Jungtinių Tautų Chartija

Jungtnių Taut Chártija, Jungtnių Taut Organizãcijos statai, daugiašalė universali tarptautinė sutartis, kuria įsteigtos Jungtinės Tautos ir nustatyti visos Jungtinių Tautų sistemos veiklos pagrindai.

Įsigaliojimas, pakeitimai, kalbos

Jungtinių Tautų Chartiją 1945 06 26 San Francisco konferencijoje pasirašė 50 valstybių. Įsigaliojo 1945 10 24, ratifikavus ją pasirašiusioms valstybėms. Lietuvoje įsigaliojo 1991 09 17, kai Lietuva buvo priimta į Jungtines Tautas, Chartijos tekstas lietuvių kalba oficialiai paskelbtas 2002.

Iki 2022 Chartija buvo keista 3 kartus (dažniausiai dėl Saugumo Tarybos narių skaičiaus didinimo): 1963 (pataisos įsigaliojo 1965), 1965 (1968), 1971 (1973). Iki 2022 priimti 2 struktūriniai pakeitimai nekeičiant Chartijos teksto.

Autentiškais laikomi Chartijos tekstai penkiomis iš šešių Jungtinių Tautų oficialių kalbų – anglų, ispanų, kinų, prancūzų, rusų.

Chartijos sandara

Chartiją sudaro preambulė ir 111 straipsnių, suskirstytų į 19 skyrių. Sudėtinė Chartijos dalis yra Tarptautinio Teisingumo Teismo statutas.

Jungtinių Tautų Chartijos titulinis lapas, kuriame pavaizduotas ženklas tapo Jungtinių Tautų logotipu

Preambulė turi pagalbinę reikšmę aiškinant Chartijos nuostatų turinį, joje išdėstytos Chartijos sudarymo ir Jungtinių Tautų įsteigimo priežastys. Formaliai Chartijos šalys yra valstybės, bet Chartijos preambulėje simboliškai pažymima, kad ją sudarė tautos, veikdamos per savo vyriausybes. Svarbiausiomis Jungtinių Tautų steigimo priežastimis laikomi siekiai bendromis pastangomis užkirsti kelią panašioms į pasaulinius karus tragedijoms. Pirmasis skyrius (1–2 straipsniai) įtvirtina Jungtinių Tautų tikslus ir principus. Visos Jungtinių Tautų narės įpareigotos visokeriopai padėti Jungtinėms Tautoms, Jungtinių Tautų principais turi remtis ir nesančios Jungtinių Tautų narėmis valstybės, be to, įsipareigojimai pagal Chartiją turi pirmenybę, jeigu jiems prieštarauja kiti valstybės įsipareigojimai.

Dėl šių priežasčių Chartijoje išdėstyti Jungtinių Tautų tikslai ir principai tapo šiuolaikinės tarptautinės teisės pagrindinių principų pagrindu. Ji įtvirtino tarptautinės teisėtvarkos ir tarptautinio saugumo sistemos pagrindus, todėl kartais simboliškai vadinama tarptautinės bendrijos konstitucija.

Antrasis skyrius (3–6 straipsniai) reglamentuoja narystės Jungtinėse Tautose klausimus: naujų narių priėmimą ir pašalinimą, t. p. narystės sustabdymą.

Trečiasis skyrius (7–8 straipsniai) nurodo Jungtinių Tautų pagrindines 6 institucijas (Generalinė Asamblėja, Saugumo Taryba, Jungtinių Tautų Ekonominė ir Socialinė Taryba, Globos Taryba, Tarptautinis Teisingumo Teismas ir Sekretoriatas), visos kitos laikomos pagalbinėmis. Jungtinių Tautų institucijos pagal savo kompetenciją gali imtis visų veiksmų, būtinų Jungtinių Tautų tikslams pasiekti, net jei įgaliojimas imtis konkretaus veiksmo nėra aiškiai nurodytas Chartijos nuostatose (numanomų įgaliojimų doktrina).

Ketvirtasis–penkioliktasis skyriai reglamentuoja pagrindinių institucijų veiklos klausimus: ketvirtasis skyrius (9–22 straipsniai) skirtas Generalinei Asamblėjai, kuri nagrinėja visus tarptautinio bendradarbiavimo klausimus, penktasis skyrius (23–32 straipsniai) – Saugumo Tarybai, kuriai suteikta pagrindinė atsakomybė už tarptautinę taiką ir saugumą bei teisė veikti visų Jungtinių Tautų narių vardu, šeštasis–aštuntasis skyriai (33–38, 39–51 ir 52–54 straipsniai) reglamentuoja taikaus ginčų sprendimo, veiksmų šalinant grėsmes tarptautinei taikai ir saugumui bei regioninių institucijų panaudojimo siekiant šių tikslų sąlygas. Pripažinta kiekvienos valstybės teisė į individualią ir kolektyvinę savigyną tapo teisiniu pagrindu sudarant Šiaurės Atlanto pakto ir kitas bendros gynybos sutartis.Devintasis skyrius (55–60 straipsniai) skirtas tarptautinio ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo klausimams, dešimtasis skyrius (61–72 straipsniai) reglamentuoja už šiuos klausimus atsakingos Jungtinių Tautų Ekonominės ir Socialinės Tarybos veiklą, suteikia teisinį pagrindą jos koordinuojamoms Jungtinių Tautų specializuotosioms įstaigoms steigtis.

Jungtinių Tautų nuolatinės būstinės kertinio akmens padėjimo ceremonija minint Jungtinių Tautų įkūrimo ketvirtąsias metines specialiame Generalinės Asamblėjos posėdyje po atviru dangumi, surengtame būstinės pastato vietoje Manhetene, Niujorke (1949 10 24)

Vienuoliktojo–tryliktojo skyrių (73–74, 75–85, ir 86–96 straipsniai) nuostatos neteko aktualumo, nes buvo skirtos buvusioms priklausomoms teritorijoms (globojamoji teritorija) ir jų administravimo tarptautinei priežiūrai, už tokią priežiūrą buvo atsakinga Globos Taryba, kuri nuo 1994 faktiškai nebefunkcionuoja.

Keturioliktasis skyrius (92–96 straipsniai) nustato Tarptautinio Teisingumo Teismo kompetencijos pagrindus.

Penkioliktasis skyrius (97–101 straipsniai) skirtas Sekretoriatui, jam vadovaujančio Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus ir Sekretoriato personalo teisiniam statusui.

Šešioliktasis skyrius (102–105 straipsniai) reglamentuoja įvairius tarptautinių sutarčių registravimo ir Jungtinių Tautų teisinio statuso klausimus.

Septynioliktojo skyriaus (106–107 straipsniai) nuostatos nebeaktualios, nes reglamentuoja laikinas saugumo priemones, kurių buvo galima imtis prieš Ašies valstybes po Antrojo pasaulinio karo.

Aštuonioliktasis ir devynioliktasis skyriai (108–109 ir 110–111 straipsniai) reglamentuoja Chartijos pataisų ir jos įsigaliojimo klausimus. Chartijai pakeisti reikia, kad pataisas 2/3 balsų dauguma priimtų Generalinė Asamblėja ir ratifikuotų 2/3 valstybių narių įskaitant Saugumo Tarybos 5 nuolatines nares.

-Chartija

607