Jungtnių Arãbų Emyrãtų istòrija
Senovės laikai ir viduriniai amžiai
Dabartinių Jungtinių Arabų Emyratų teritorijoje žmonės gyveno jau bronzos amžiuje. Persijos įlankos pakrantėse įsikūrę uostai buvo seniausių civilizacijų, gyvavusių Tigro, Eufrato, Nilo ir Indo baseinuose, prekybos tarpininkai. Helenizmo laikotarpiu plito graikų kultūra: Meleihoje (apie 50 km nuo Šardžos) ir Al Dure (Umm al Kaivaino emyratas) yra graikų statinių griuvėsių. Nuo 7 a. kraštas priklausė arabų Kalifatui, plito islamas. Viduriniais amžiais priklausė prekybą Persijos įlankoje kontroliuojančiai Hormuzo karalystei.
Naujieji laikai
16 a. Persijos įlankoje įsigalėjo ir kelią į Indiją bei Tolimuosius Rytus valdė portugalai (1515 jie užėmė Džulfarą prie Ras al Chaimos ir įkūrė Muitų rūmus), juos 1633 išstūmė britų Ost Indijos prekybos bendrovė. 17–19 a. Persijos įlankos pakrantė (apie 240 km), dabar priklausanti Jungtiniams Arabų Emyratams ir Omanui, dėl daugybės prieglobstį čia radusių ir įlankoje plėšikaujančių piratų, kuriuos rėmė dalį prisiplėšto grobio gaunantys Kavasimo genčių konfederacijos šeichai (genčių vadai), buvo vadinama Piratų krantu. Nuo 18 a. vidurio savo įtaką regione stiprino britai. Norėdami priversti Kavasimo genčių konfederaciją sudaryti sutartis, garantuojančias saugią laivybą Persijos įlankoje ir apsaugančias jūrų kelią į Indiją, 1820 britai puldinėjo ir naikino visus įlankoje aptiktus Kavasimo konfederacijos laivus. 1820 sutartys su Piratų kranto ir Bahreino šeichais buvo sudarytos: susitarta kovoti su piratais, panaikinti vergų bei ginklų prekybą. 1835 ir 1853 sutartys atnaujintos; Piratų krantui prigijo Sutartinio Kranto pavadinimas. 19 a. įtaką plėsti Persijos įlankos šalims siekė Vokietija, Rusija ir Prancūzija, todėl 1892 Didžioji Britanija su 7 šeichais sudarė protektorato sutartis, kurios suteikė britams teisę kontroliuoti regiono užsienio politiką, bet įpareigojo nesikišti į vidaus reikalus; jas sudariusios valstybėlės buvo vadinamos Sutartiniu Omanu.
Jungtiniai Arabų Emyratai 20 amžiuje
Iki 20 a. vidurio gyventojai vertėsi klajokline gyvulininkyste (veisiami kupranugariai), žvejyba, perlų rinkimu, karavanų kelių puldinėjimu. 1968 įkurta septynių Sutartinio Omano valstybių ir Bahreino bei Kataro sąjunga – Arabų emyratų federacija. 1971 iš šios sąjungos Bahreinas, Kataras bei Ras al Chaima išstojo, kitos federacijos narės įkūrė nepriklausomą valstybę – Jungtinius Arabų Emyratus. 1971–2004 Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas – Abu Dabio šeichas Zajidas ibn Sultanas al Nahjanas. 1971 Abu Musos, Tumb as Sughros ir Tumb al Kubros salas Hormuzo sąsiauryje užgrobė Iranas. 1972 Jungtinių Arabų Emyratų nare tapo Ras al Chaima. 7–8 dešimtmetyje radus didelių naftos, urano, vario ir chromo rūdų, gamtinių dujų telkinių, labai paspartėjo ūkio plėtra; valstybės modernėjimą ir klestėjimą ypač skatino pajamos už eksportuojamą naftą; Jungtiniai Arabų Emyratai tapo vienu svarbiausių tarptautinio verslo centrų, viena stabiliausių arabų valstybių. 1979 Jungtiniai Arabų Emyratai pasmerkė Egipto ir Izraelio taikos sutartį. 1981 su kitomis arabų valstybėmis įkūrė politinį, ekonominį ir karinį bendradarbiavimą koordinuojančią Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybą. 20 a. pabaigoje vykdė glaudaus bendradarbiavimo su Saudo Arabija politiką, teikė finansinę paramą Sirijai, Jordanijai ir Palestinos išsivadavimo organizacijai. 1999 Dubajaus šeicho sūnui vedus Abu Dabio šeicho dukterį, buvo sustiprinti besivaržančių emyratų politiniai ir finansiniai ryšiai. 2004 mirus Zajidui ibn Sultanui al Nahjanui, Jungtinių Arabų Emyratų prezidentu išrinktas jo sūnus Chalifas ibn Zajidas (nuo 2004 jis ir Abu Dabio šeichas). 1991 kilus Persijos įlankos karui Jungtiniai Arabų Emyratai rėmė Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamus sąjungininkus (leido savo teritorijoje dislokuoti jų karines pajėgas). Tai dar labiau sustiprino Jungtinių Arabų Emyratų ryšius su Vakarų valstybėmis. 2003 Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos karui su Iraku Jungtiniai Arabų Emyratai nepritarė.
2271
Jungtiniai Arabų Emyratai 21 amžiuje
21 a. Jungtinių Arabų Emyratų valstybės gyvenimą žymėjo spartus ekonomikos augimas, aktyvi užsienio politika ir socialinis stabilumas.
Federacinėje Jungtinių Arabų Emyratų valstybėje politiką formavo iš 7 šeichų sudarytos Federacinės Aukščiausios Tarybos renkami prezidentai. 1971–2004 šalį valdė Abu Dabio šeichas Zajidas ibn Sultanas al Nahjanas, nuo 2004 prezidentas – jo sūnus Chalifas ibn Zajidas al Nahjanas. Ministras pirmininkas 1990–2006 buvo šeichas Maktumas ibn Rašidas al Maktumas iš Dubajaus emyrato, nuo 2006 – šeicho Maktumo brolis šeichas Muhamedas ibn Rašidas al Maktumas.
2006 surengti pirmieji Jungtinių Arabų Emyratų istorijoje rinkimai į patariamąją funkciją turinčią Federacinę Nacionalinę Tarybą. Pusė jos narių išrinkti specialiai paskirtų rinkikų, kita pusė – tradiciškai skiriami federacinius vienetus (emyratus) sudarančių genčių. 2015 teisę rinkti pusę Nacionalinės Tarybos gavo beveik 1/3 pilnamečių šalies piliečių.
21 a. pradžioje Jungtiniai Arabų Emyratai rodė vis didesnę iniciatyvą tarptautinėje politikoje ir įtvirtino savo įtaką Persijos įlankos regione (dėl įtakos regione nuo 20 a. tęsiasi diplomatinė įtampa su šiitišku Iranu). Vykdydami suartėjimo su Vakarų valstybėmis politiką nuo 2001 rėmė Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamą kovą su tarptautiniu terorizmu. 2008 suteikė leidimą Prancūzijai įkurti savo teritorijoje nuolatinę karinę bazę. 2011 prisijungė prie tarptautinės koalicijos rengiant oro antskrydžius Libijoje prieš diktatoriaus M. al Kadafi pajėgas. 2014 įsitraukė į tarptautinę koaliciją prieš teroristinę Islamo valstybės organizaciją, veikiančią Irake ir Sirijoje.
2011 kilus Arabų pavasario protestams Jungtiniai Arabų Emyratai reagavo griežtindami visuomenės politinės raiškos kontrolę. Pasiuntė karių į Bahreiną malšinti demonstracijų prieš monarchinį valdymą. Finansiškai rėmė demonstracijas malšinantį gretimą Omaną. 2012 Jungtiniuose Arabų Emyratuose sugriežtintos bausmės už valdžios kritiką ir politinį aktyvumą interneto platformose. Dešimtys valdžios kritikų, dauguma islamistinių pažiūrų, buvo kalinami be teismo. 2014 uždraustos valdžiai oponuojančios islamistinės organizacijos, kaltinant jas ryšiais su teroristinėmis grupuotėmis. Jungtiniai Arabų Emyratai finansavo kovą su islamistinėmis ir Irano remiamomis šiitiškomis organizacijomis visame Persijos įlankos regione, t. p. Egipte (prieš ten veikiančią Musulmonų broliją) ir Libijoje.
2015 Jungtiniai Arabų Emyratai įsitraukė į Saudo Arabijos vadovaujamą karinę intervenciją Jemene malšinant ten kilusį hučių sukilimą. 2019 atitraukė pajėgas iš Saudo Arabijos koalicijos ir pradėjo remti kitą Jemeno pilietiniame kare dalyvaujančią pusę – separatistinę Pietų Jemeno valdžią. 2018 tarpininkavo Abu Dabyje surengtose Jungtinių Amerikos Valstijų ir Talibano derybose. 2020 Jungtiniai Arabų Emyratai užmezgė diplomatinius santykius su Izraeliu (pirma iš Persijos įlankos šalių).
Jungtinių Arabų Emyratų ekonomika 21 a. sparčiai augo dėl naftos ir dujų eksporto, verslui ir prekybai palankios vyriausybių politikos, socialinio šalies stabilumo. Jungtiniai Arabų Emyratai tapo viena turtingiausių (pagal BVP vienam gyventojui) pasaulio šalių. Stabiliai spartus ekonomikos augimas sulėtėjo 2008 prasidėjus pasaulinei finansų krizei. Didžiausiame šalyje Dubajaus mieste dėl krizės laikinai sustabdyti dideli statybų projektai. Centrinės valdžios paskolų politika ir didėjantis eksportas atkūrė ekonomikos augimą. 2012 įgyvendintas strateginis naftotiekio projektas, kuris leido naftos eksportą nukreipti nuo Hormuzo sąsiaurio, kurį kontroliuoti siekė Iranas. 2020 dėl COVID‑19 pandemijos įgyvendintos visuomenės karantino priemonės sukėlė ekonominį nuosmukį ir paskatino centrinės valdžios institucijų pertvarką taupymo tikslais.
Nepaisant unikaliai didelio užsienio darbo imigrantų skaičiaus (2020 Pasaulio banko duomenimis, beveik 9 iš 10 šalies gyventojų buvo imigrantai iš užsienio, dirbantys statybų, naftos ir žaliavų gavybos, paslaugų ir kituose sektoriuose), Jungtiniai Arabų Emyratai išlaikė visuomenės socialinį stabilumą, bet buvo kritikuojami tarptautinių žmogaus teisių stebėjimo organizacijų dėl darbuotojų imigrantų teisių pažeidimų. 2017 darbuotojams imigrantams užtikrinti minimalūs Tarptautinės darbo organizacijos nustatyti standartai.
Nuo 1971 Jungtiniai Arabų Emyratai priklauso Jungtinėms Tautoms ir Arabų lygai. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 1992.
3195
Jungtinių Arabų Emyratų gyventojai
Jungtinių Arabų Emyratų konstitucinė santvarka
Jungtinių Arabų Emyratų partijos ir profsąjungos
Jungtinių Arabų Emyratų ginkluotosios pajėgos
Jungtinių Arabų Emyratų švietimas