Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija

Jungtnių Taut masto ir žẽmės kio organizãcija (Food and Agriculture Organization, FAO), Jungtinių Tautų specializuotoji įstaiga. Įkurta 1945. Būstinė Romoje (iki 1981 Vašingtone).

Veikla

Siekia įveikti badą ir tolygiai plėtoti žemės ūkį visame pasaulyje, apsaugoti natūralius gamtos išteklius. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos veikla apima ir žvejybos, jūros produkcijos gavybos ir gamybos, miškininkystės (miškų ūkio) ir miškų ūkio produkcijos gamybos pagrindines sritis.

Šios Organizacijos paskirtis – garantuoti maisto atsargas pasaulyje, tai yra sudaryti galimybę visiems žmonėms visada gauti jiems reikiamo maisto. Maisto ir žemės ūkio organizacijos tikslai: gerinti žmonių mitybos ir gyvenimo lygį, tobulinti maisto ir kitų žemės ūkio produktų gamybą bei paskirstymą, gerinti kaimo gyventojų gyvenimo sąlygas, skatinti pasaulinės ekonomikos plėtrą, panaikinti badą kaip žmonijos problemą. Organizacijos pagrindinės funkcijos – rinkti, analizuoti ir skleisti informaciją apie mitybą, maistą ir žemės ūkį, skatinti ir rekomenduoti imtis šioje srityje tam tikrų veiksmų (pvz., tobulinti švietimo ir administravimo sistemas), teikti valstybėms narėms reikiamą techninę pagalbą, padėti joms įgyvendinti Maisto ir žemės ūkio organizacijos rekomendacijas ir vykdyti įsipareigojimus pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos įstatus.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos pagrindinė būstinė Romoje (2014)

Struktūra ir narystė

fontano skulptūra La Vivrière, skirta paminėti Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos įkūrimą 1945 Kvebeke (1995, skulptoriai Carmelo Arnoldin, Richard Purdy ir François Hébert)

Organizacijos aukščiausia institucija – Konferencija, vykdomoji – Taryba (sudaro 49 valstybės narės ir pirmininkas, nepriklausomas nuo valstybių narių), administracinė – Sekretoriatas, kuriam priklauso ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos 5 regioninės atstovybės, 9 subregionų atstovybės. Maisto ir žemės ūkio organizacija turi penkias ryšių įstaigas (Ženevoje, Vašingtone, Niujorke, Briuselyje, Jokohamoje ir Maskvoje) bei akredituotus atstovus 80 šalių. Pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos įstatus yra tikroji ir asocijuotoji (be balso teisės, pvz., Puerto Rikas) narystė organizacijoje. 2023 Maisto ir žemės ūkio organizacijos tikrosios narės yra 194 valstybės: 51 – Afrikos, 25 – Azijos, 47 – Europos (Lietuva nuo 1991), 33 – Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino, 21 – Artimųjų Rytų regiono, 2 – Šiaurės Amerikos ir 15 – Ramiojo vandenyno pietvakarių regiono, t. p. Europos Sąjunga ir 2 asocijuotosios narės – Farerų salos ir Tokelau. Maisto ir žemės ūkio organizacijos nare gali būti ir regioninė ekonominės integracijos organizacija (pvz., Europos Sąjunga).

Siekdama gyventojus aprūpinti maistu Organizacija dirba daugiau nei 130 pasaulio valstybių (2023).

Įsteigimas

Sumanymas steigti tokio tipo organizaciją kilo per Antrąjį pasaulinį karą. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento F. D. Roosevelto iniciatyva Hot Springse (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1943 įvyko 44 valstybių vyriausybių atstovų konferencija, kurioje buvo nutarta steigti nuolatinę tarptautinę organizaciją, sprendžiančią maisto ir žemės ūkio problemas. 1945 10 16 Kvebeke (Kanada) įvyko pirmoji Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijos sesija, kurioje buvo įsteigta Maisto ir žemės ūkio organizacija kaip Jungtinių Tautų specializuotoji įstaiga ir pasirašyti jos įstatai (nuo 1981 ši diena kasmet minima kaip Pasaulinė maisto diena).

Pasaulio maisto programa

1960 vykusioje Maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijoje pasiūlyta sukurti daugiašalę programą, skirtą nelaimių atveju realiu laiku skubiai teikti pagalbą maisto produktais paveiktų vietovių gyventojams. 1961 įkurta Pasaulio maisto programa (World Food Programme, WFP), kurios pirmąsias programas 3 metų eksperimentine tvarka 1963 pradėjo Maisto ir žemės ūkio organizacija ir Generalinė Asamblėja (remti Nubijos gyventojai Wadi Halfa mieste Sudane), 1965 Programa buvo pratęsta toliau.

Programą valdo iš 36 valstybių narių sudaryta taryba. Programos sekretoriatui (būstinė Romoje) vadovauja Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinio direktoriaus (nuo 2019 Qu Dongyu) 5 metų kadencijai skiriamas direktorius (nuo 2017 Davidas Beasley).

Pasaulio maisto programos nuolatinė stebėtoja ir svarbiausia paramos teikėja yra Europos Sąjunga. 2021 Programa veikė 120 šalių ir teritorijų, maisto atsargų suteikė daugiau kaip 128 milijonams žmonių. Daugiau kaip 2/3 veiklos vykdoma konfliktų zonose. Nobelio taikos premija 2020.

-Maisto ir žemės ūkio organizacija; -Pasaulio maisto programa

2271