Jungtnių Amèrikos Valstjų kis
Bendroji ūkio apžvalga
Jungtinės Amerikos Valstijos – ekonomiškai stipriausia pasaulio valstybė. Pasaulio ekonomikoje Jungtinės Amerikos Valstijos vyrauja nuo 19 a. pabaigos, kai buvo pasiekta didelių produkcijos augimo tempų. 20 a. 4 dešimtmetyje Jungtinės Amerikos Valstijos gamino apie 50 %, 5 dešimtmetyje – apie 60 % kapitalistinių valstybių produkcijos. Nuo 6 dešimtmečio Jungtinių Amerikos Valstijų dalis pasaulio produkcijoje, daugiausia dėl Europos Sąjungos ir Azijos kai kurių valstybių sparčios ūkio plėtros, mažėja. Ūkiui būdinga didelė kapitalo ir gamybos koncentracija. Didžiausi koncernai yra susiję su automobilių, kuro, elektronikos, chemijos, maisto, aviacijos pramone, kompiuterių įrangos gamyba. Didžiausių prekybos (Wal‑Mart Stores, Inc., Sears, Roebuck and Co.), finansų ir pramonės korporacijų metinės pajamos viršija 100 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
2003 BVP sudarė 10 857,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (didžiausias pasaulyje), BVP dalis vienam gyventojui – 36 924 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (antroji vieta po Liuksemburgo). BVP didžiausią dalį sukuria Kalifornijos (1359,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 2001), Niujorko (826,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) ir Teksaso (763,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) valstijos, mažiausią – Šiaurės Dakotos (19,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), Vajomingo (20,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) ir Montanos (22,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) valstijos.
2021, Pasaulio banko duomenimis, šalies BVP sudarė 22 996 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 69 287,5 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
https://s.vle.lt/diagramos/366.html
Pramonė
Jungtinėse Amerikos Valstijose gausu naudingųjų iškasenų; daugiausia jų Kordiljerose, Atlanto pakrantės žemumoje, Apalačuose. Svarbiausios yra energetikos pramonės žaliavos – anglys, nafta, gamtinės dujos, urano rūda.
Jungtinėse Amerikos Valstijose iškasama apie 21 % pasaulyje iškasamų anglių (antroji vieta po Kinijos).
naftos gavyba Vajomingo valstijoje
Daugiausia anglių iškasama Vajominge (apie 29 %), Vakarų Virdžinijoje (18 %) ir Kentukyje (16 %). Naftos daugiausia išgaunama Teksase (Rytų Teksaso, Wassono, Yateso, Panhandle’io telkiniai), Aliaskoje (Prudhoe Bay), Kalifornijoje (Wilmingtono, Midway‑Sunseto, Kern Riverio, Elk Hillso) ir Luizianoje (Lake Charleso, Pilottowno); apie pusė naftos gavybos produkcijos perdirbama netoli gavybos vietos, kita dalis naftotiekiais transportuojama į toliau esančias perdirbimo įmones; į rytinės dalies perdirbimo įmones nafta iš Teksaso ir Luizianos vežama tanklaiviais. Gamtinės dujos daugiausia gaunamos Teksase, Naujojoje Meksikoje (Permiano telkinys), Luizianoje (Monroe), Oklahomoje (Panhandle’io), Kanzase (Hutono); iš kai kurių telkinių su gamtinėmis dujomis išgaunamas ir helis (pagal gavybą pirmoji vieta pasaulyje).
Kolorado plokščiakalnyje (daugiausia Naujojoje Meksikoje – Bluewaterio, Grantso, Arizonoje – Camerono, Jutoje – Blandingo telkiniuose) kasama urano rūda. Svarbiausios metalinės naudingosios iškasenos yra geležies, molibdeno, vario, švino, cinko, magnio rūdos, auksas ir sidabras. Geležies rūda daugiausia kasama Aukštutinio ežero geležies rūdos baseine (10 telkinių Minesotos ir Mičigano valstijose; kasama atviruoju būdu), molibdeno rūda (27 % pasaulio produkcijos, 2003) – Kolorado, Aidaho, Naujosios Meksikos valstijose ir – kaip šalutinis produktas – iš vario rūdos telkinių Arizonos, Montanos ir Jutos valstijose.
