vašingtonas (Baltieji rūmai, Kapitolijus, muziejai), Čikaga, Niagaros krioklys ir kiti gamtos objektai. Labiausiai turistų lankomos valstijos: Florida, Niujorkas, Kalifornija, Havajai ir Nevada.

Niujorkas (Manhattanas)

Transportas ir ryšiai

Los Andželo tarptautinis oro uostas

JAV turi didžiausias pasaulyje oro, automobilių, geležinkelių ir vandens kelių sistemas. Keleivių daugiausia pervežama oro transportu. Didžiausios bendrovės: American Airlines, Inc. (Dallasas), Delta Air Lines (Atlanta), United Airlines (Čikaga). 15 873 oro uostai, 7914 sraigtasparnių nusileidimo aikštelių (2024). Didžiausi oro uostai: Hartfield (Atlanta), O’Hare (Čikaga), Los Andželo, Fort Worth (Dallasas), Denverio, McCarran (Las Vegasas), Houstono, San Francisco, Sky Harbor (Phoenixas). Automobilių kelių yra 6,5 mln. km, iš jų 4,3 mln. km – su kieta danga. Tankiausias automobilių kelių tinklas į rytus nuo Misisipės upės; greitkeliai (74 406 km) jungia visus didžiausius miestus ir aglomeracijas. Per JAV eina Panamerikos plentas (prasideda Aliaskoje).

Geležinkelių yra 293 654 km (2014); tankiausias tinklas JAV vidurinės dalies vakaruose. Geležinkelių transportas vyrauja regionuose, kur nėra vandens transporto. Didžiausios geležinkelių bendrovės – Union Pacific ir Burlington Northern Santa Fe.

666 uostai, iš jų – 204 su naftos terminalais (2024). Vidaus vandenų didžiausi uostai susitelkę prie Šventojo Lauryno vandens kelio, Misisipės, Hudsono upių, Meksikos įlankos ir Atlanto vandenyno pakrantės kanalų sistemoje (vadinamasis Intracoastal Waterway); didžiausi – Pittsburghas, Saint Louisas, Čikaga, Cincinnati. Jūrų didžiausi uostai: Naujasis Orleanas, Houstonas, Niujorkas; Aliaskos didžiausias uostas – Valdezas. Vandens transportu daugiausia vežama nafta ir jos produktai, anglys, metalų rūdos ir koncentratai, javai, mediena, statybinės medžiagos. 2023 buvo įregistruoti 3533 prekybiniai jūrų laivai, didesni kaip 1000 bruto tonų talpos. Canaveralio kyšulyje ir gretimoje Merritto saloje yra NASA kosminių skrydžių centras. Naftos ir gamtinių dujų telkinius su perdirbimo įmonėmis ir prekybos uostais jungia dujotiekių (apie 2 mln. km) ir naftotiekių (apie 294 000 km) sistema.

Naujojo Orleano jūrų uostas

JAV ryšių sistema yra labiausiai išplėtota pasaulyje. Dauguma bendrovių yra privačios. 2021 internetu naudojosi 92 % JAV gyventojų.

Bankai

Federalinės rezervų sistemos Valdytojų tarybos būstinė Vašingtone (1937, architektas Paul'is Philippe'as Cret'as)

Centrinio banko funkcijas atlieka Federalinė rezervų sistema, kurios pagrindą sudaro 12 regioninių federalinių rezervų bankų (jiems priskirtų apygardų centriniai bankai). 2024 veikė 3985 komerciniai bankai (turėjo apie 69 700 skyrių) ir 554 taupomosios institucijos, 4571 kredito unija (vienijo apie 135 narių). Didžiausi bankai – JP Morgan Chase, Bank of America Corporation, Citigroup, Wells Fargo (įkurtas 1929, būstinė Sioux Fall, Pietų Dakotos valstija). Svarbiausios bankinės asociacijos (visos Vašingtone) – Amerikos bankininkų asociacija, Amerikos nepriklausomų bankininkų (Independent Bankers Association of America, įkurta 1930), Amerikos hipotekos bankininkų (Mortgage Bankers Association of America, įkurta 1914).

JAV piniginis vienetas – JAV doleris, lygus 100 centų, oficialia mokamąja priemone tapo 1792.

