Jungtnių Taut aplinkõs ir plėtrõs konfereñcija (United Nations Conference on Environment and Development), UNCED, tarptautinis susitikimas, skirtas aplinkos ir plėtros klausimams spręsti. Dar vadinama Žemės viršūnių susitikimu, Rio konferencija. Įvyko 1992 06 3–14 Rio de Žaneire. Joje dalyvavo 178 valstybių atstovai, iš viso daugiau kaip 8 tūkst. delegatų ir apie 3 tūkst. tarptautinių nevyriausybinių organizacijų atstovų. Tai didžiausias aukščiausio lygio tarptautinis susitikimas, skirtas aplinkos ir plėtros klausimams. Jis turėjo po Šaltojo karo paskatinti Jungtinių Tautų valstybes nares bendradarbiauti tarptautiniu mastu vystymosi klausimais. Kadangi su darniu vystymusi susiję uždaviniai savo apimtimi yra per dideli atskiroms valstybėms, ši konferencija buvo kaip platforma bendradarbiauti visoms valstybėms narėms.
Problemos
Konferencijoje buvo nagrinėjami šie klausimai: gamybos modelių ir technologijų taikymas, ypač tokių, kuriuos taikant gaminami ir naudojami toksiški komponentai, pvz., švinas benzine, arba išskiriamos nuodingos atliekos, įskaitant radioaktyviąsias chemines medžiagas; alternatyvių energijos šaltinių, kurie pakeistų iškastinį kurą, naudojimas, susijęs su globalia klimato kaita; viešojo transporto sistemų plėtra, įgyvendinama siekiant sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, spūstis miestuose ir spręsti sveikatos problemas, kurias sukelia užterštas oras ir dūmai; didėjantis vandens naudojimas ir riboti jo ištekliai.
Rezultatai
Svarbiausi Konferencijos rezultatai: parengtos ir pateiktos pasirašyti Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija, Biologinės įvairovės konvencija ir Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su dykumėjimu, pasirašyti ir patvirtinti keli dokumentai – Rio deklaracija dėl aplinkos ir vystymosi, Darbotvarkė 21, Miškų principai. Delegatai įsteigė Darnaus vystymosi komisiją.
Istorija
Žemės viršūnių susitikimai – tai pasaulio lyderių susitikimai kas 10 m., organizuojami nuo 1972, remiami Jungtinių Tautų, siekiant nustatyti būdus, kaip skatinti tvarų vystymąsi pasauliniu lygmeniu. Jų metu sukurta pasaulinės plėtros programa 2000–15 ir suformuluoti pasauliniai vystymosi tikslai 2015–30. Pirmasis toks susitikimas įvyko 1972 Stokholme, antrasis – 1982 Nairobyje (Kenija), trečiasis – 1992 Rio de Žaneire, ketvirtasis – 2002 Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika), penktasis – susitikimas, dar pavadintas Rio+20, įvyko 2012 Rio de Žaneire. Tokie aukščiausio lygio susitikimai yra nepaprastai svarbūs, nes jie plėtoja pasaulinę pagarbos aplinkai kultūrą, kartu su Jungtinėmis Tautomis siekia demonstruoti kolektyvinį gebėjimą valdyti ir didinti supratimą apie humanitarines ir aktualiausias problemas.
Vertinimas
Nepaisant šių susitikimų svarbos, kritikai pabrėžia, kad daugelis Rio de Žaneire pasiektų susitarimų nebuvo įgyvendinti, ypač tokiose svarbiose srityse kaip kova su skurdu ir taršos mažinimas. Per pastaruosius 30 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas smarkiai išaugo, išnyko didžiuliai atogrąžų miškų plotai ir šimtai gyvūnų rūšių. T. p. nėra tinkamos vandenynų ir miškų apsaugos. Žinoma, visos svarbios žmonijos problemos atsispindi Konferencijos dokumentuose, tačiau didelių pastangų jas išspręsti stokojama.
-Rio konferencija; -žemės viršūnių susitikimas; -žemės susitikimas; -Rio+20
1163