Jungtinės Amerikos Valstijos užima antrąją vietą pasaulyje (po Čilės) pagal vario rūdos gavybą; beveik visa rūda (porfyrinė) išgaunama Uoliniuose kalnuose (22 telkiniai) – Arizonos, Jutos ir Naujosios Meksikos valstijose. Švino rūda daugiausia kasama Misūrio (5 telkiniai), Aliaskos, Aidaho ir Montanos valstijose, cinko rūda – Aliaskos (Red Dogo telkinyje iškasama apie 90 % rūdos), Misūrio ir Montanos valstijose, sidabras – Aliaskos ir Nevados valstijose; sidabras gaunamas ir kaip šalutinis produktas perdirbant vario, švino, cinko rūdas. Auksas gaunamas iš apie 50 didelių rūdinių telkinių (didžiausi yra Nevados valstijoje – Newmontas, Betze‑Postas, Cortezas, Round Mountainas), daugiau kaip 10 didelių sąnašynų (Aliaskos valstijoje) ir daugelio mažų sąnašynų (Aliaskoje ir vakarinėse valstijose).
vario rūdos kasykla Binghamo kanjone (Jutos valstija)
Jungtinės Amerikos Valstijos pirmauja pasaulyje pagal sieros, fosforitų, gipso (pirmoji vieta pasaulyje), barito (trečioji vieta pasaulyje po Kinijos ir Indijos), feldšpatų (trečioji vieta pasaulyje po Italijos ir Turkijos) gavybą. Siera gaunama daugelyje Jungtinių Amerikos Valstijų valstijų (daugiausia Luizianoje ir Teksase) ir Jungtinių Amerikos Valstijų Mergelių salose, fosforitai – daugiausia Floridoje ir Šiaurės Karolinoje, gipsas – Nevadoje, Oklahomoje, Ajovoje, Teksase, Kalifornijoje, Arkanzase ir Indianoje, baritas – Nevadoje ir Džordžijoje, feldšpatai – Šiaurės Karolinoje. Jungtinių Amerikos Valstijų svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
1
Jungtinės Amerikos Valstijos yra didžiausia elektros energijos gamintoja ir vartotoja pasaulyje. 2002 pagaminta 3839 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 33 % elektros energijos suvartoja pramonė, 27 % – transportas.
Hooverio hidroelektrinės užtvanka
72 % elektros energijos pagaminama naudojant vietines, 28 % – importines (daugiausia naftą) žaliavas. 76,8 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės (31,8 % kūrenamos anglimis, 27,6 % – gamtinėmis dujomis, 17,4 % – nafta), 12,9 % – branduolinės elektrinės, 3,7 % – hidroelektrinės, 6,6 % – saulės, vėjo, geoterminės ir kūrenamos biokuru elektrinės (2002). Daugiausia elektrinių sutelkta Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės rytuose (nuo Didžiųjų ežerų palei Atlanto vandenyno pakrantę; šiluminės ir branduolinės elektrinės), Apalačų pietuose (šiluminės, branduolinės ir hidroelektrinės), Meksikos įlankos pakrantės žemumoje (kūrenamos nafta ir gamtinėmis dujomis, branduolinės), Kalifornijoje (kūrenamos nafta ir branduolinės), Vašingtono valstijoje (hidroelektrinės).
Apdirbamoji pramonė sukuria 13 % BVP, joje dirba 11 % dirbančių gyventojų. Daugiausia pramonės produkcijos vertės sukuria maisto, gėrimų ir tabako (14,6 %, 2001), transporto priemonių (12,3 %), chemijos (12,2 %), elektronikos (12,1 %), metalurgijos (7,5 %), pramoninių mašinų (7,1 %) pramonė. Apie 39 % Jungtinių Amerikos Valstijų pramonės produkcijos vertės yra sukuriama Kalifornijoje (11,8 %, 2001), Teksase (6,5 %), Ohajuje (5,8 %), Ilinojuje (5,1 %), Šiaurės Karolinoje (4,9 %) ir Mičigane (4,7 %).