13 vertybinių popierių biržų, didžiausios: Niujorko vertybinių popierių birža, NYSE American, Čikagos (įkurta 1882), Nacionalinė (įkurta 1885, iki 2003 – Cincinnati vertybinių popierių birža), Ramiojo vandenyno (Pacific Exchange, įkurta 1882, būstinės Los Andžele ir San Francisco), Bostono (įkurta 1834), Filadelfijos (įkurta 1790). Didžiausios prekių biržos veikia Čikagoje (Čikagos biržos), Niujorke (Niujorko biržos), Minneapolyje (grūdų), Kanzase. Didžiausia pasaulyje elektroninė birža – NASDAQ OMX Group.

Užsienio prekyba

Užsienio prekybos balansas neigiamas.

2003 eksportuota prekių už 1018,6 mlrd. JAV dolerių, importuota už 1507,9 mlrd. JAV dolerių. 79 % eksporto ir 83 % importo sudarė apdirbamosios pramonės produkcija. Daugiausia eksportuota chemijos, elektronikos ir elektrotechnikos pramonės gaminiai, mašinos, importuota automobiliai, nafta, drabužiai. Iš žemės ūkio produktų daugiausia eksportuota daržovės, vaisiai, cukrus, mėsa, kukurūzai, tabakas, importuota tropiniai vaisiai, kava.

Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2023)

2023 JAV eksportavo prekių už 3072 mlrd. JAV dolerių (daugiausia į Kanadą, Meksiką, Kiniją, Nyderlandus, Vokietiją, Japoniją), importavo už 3857 mlrd. JAV dolerių (daugiausia iš Meksikos, Kinijos, Kanados, Vokietijos, Japonijos). Daugiausia eksportuota žalia ir rafinuota nafta, gamtinės dujos, automobiliai, integriniai grandynai, daugiausia importuota žalia nafta, automobiliai, transliavimo įranga, drabužiai, kompiuteriai.

Ekonominiai ryšiai su Lietuva

Lietuva 2004 į JAV eksportavo prekių už 1280 mln. litų (5 % bendro Lietuvos eksporto), iš JAV importavo už 540 mln. litų (1,6 % bendro Lietuvos importo). 2004 JAV tiesioginės investicijos Lietuvoje sudaro 979,2 mln. litų.

2020 prekybos apyvarta tarp JAV ir Lietuvos sudarė 1,74 mlrd. eurų. Lietuva į JAV eksportavo prekių už 1,26 mlrd. eurų (daugiausia įvairius chemijos produktus, mineralinį kurą, alyvas), importavo iš JAV prekių už 486 mln. eurų (daugiausia antžeminio transporto priemones, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, ir jų dalis, mineralinį kurą, alyvas, vaškus, bitumines medžiagas). JAV tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2020 pabaigoje sudarė 320,55 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos į JAV ūkį – 14,59 mln. eurų.

2023 prekybos apyvarta tarp JAV ir Lietuvos sudarė 4,82 mlr. eurų. Lietuva į JAV eksportavo prekių už 1,88 mlrd. eurų (daugiausia mineralinį kurą, įvairius chemijos produktus, baldus, patalynės reikmenis), importavo prekių už 2,94 mlrd. eurų (daugiausia mineralinį kurą, mašinas ir mechaninius įrenginius, antžeminio transporto priemones). JAV tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2023 pabaigoje sudarė 1,7 mlrd. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos į JAV ūkį – 4,55 mlrd. eurų.

Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2003)

Jungtinių Amerikos Valstijų BVP struktūra (2000)

2271

-JAV ūkis; -JAV pramonė; -JAV žemės ūkis; -turizmas JAV; -JAV transportas; -JAV bankai; -JAV užsienio prekyba; -JAV ekonominiai ryšiai su Lietuva; -Jungtinių Amerikos Valstijų pramonė; -Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkis; -turizmas Jungtinėse Amerikos Valstijose; -Jungtinių Amerikos Valstijų transportas; -Jungtinių Amerikos Valstijų bankai; -Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio prekyba; -Jungtinių Amerikos Valstijų ekonominiai ryšiai su Lietuva

Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinių Amerikos Valstijų gamta

Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai

Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucinė santvarka

Jungtinių Amerikos Valstijų partijos ir profesinės sąjungos

Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosios pajėgos

Jungtinių Amerikos Valstijų istorija

Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai su Lietuva

Jungtinių Amerikos Valstijų švietimas

Jungtinių Amerikos Valstijų literatūra

Jungtinių Amerikos Valstijų architektūra

Jungtinių Amerikos Valstijų dailė

Jungtinių Amerikos Valstijų muzika

Jungtinių Amerikos valstijų choreografija

Jungtinių Amerikos Valstijų teatras

Jungtinių Amerikos Valstijų kinas

Jungtinių Amerikos Valstijų žiniasklaida

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai