Jungtinių Arabų Emyratų ūkis

Jungtnių Arãbų Emyrãtų kis

Bendroji ūkio apžvalga

Jungtiniai Arabų Emyratai – ekonomiškai stipri valstybė. Ekonomikos pagrindas – naftos ir gamtinių dujų gavyba bei eksportas (apie 80 % pajamų). 2003 BVP sudarė 66,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 20 130 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Jungtinių Arabų Emyratų BVP struktūra – diagramoje. Užsienio skola 20,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2003).

https://s.vle.lt/diagramos/198.html

Pramonė

Kasyba 2001 sukūrė 29,1 % BVP; joje 2000 dirbo 2,3 % ekonomiškai aktyvių Jungtinių Arabų Emyratų gyventojų. 2002 išžvalgyti naftos ištekliai sudarė 98 mlrd. barelių (apie 10 % pasaulio naftos). Apie 83 % naftos išgaunama Abu Dabio, apie 15 % – Dubajaus, 2 % – Šardžos emyratuose. Per dieną išgaunama apie 2,3 mln. barelių, eksportuojama apie 2,2 mln. barelių naftos (2004). 2002 išžvalgyti gamtinių dujų ištekliai sudarė apie 6,1 mlrd. kubinių metrų (4 % pasaulio gamtinių dujų; penktoji vieta pasaulyje, po Rusijos, Irano, Kataro, Saudo Arabijos). Didžiausi telkiniai – Abu Dabio, Šardžos, Dubajaus emyratuose. 2001 gauta 790 mln. barelių naftos ir 41,3 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Dar gaunamas marmuras, smėlis. Yra urano, chromo, nikelio rūdų, boksitų telkinių. Bendra elektrinių galia 5,6 gigavato (2001). 2003 pagaminta 48,2 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos (gamina šiluminės elektrinės, kūrenamos nafta ir gamtinėmis dujomis).

Apdirbamoji pramonė sukuria 13,5 % BVP, joje dirba 11,0 % ekonomiškai aktyvių Jungtinių Arabų Emyratų gyventojų (2001). Svarbiausios šakos – naftos ir gamtinių dujų perdirbimas, aliuminio lydymas, laivų statyba ir remontas, chemijos, siuvimo pramonė. Daugiausia pramonės įmonių yra Dubajuje, Šardžoje, Adžmane ir Abu Dabyje. Naftos perdirbimo įmonės veikia Abu Dabio emyrate – Umm al Naro saloje (gamybiniai pajėgumai apie 4,3 mln. tonų per metus) – ir ar Ruvaise (apie 7,0 mln. tonų per metus), al Fudžairoje, Dubajaus emyrate (Džebel Ali), Šardžoje; jose 2001 perdirbta apie 35 mln. tonų naftos. Gamtinių dujų perdirbimo (2000 pagaminta 7,8 mln. tonų suskystintų naftos dujų) didžiausios įmonės yra ar Ruvaise, Džebel Ali, Daso saloje, Šardžoje. Dubajuje yra aliuminio (beveik visa produkcija eksportuojama į Japoniją), kabelių gamyklos, sausasis dokas (didžiausias pasaulyje), Mussafoje (Abu Dabio emyratas) – valcavimo (gaminami plieniniai vamzdžiai) įmonė. Yra statybinių medžiagų (daugiausia cemento), chemijos (mineralinių trąšų, plastikų, dažų), tekstilės, siuvimo, plaušienos ir popieriaus, poligrafijos, maisto ir gėrimų pramonės, metalo gaminių, mašinų, baldų gamybos, jūros vandens gėlinimo įmonių. Audimo (kilimų, vilnonių audinių), aukso, sidabro dirbinių, perlų, koralų apdirbimo amatai. 2004 veikė 10 laisvųjų ekonominių zonų; didžiausia ir svarbiausia – Džebel Ali (įkurta 1985).

Bioprodukcinis ūkis

Dirbamoji žemė užima apie 2,9 % Jungtinių Arabų Emyratų teritorijos, iš jų ariamoji žemė – 0,5 % (2001). Pakrantėse ir oazėse daugiausia auginama daržovės, datuliniai finikai, citrusiniai augalai, vaismedžiai, mažiau – javai. Jungtinių Arabų Emyratų augalininkystės produkcija – 1 lentelėje. Veisiami galvijai, naminiai paukščiai. Klajoklinė avių, ožkų, kupranugarių gyvulininkystė. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 2 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 3 lentelėje. Pakrantėse žvejojama (105 500 tonų žuvų, 2000), renkami jūros produktai, perlai, koralai.