naftos perdirbimo gamykla Pasadenoje (Teksaso valstija)
Transporto priemonių gamyba – mašinų pramonės svarbiausia šaka. Jungtinės Amerikos Valstijos užima pirmąją vietą pasaulyje pagal krovininių automobilių bei autobusų ir antrąją vietą (po Japonijos) pagal lengvųjų automobilių gamybą. Didžiausios (Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pasaulyje) bendrovės – General Motors Corporation, Ford Motor Co. ir Chrysler; daug automobilių pagamina Japonijos bendrovių (Honda Motor Co., Mazda, Nissan Motor Company, Toyota Motor Corporation) Jungtinių Amerikos Valstijų filialai. Automobilių pramonės didžiausi centrai – Detroitas, Clevelandas, Buffalo, Toledo, Atlanta, Niujorkas, Los Andželas, San Francisco. Jungtinių Amerikos Valstijų aviacijos ir kosmoso pramonė yra labiausiai išplėtota pasaulyje. Gaminama civiliniai ir kariniai lėktuvai, sraigtasparniai, aviaciniai varikliai, prietaisai ir įrenginiai, dirbtiniai Žemės palydovai, raketos, raketų varikliai. Aviacijos pramonės didžiausios bendrovės – Boeing Company, General Dynamics Corporation, Grumman, Northorp (civiliniai ir kariniai lėktuvai), Sikorsky Aircraft (sraigtasparniai), Allison, Continental, Garet, General Electric Corporation (aviaciniai varikliai), kosmoso pramonės – Boeing Company ir Lockheed Martin; daugiausia įmonių sutelkta Ramiojo vandenyno pakrantėje (Seattle, Los Andžele, San Diego). Mašinų pramonė dar gamina žemės ūkio (traktorių ir kombainų gamybos didžiausi centrai – Čikaga, Milwaukee, Indianapolis, Saint Paulis, Minneapolis), elektrines (daugiausia Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės rytų dalyje; didžiausia bendrovė General Electric Corporation) mašinas, įrenginius naftai bei gamtinėms dujoms gauti ir transportuoti (Teksase), statybines, kelių tiesimo ir kitas mašinas.
Chemijos ir naftos perdirbimo pramonė – sparčiausiai besiplėtojanti Jungtinių Amerikos Valstijų pramonės šaka. Naftos chemijos, naftos ir gamtinių dujų perdirbimo įmonės (didžiausia bendrovė Exxon Mobil Corporation) sutelktos Meksikos įlankos pakrantėje (didžiausi centrai – Houstonas, Beaumontas, Port Arthuras, Baton Rouge’as, Naujasis Orleanas), Kalifornijos pietinėje ir vidurinėje dalyje (nafta atvežama iš Aliaskos), Atlanto vandenyno uostuose (Niujorkas, Filadelfija, Baltimorė, Bostonas), Didžiųjų ežerų regione (Čikaga, Clevelandas), Jungtinių Amerikos Valstijų vidurinėje dalyje (Saint Louisas, Tulsa). Jungtinės Amerikos Valstijos pagamina apie 25 % pasaulio naftos produktų, veikia daugiau kaip 160 naftos perdirbimo įmonių; apie 90 % jų pagaminamos produkcijos yra degalai arba kuras (automobilinis benzinas, distiliacinė alyva, suskystintos naftos dujos, žibalas ir kita), kita dalis – bitumas, tepalai, vaškas ir kiti naftos chemijos pramonės produktai. Chemijos pramonės įmonės dar gamina plastikus, rūgštis, dirbtines trąšas, sodą, dirbtinį kaučiuką, muilą, valiklius ir dezinfekuojamąsias priemones, gumos, farmacijos, kosmetikos, parfumerijos gaminius, fotografijos reikmenis, dažus. Didžiausios bendrovės – Dow Chemical Company, E. I. du Pont de Nemours and Company, Merck & Co., Pfizer, Bristol‑Myers Squibb (farmacijos pramonė), Johnson & Johnson (kosmetikos pramonė), Eastman Kodak Company (fotografijos reikmenys).
Elektronikos ir elektrotechnikos pramonės įmonės gamina kompiuterinę įrangą, pramoninius automatus, vaizdo, garso, buitinę techniką, telefonus, robotus, elektronikos komponentus; didžiausios bendrovės – General Electric Corporation, Hewlett-Packard Company, Microsoft, Intel, Motorola, United Technologies Corporation, Texas Instruments, Adapt, GMF Robotics, Dell Computer, IBM.
