Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa

Jungtnių Taut aplinkõs apsaugõs programà, Jungtnių Taut aplinkõs programà, JTAP (United Nations Environment Programme, UNEP), Jungtinių Tautų padalinys, koordinuojantis organizacijos veiksmus aplinkos apsaugos srityje. Tai svarbiausia pasaulinė aplinkos apsaugos institucija, nustatanti pasaulinę aplinkos apsaugos darbotvarkę, skatinanti nuoseklų aplinkai draugišką darnaus vystymosi įgyvendinimą Jungtinių Tautų sistemoje ir veikianti kaip autoritetinga pasaulinės aplinkos gynėja. Įkurta 1972 06 05. Būstinė Nairobyje. 6 regioniniai padaliniai (Afrikos, Azijos ir Okeanijos, Lotynų Amerikos ir Karibų, Šiaurės Amerikos, Vakarų Azijos ir Europos) ir atstovybės daugelyje šalių.

Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos logotipas

Dirba apie 890 darbuotojų, 500 iš jų yra tarptautiniai Jungtinių Tautų darbuotojai, kiti – vietiniai darbuotojai regioniniuose padaliniuose. Lėšas savanoriškai įneša Jungtinių Tautų valstybės narės, ir jos kaupiamos Aplinkos fonde, kuris yra pagrindinis programų finansavimo šaltinis. Metinis biudžetas yra apie 200 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.

Veikla

Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos misija – vadovauti ir skatinti partnerystę rūpinantis aplinka, įkvepiant, informuojant ir suteikiant tautoms ir žmonėms galimybę pagerinti savo gyvenimo kokybę nepakenkiant ateities kartoms.

Programos veikla apima 7 sritis: klimato kaitą, nelaimes ir konfliktus, ekosistemų ir aplinkos apsaugos valdymą, chemikalus ir atliekas, išteklių naudojimo efektyvumą ir nuolatinį aplinkos stebėjimą. Visose veiklos srityse išlaikomas visapusiškas įsipareigojimas siekti tvarumo.

Rengia tarptautinius aplinkos apsaugos susitarimus, skatina aplinkos tyrimus ir informacijos sklaidą, finansuoja ir įgyvendina aplinkos apsaugos projektus, pvz., miškų ir pelkių atkūrimą, formuluoja reglamentavimo gaires tokiais klausimais kaip tarptautinė prekyba potencialiai kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, tarpvalstybinė oro tarša ir tarptautinių vandens kelių užteršimas. Būdama Jungtinių Tautų plėtros grupės narė, JTAP padeda pasauliui siekti darnaus vystymosi tikslų. Per pastaruosius trisdešimt metų ji vis daugiau dėmesio skyrė klimato kaitai, padėdama kurti ar įgyvendinti aplinkos apsaugos sutartis ir institucijas, pvz., Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją.

JTAP yra daugelio svarbių daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų, konvencijų ir mokslinių tyrimų įstaigų sekretoriatai: Biologinės įvairovės konvencijos, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos, Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio, Bazelio, Roterdamo konvencijų, Stokholmo konvencijos, Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos ir Monrealio protokolo, Migruojančių rūšių konvencijos, Karpatų konvencijos, Bamako konvencijos, Teherano konvencijos.

JTAP organizuotos didžiausios tarptautinės konferencijos aplinkos apsaugos klausimais: Nairobio konferencija (1982), Rio konferencija (1992), Johanesburgo konferencija (2002), Konferencija dėl darnios plėtros (2012).

Struktūra

Valdymo organas yra Jungtinių Tautų aplinkos asamblėja. Jos narystė visuotinė, sudaro 193 valstybės narės. Asamblėja renkasi į sesijas kas dvejus metus. Jai vadovauja biuras ir jo pirmininkas. Biuras padeda generaliniam direktoriui vykdyti bendrą Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos veiklą. Biuras sudarytas iš 10 aplinkos ministrų, kurie renkami 2 m. kadencijai (jų rotacija vyksta prisilaikant geografinio principo).

Nuolatinių atstovų komitetas yra tarpsesijinis tarpvyriausybinis Asamblėjos organas. Komitetui vadovauja akredituoti nuolatiniai atstovai Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programoje, kuriai priklauso 118 narių. Komitetas renkasi kas metų ketvirtį, jam vadovauja 5 narių biuras, išrinktas dvejų metų laikotarpiui. Visus metus valstybės narės dalyvauja oficialiose parengiamosiose diskusijose, kurios vyksta Nuolatinių atstovų komiteto organizuojamuose posėdžiuose. Komitetas prisideda rengiant Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos darbotvarkę, teikia jai patarimus politikos klausimais, rengia Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjoje priimamus sprendimus ir prižiūri jų įgyvendinimą.

Yra 8 skyriai; Mokslo, Politikos ir programų, Ekosistemų, Ekonomikos, Valdymo reikalų, Teisės, Komunikacijos ir Vidaus paslaugų.

Mokslo skyrius teikia moksliškai pagrįstus aplinkosaugos priemonių vertinimus ir informaciją vystymosi veiksmams planuoti, informuoja apie pasaulinės aplinkos būklę, vertina politinius sprendimus ir siekia iš anksto įspėti apie kylančias grėsmes aplinkai. Šis skyrius yra atsakingas už aplinkos stebėseną, Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 ataskaitų teikimą ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.

Politikos ir programų skyrius kuria JTAP politiką ir programą, užtikrina kitų padalinių veiklos koordinavimą.

Ekosistemų skyrius padeda šalims išsaugoti, atkurti ir valdyti savo ekosistemas, nagrinėja stichinių nelaimių ir konfliktų ekologines priežastis ir pasekmes, padeda šalims mažinti sausumoje vykdomos veiklos keliamą taršą, didinti atsparumą klimato pokyčiams ir planuoti su aplinka derančią plėtrą.

Ekonomikos skyrius siekia didinti stambiojo verslo ekologinį sąmoningumą. Veikla vykdoma trimis kryptimis: 1) chemikalai ir sveikata, 2) energetika ir klimatas, 3) ištekliai ir rinkos.

Valdymo reikalų skyrius įtraukia valstybes nares ir kitas suinteresuotas šalis, įskaitant privačius asmenis, naudotis Programos darbo rezultatais. Skyrius padeda valdymo organams (Jungtinių Tautų aplinkos asamblėją ir jai pavaldų Nuolatinių atstovų komitetą), organizuoja jų posėdžius.

Teisės skyrius padeda plėtoti aplinkos teisę, kovoti šalims su ekologiniu nusikalstamumu ir vykdyti tarptautinius aplinkosauginius įsipareigojimus, siekia pagerinti bendradarbiavimą tarp aplinkosaugos įstatymų kurėjų visame pasaulyje.

Komunikacijos skyrius kuria ir platina Programos pranešimus, juos perduoda vyriausybėms ir atskiriems asmenims skaitmeninės ir tradicinės žiniasklaidos kanalais.

Vidaus paslaugų skyrius kuruoja JTAP vadybos reikalus, rūpinasi finansinės veiklos rizikos valdymu.

Istorija

20 a. 8 dešimtmetyje aplinkos apsaugos valdymo poreikis pasauliniu mastu dar nebuvo visuotinai pripažįstamas, ypač ekonomiškai silpnose šalyse. Todėl 1972 buvo sušaukta Jungtinių Tautų konferencija žmogaus aplinkos klausimais (Stokholmo konferencija). Joje buvo aptartos įvairios temos, tokios kaip tarša, gyvybė jūrose, išteklių apsauga, aplinkos pokyčiai, gamtinės nelaimės ir bioįvairovės pokyčiai. Šios konferencijos metu buvo paskelbta Deklaracija dėl žmogaus aplinkos (Stokholmo deklaracija) ir įsteigta aplinkos apsaugos valdyba, kuri vėliau buvo pavadinta Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa. Įkūrėjas – Kanados verslininkas, diplomatas ir filantropas Mauriceʼas Strongas (pirmasis generalinis direktorius). Būstinė buvo Nairobyje, kurioje dirbo 300 darbuotojų, įskaitant 100 įvairių sričių profesionalų. 5 metų fondas sudarė daugiau kaip 100 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. 1988 kartu su Pasaulio meteorologijos organizacija įsteigė Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją. Iki 2012 valdymo organas buvo Valdančioji taryba.

1

1163

-aplinkos apsaugos programa