1

2

3

Turizmas

Burdž al Arabo viešbutis Dubajuje

Abu Dabis

2000 Jungtinius Arabų Emyratus aplankė 3,9 mln. užsienio turistų. Pajamos iš turizmo 1999 sudarė 607 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Labiausiai turistų lankoma Dubajus, Abu Dabis.

Transportas

Dubajaus uostas

Automobilių magistralių yra 1088 kilometrai (21 a. pradžioje). Dubajaus (didžiausias), Abu Dabio, al Aino, al Fudžairos, Ras al Chaimos, Šardžos tarptautiniai oro uostai. 2004 buvo įregistruoti 59 jūrų laivai; prekybinio laivyno tonažas 578 477 bruto tonos. Jūrų didžiausi uostai – Džebel Ali ir Port Rašido (Dubajus), Zajedo (Abu Dabis), Dubajaus sausasis dokas, Mina Sakros (Ras al Chaima), Mina Chalido, Chor al Fakkano (Šardža), Umm al Kaivaino, al Fudžairos. Dujotiekių 870 kilometrų, naftotiekių 830 kilometrų (2003).

Bankai

Šalies bankų sistemą sudaro Jungtinių Arabų Emyratų centrinis bankas (įkurtas 1973, būstinė Abu Dabyje) ir 47 komerciniai bankai – 21 nacionalinis (iš jų 2 investiciniai) ir 26 užsienio. Jungtinių Arabų Emyratų piniginis vienetas – Jungtinių Arabų Emyratų dirhamas, lygus 100 filių, įvestas 1973 vietoj Bahreino dinaro ir Kataro‑Dubajaus rialo. Dubajuje veikia Vertybinių popierių (įkurta 2000) ir Tarptautinė finansinė (įkurta 2005) biržos, Abu Dabyje – Vertybinių popierių birža (įkurta 2000), Abu Dabio Saadijato salos laisvojoje prekybos zonoje – Tarptautinė vertybinių popierių (įkurta 1999), Būsimųjų sandorių ir opcionų bei Prekių biržos ir Tarpuskaitos namai (visi įkurti 2000).

Užsienio prekyba

Jungtinių Arabų Emyratų užsienio prekybos balansas teigiamas. 2003 eksportuota prekių už 56,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 37,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama nafta ir jos produktai (45 % viso eksporto, 2003), suskystintos gamtinės dujos, aliuminis, mineralinės trąšos, cementas, žuvys, datulės, perlai. Daugiausia importuojama mašinos ir pramonės įranga, transporto priemonės, elektronikos įranga ir buitinė technika, chemijos pramonės gaminiai, maisto produktai, drabužiai, metalo gaminiai. 2001 daugiausia prekių eksportuota į Japoniją (29,1 % viso Jungtinių Arabų Emyratų eksporto), Pietų Korėją (10,2 %), Indiją (5,4 %), Omaną, Singapūrą, Iraną, importuota – iš Jungtinių Amerikos Valstijų (6,7 % viso Jungtinių Arabų Emyratų importo), Vokietijos (6,6 %), Japonijos, Prancūzijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Pietų Korėjos.

Ekonominiai ryšiai su Lietuva

Lietuva 2002 į Jungtinius Arabų Emyratus eksportavo prekių už 2,3 mln. litų, importavo iš Jungtinių Arabų Emyratų už 1,4 mln. litų.

Jungtinių Arabų Emyratų BVP struktūra (2002)

2271

-Jungtinių Arabų Emyratų pramonė; -Jungtinių Arabų Emyratų žemės ūkis; -turizmas Jungtiniuose Arabų Emyratuose; -Jungtinių Arabų Emyratų transportas; -Jungtinių Arabų Emyratų bankai; -Jungtinių Arabų Emyratų užsienio prekyba; -Jungtinių Arabų Emyratų ekonominiai ryšiai su Lietuva

Jungtiniai Arabų Emyratai

Jungtinių Arabų Emyratų gamta

Jungtinių Arabų Emyratų gyventojai

Jungtinių Arabų Emyratų konstitucinė santvarka

Jungtinių Arabų Emyratų partijos ir profsąjungos

Jungtinių Arabų Emyratų ginkluotosios pajėgos

Jungtinių Arabų Emyratų istorija

Jungtinių Arabų Emyratų švietimas

Jungtinių Arabų Emyratų architektūra

Jungtinių Arabų Emyratų dailė

Jungtinių Arabų Emyratų žiniasklaida