Juodosios metalurgijos įmonės kasmet pagamina apie 100 mln. tonų plieno (trečioji vieta pasaulyje po Kinijos ir Japonijos, 2004) ir apie 40 mln. tonų geležies luitų (pirmoji vieta pasaulyje). 24 % plieno pagaminama Indianos, 14 % – Ohajo, po 6 % – Mičigano ir Pensilvanijos valstijose. Didžiausios įmonės susitelkusios palei Šventojo Lauryno vandens kelią (nuo Dulutho, per Sault Sainte Marie, Čikagą, Detroitą, Toledo, Lorainą, Clevelandą, Erie iki Buffalo), Pensilvanijos (Pittsburghe, Farrellyje, Johnstowne, Bethleheme), Ohajo (Youngstowne), Vakarų Virdžinijos, Alabamos (Birminghame, Gadsdene) valstijose, taip pat Baltimorėje, Saint Louise, Houstone, Fontanoje (prie San Bernardino), Pueblo, Genevoje (prie Salt Lake City).
Spalvotosios metalurgijos įmonės daugiausia lydo varį (antroji vieta pasaulyje po Čilės), šviną (trečioji vieta po Kinijos ir Australijos), aliuminį ir cinką. Vario gamyklos sutelktos kasybos regionuose (Teksaso valstijoje – El Paso, Naujosios Meksikos – Hurley, Arizonos – Miami, Jutoje – Garfieldas, Montanos – Great Fallsas, Mičigano – Hubellis, White Pine’as) ir prekybos uostuose (Vašingtono valstijoje – Tacoma, Naujojo Džersio – Perth Amboy). Švinas (83 % produkcijos sunaudojama akumuliatoriams gaminti) ir cinkas (55 % produkcijos sunaudojama galvaniniams elementams, 17 % – cinko lydiniams, 13 % – bronzai ir žalvariui gaminti) lydomas Misūrio (Galenoje), Oklahomos (Bartlesville’yje), Šiaurės Karolinos (Timberville’yje), Aidaho (Kellogge) valstijose. Aliuminiui gaminti rūda importuojama iš Kanados (59 %), Rusijos (17 %), Venesuelos (5 %) ir Meksikos (2 %); lydyklos sutelktos Meksikos įlankos pakrantėje (Baton Rouge, Mobile’yje, Corpus Christi) ir pigios elektros energijos gamybos regionuose – Tenesio (Alcoa), Kolumbijos (Portlande) ir Šventojo Lauryno (Massenoje) upių baseinuose.
Maisto pramonės įmonių gausu visoje šalyje. Mėsos pramonės didžiausios įmonės yra Jungtinių Amerikos Valstijų vidurinės dalies vakaruose (Omahoje, Čikagoje, Kanzaso valstijoje), pieno – Mičigano ir Naujosios Anglijos, cukraus – Kalifornijos ir Luizianos, vyno – Kalifornijos, tabako – Šiaurės Karolinos ir Virdžinijos valstijose. Daug alaus daryklų, malūnų, gėrimų gamyklų (didžiausios bendrovės PepsiCo, Coca‑Cola Company).
Naujojoje Anglijoje (Rochesteryje, Uticoje, Albany, Hartforde, Springfielde, Worcesteryje, New Havene) gaminami tikslieji prietaisai.
Jungtinių Amerikos Valstijų vakarinės dalies miškinguose regionuose (Vašingtono, Oregono, Kalifornijos valstijose), Viskonsino, Pensilvanijos, Džordžijos, Alabamos ir Teksaso valstijose išplėtota medienos ir popieriaus (pagaminama apie 34 % pasaulio medienos ir apie 29 % popieriaus ir statybinio kartono produkcijos), Niujorke, Čikagoje, Los Andžele – poligrafijos pramonė.
Dėl konkurencijos su Azijos valstybėmis tekstilės ir siuvimo pramonės reikšmė mažėja; tekstilės įmonės sutelktos Piedmonto plynaukštėje (Atlantoje, Greenville’yje, Charlotte, Winstone‑Saleme, Greensboro, Chattanoogoje), siuvimo – pietryčių dalies miestuose (daugiausia Niujorke). Avalynės pramonės didžiausi centrai – Niujorkas, Čikaga, Saint Louisas.
Apie 60 % stiklo produkcijos pagaminama Ohajo, Pensilvanijos, Kalifornijos, Šiaurės Karolinos, Teksaso, Indianos ir Mičigano valstijose. Kino pramonės didžiausias centras – Holivudas.
Bioprodukcinis ūkis
fermerio ūkis Minesotos valstijoje
Bioprodukcinis ūkis labai mechanizuotas. Jungtinės Amerikos Valstijos – didžiausios pasaulyje bioproduktų gamintojos ir eksportuotojos. 2002 Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo 2 129 000 ūkių; ūkio vidutinis dydis 178 hektarai. Tik 3,7 % ūkių yra didesni kaip 809 hektarai, bet jiems tenka 52,4 % visų ūkių ploto (2002). Žemės ūkio naudmenos užima 45,0 % Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijos, iš jų 56,8 % – pievos ir ganyklos, 42,7 % – dirbamoji žemė. 5,5 % žemės ūkio naudmenų drėkinama (daugiausia Kalifornijoje, Nebraskoje ir Teksase; 2002). Pasėliai užima 175 mln. hektarų; 32 mln. hektarų naudojama kukurūzams, 26 mln. hektarų – pašariniams augalams, 25 mln. hektarų – kviečiams.
Žemės ūkio regionų pasiskirstymas priklauso nuo klimato sąlygų, dirvožemio, atstumo iki prekybos ir sandėliavimo vietų. Didžiųjų ežerų ir šiaurės rytų regionuose vyrauja pieninė gyvulininkystė, auginama javai ir pašarai galvijams, vaisiai, daržovės, daug ganyklų; Meino, Delavero, Merilando valstijose veisiamos vištos. Apalačai – svarbiausias tabako auginimo regionas; dar auginami arachiai, veisiami galvijai (daugiausia pieniniai). Pietinėse valstijose daugiausia veisiama mėsiniai galvijai ir vištos, auginama daržovės, vaisiai, arachiai; Floridoje ir Kalifornijoje dideli citrusinių vaisių sodai, žiemą auginamos daržovės. Misisipės deltoje auginama sojos, vilnamedžiai, veisiamos vištos, drėgnesnio klimato rajonuose auginama ryžiai ir cukranendrės. Teritorijoje nuo Ohajo vakarinės iki Nebraskos rytinės dalies, vadinamojoje Kukurūzų juostoje (Corn Belt), labai derlingi dirvožemiai ir palankios klimato sąlygos žemės ūkiui; auginama kukurūzai, sojos, kviečiai, veisiama mėsiniai ir pieniniai galvijai, kiaulės. Didžiųjų Lygumų šiaurinėje ir pietinėje dalyje, nuo Kanados iki Meksikos ir nuo Kukurūzų juostos iki Uolinių kalnų (vakaruose mažai kritulių, šiaurėje vėsios žiemos ir trumpas vegetacijos laikotarpis) išauginama apie 60 % Jungtinių Amerikos Valstijų pavasarinių ir žieminių kviečių. Regione dar auginama sorgai, pašariniai augalai, ruošiamas šienas, pietuose auginami vilnamedžiai. Uoliniuose kalnuose veisiama galvijai ir avys, šiaurėje auginami kviečiai, drėkinamuose slėniuose – cukranendrės, bulvės, vaisiai ir daržovės, ruošiamas šienas. Kalifornijos, Oregono, Vašingtono, Aliaskos ir Havajų valstijos priklauso Ramiojo vandenyno regionui; Jungtinių Amerikos Valstijų pagrindinės dalies šiaurėje auginama kviečiai, obelys ir kiti vaismedžiai, bulvės, pietuose – daržovės, vaisiai, vilnamedžiai, Aliaskoje – miežiai ir daržovės, veisiami pieniniai gyvuliai, Havajuose auginama cukranendrės, ananasai, visame Ramiojo vandenyno regione verčiamasi galvijininkyste. Bioprodukcinis ūkis tenkina didžiąją dalį vietinių poreikių, daug produktų eksportuojama (kukurūzai, kviečiai, medvilnė, tabakas, citrusai, kiauliena, ryžiai); 2003 eksportuota žemės ūkio produktų už 59,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
Grūdai saugomi apie 10 000 elevatorių, kurių bendra talpa apie 2,4 mlrd. kubinių metrų (daugiausia Ilinojuje, Ajovoje ir Kanzase). Daugiausia elevatorių yra žemės ūkio regionuose, taip pat prekybos uostuose (prie Šventojo Lauryno vandens kelio ir Misisipės).
Jungtinės Amerikos Valstijos užima pirmąją vietą pasaulyje pagal migdolų, mėlynių, spanguolių, braškių, pieno, greipfrutų, kukurūzų, jautienos, vištienos, kalakutienos, sorgų, sojų pupelių, antrąją vietą pagal obuolių, morkų, vyšnių, medvilnės pluošto ir sėklų, žvėrienos, vištų kiaušinių, medaus, apynių, kiaulienos, salotų, grybų, apelsinų, pistacijų, graikinių riešutų, kriaušių, slyvų, špinatų, cukrinių runkelių, pomidorų produkciją. Žemės ūkio produkciją perdirba keli milijonai nedidelių įmonių, bet didžiausia dalis produkcijos tenka didelėms bendrovėms (pavyzdžiui, ConAgra, Archer Daniels Midland, Sara Lee). Jungtinių Amerikos Valstijų augalininkystės svarbiausia produkcija – 2, gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3, gyvulininkystės ir paukštininkystės svarbiausia produkcija – 4 lentelėje.
2
3
4
Jungtinės Amerikos Valstijos užima šeštąją vietą pasaulyje pagal žvejybos produkciją. 2002 sugauta 3,6 mln. tonų žuvų, 0,5 mln. tonų vėžiagyvių ir moliuskų. Žvejybos didžiausi uostai: Ramiojo vandenyno – Seattle’as, San Francisco, San Pedro, San Diego, Monterey, Astoria, Anchorage’as, Juneau, Meksikos įlankos – Naujasis Orleanas, Biloxi, Mobile’is, Pensacola, Port Lavaca, Tampla, Chesapeake’o įlankos – Baltimorė, Crisfieldas, Reedville’is, Naujosios Anglijos – Bostonas, Rocklandas, Gloucesteris, Portlandas, New Bedfordas, New Havenas; didelių žvejybos uostų yra prie Didžiųjų ežerų ir Misisipės. Ramiajame vandenyne daugiausia gaudoma tunai, skumbrės, sardinės, lašišos, Atlanto uotai, Aliaskos saidos, Meksikos ir Chesapeake’o įlankose – Atlanto silkenės, krevetės, austrės, krabai, Naujosios Anglijos vandenyse – Atlanto silkės, lašišos, juodadėmės menkės, vidaus vandenyse – karpinės, ešerinės žuvys.
Jungtinės Amerikos Valstijos yra didžiausios žaliavinės medienos gamintojos pasaulyje (27 % pasaulio produkcijos). 2003 pagaminta 205 mln. kubinių metrų pjautinės medienos. Vertingiausi medžiai: spygliuočiai – pocūgės, tujos, cūgos, pušys, lapuočiai – ąžuolai (baltasis, juodasis), cukriniai klevai, tulpmedžiai, riešutmedžiai.
Turizmas
Didžiojo kanjono nacionalinis parkas
Las Vegasas
Turizmas yra labai svarbi Jungtinių Amerikos Valstijų ūkio šaka. 2003 Jungtines Amerikos Valstijas aplankė 40,4 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 80,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Kanados (13,0 mln., 2002), Meksikos (9,8 mln.) ir Europos valstybių (8,6 mln.). Svarbiausi turizmo objektai: nacionaliniai parkai (Great Smoky kalnų, Didžiojo kanjono, Olimpinis, Yellowstone’o, Yosemite’io), kurortai (Atlantic City, Santa Monica, Santa Barbara, Waikiki), slidinėjimo (Colorado Springsas, Squaw Valley, Lake Placidas) ir pramogų (Las Vegasas, Reno, Walt Disney World, Seaworld Florida ir Universal Studios Orlando, Disneyland Anaheime, Seaworld California San Diego) centrai, didieji miestai – Niujorkas (Jungtinių Tautų būstinė, Laisvės statula, Rockefellerio centras, Manhattanas), Vašingtonas (Baltieji rūmai, Kapitolijus, muziejai), Čikaga, Niagaros krioklys ir kiti gamtos objektai. Labiausiai turistų lankomos valstijos: Florida, Niujorkas, Kalifornija, Havajai ir Nevada.
Niujorkas (Manhattanas)
Transportas ir ryšiai
Los Andželo tarptautinis oro uostas
Jungtinės Amerikos Valstijos turi didžiausias pasaulyje oro, automobilių, geležinkelių ir vandens kelių sistemas. Keleivių daugiausia pervežama oro transportu (594 mln. žmonių, 2003). Didžiausios bendrovės: American Airlines, Inc. (Dallasas), Delta Air Lines (Atlanta), United Airlines (Čikaga). Jungtinių Amerikos Valstijų didžiausi oro uostai – 5 lentelėje. Automobilių kelių yra 6,4 mln. kilometrų, iš jų 4,2 mln. kilometrų – su kieta danga (2003). Tankiausias automobilių kelių tinklas į rytus nuo Misisipės upės; greitkeliai (74 406 kilometrai) jungia visus didžiausius miestus ir aglomeracijas. Per Jungtines Amerikos Valstijas eina Panamerikos plentas (prasideda Aliaskoje). 2002 buvo įregistruota 135,9 mln. lengvųjų automobilių, 92,2 mln. sunkvežimių, 0,8 mln. autobusų.
Geležinkelių yra 228 464 kilometrai (2003); tankiausias tinklas Jungtinių Amerikos Valstijų vidurinės dalies vakaruose. Geležinkelių transportas vyrauja regionuose, kur nėra vandens transporto. Didžiausios geležinkelių bendrovės – Union Pacific ir Burlington Northern Santa Fe. 2002 įregistruoti 3869 didesni kaip 1000 bruto tonų talpos laivai, kurių bendras tonažas 30,5 mln. bruto tonų.
Vidaus vandenų didžiausi uostai susitelkę prie Šventojo Lauryno vandens kelio, Misisipės, Hudsono upių, Meksikos įlankos ir Atlanto vandenyno pakrantės kanalų sistemoje (vadinamasis Intracoastal Waterway); didžiausi – Pittsburghas (krovinių apyvarta 52,1 mln. tonų; 2002), Saint Louisas (32,6 mln. tonų), Čikaga (20,4 mln. tonų), Cincinnati (13,0 mln. tonų). Jūrų didžiausi uostai: Naujasis Orleanas (krovinių apyvarta 216,4 mln. tonų; 2002), Houstonas (177,6 mln. tonų), Niujorkas (134,5 mln. tonų); Aliaskos didžiausias uostas – Valdezas. Vandens transportu daugiausia vežama nafta ir jos produktai, anglys, metalų rūdos ir koncentratai, javai, mediena, statybinės medžiagos. Canaveralio kyšulyje ir gretimoje Merritto saloje yra NASA kosminių skrydžių centras. Naftos ir gamtinių dujų telkinius su perdirbimo įmonėmis ir prekybos uostais jungia dujotiekių (548 665 kilometrai, 2003) ir naftotiekių (244 620 kilometrų) sistema.
Naujojo Orleano jūrų uostas
5
Jungtinių Amerikos Valstijų ryšių sistema yra labiausiai išplėtota pasaulyje. Dauguma bendrovių yra privačios. 2002 Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo apie 165 mln. interneto vartotojų.
Bankai
Federalinės rezervų sistemos Valdytojų tarybos būstinė Vašingtone (1937, architektas Paul'is Philippe'as Cret'as)
Centrinio banko funkcijas atlieka Federalinė rezervų sistema, kurios pagrindą sudaro 12 regioninių federalinių rezervų bankų (jiems priskirtų apygardų centriniai bankai). 2005 veikė apie 7800 komercinių bankų (jie turėjo apie 67 400 skyrių), daugiau kaip 1400 taupomųjų institucijų (daugiau kaip 12 500 skyrių), apie 9400 kredito unijų (apie 5800 – federalinių ir apie 3600 – valstijų). Didžiausi bankai – JP Morgan Chase, Bank of America Corporation, Citigroup, Wachovia Corporation (įkurtas 1866, būstinė Charlotte). Svarbiausios bankinės asociacijos (visos Vašingtone) – Amerikos bankininkų (American Bankers Association), Amerikos nepriklausomų bankininkų (Independent Bankers Association of America, įkurta 1930), Amerikos hipotekos bankininkų (Mortgage Bankers Association of America, įkurta 1914).
Jungtinių Amerikos Valstijų piniginis vienetas – Jungtinių Amerikos Valstijų doleris, lygus 100 centų, oficialia mokamąja priemone tapo 1792.
Didžiausios vertybinių popierių biržos: Niujorko vertybinių popierių birža, Amerikos (American Stock Exchange), Čikagos (įkurta 1882), Nacionalinė (įkurta 1885, iki 2003 – Cincinnati vertybinių popierių birža), Ramiojo vandenyno (Pacific Exchange, įkurta 1882, būstinės Los Andžele ir San Francisco), Bostono (įkurta 1834), Filadelfijos (įkurta 1790). Didžiausios prekių biržos veikia Čikagoje (Čikagos biržos), Niujorke (Niujorko biržos), Minneapolyje (grūdų), Kanzase. Didžiausia pasaulyje elektroninė birža – NASDAQ (įkurta 1971).
Užsienio prekyba
Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2003)
Užsienio prekybos balansas neigiamas (1996 jis buvo 102,9 mlrd., 2000 – 375,4 mlrd., 2003 – 489,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). 2003 eksportuota prekių už 1018,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 1507,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. 79 % eksporto ir 83 % importo sudaro apdirbamosios pramonės produkcija. Daugiausia eksportuojama chemijos, elektronikos ir elektrotechnikos pramonės gaminiai, mašinos, importuojama automobiliai, nafta, drabužiai. Iš žemės ūkio produktų daugiausia eksportuojama daržovės, vaisiai, cukrus, mėsa, kukurūzai, tabakas, importuojama tropiniai vaisiai, kava. Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio prekybos partneriai – diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2004 į Jungtines Amerikos Valstijas eksportavo prekių už 1280 mln. litų (5 % bendro Lietuvos eksporto), iš Jungtinių Amerikos Valstijų importavo už 540 mln. litų (1,6 % bendro Lietuvos importo). 2004 Jungtinių Amerikos Valstijų tiesioginės investicijos Lietuvoje sudaro 979,2 mln. litų.
2020 prekybos apyvarta tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos sudarė 1,74 mlrd. eurų. Lietuva į Jungtines Amerikos Valstijas eksportavo prekių už 1,26 mlrd. eurų (daugiausia įvairius chemijos produktus, mineralinį kurą, alyvas), importavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų prekių už 486 mln. eurų (daugiausia antžeminio transporto priemones, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, ir jų dalis, mineralinį kurą, alyvas, vaškus, bitumines medžiagas). Jungtinių Amerikos Valstijų tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį sudarė 320,55 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos į Jungtinių Amerikos Valstijų ūkį – 14,59 mln. eurų.
Jungtinių Amerikos Valstijų BVP struktūra (2000)
2271
-JAV ūkis; -JAV pramonė; -JAV žemės ūkis; -turizmas JAV; -JAV transportas; -JAV bankai; -JAV užsienio prekyba; -JAV ekonominiai ryšiai su Lietuva; -Jungtinių Amerikos Valstijų pramonė; -Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkis; -turizmas Jungtinėse Amerikos Valstijose; -Jungtinių Amerikos Valstijų transportas; -Jungtinių Amerikos Valstijų bankai; -Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio prekyba; -Jungtinių Amerikos Valstijų ekonominiai ryšiai su Lietuva
Jungtinių Amerikos Valstijų gamta
Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai
Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucinė santvarka
Jungtinių Amerikos Valstijų partijos ir profsąjungos
Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosios pajėgos
Jungtinių Amerikos Valstijų istorija
Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai su Lietuva
Jungtinių Amerikos Valstijų švietimas
Jungtinių Amerikos Valstijų literatūra
Jungtinių Amerikos Valstijų architektūra
Jungtinių Amerikos Valstijų dailė
Jungtinių Amerikos Valstijų muzika
Jungtinių Amerikos valstijų choreografija
Jungtinių Amerikos Valstijų teatras
Jungtinių Amerikos Valstijų kinas