Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija

Jungtnių Taut vako téisių konveñcija (angl. Convention on the Rights of the Child), tarptautinis dokumentas, įtvirtinantis vaikų ir jaunuolių iki 18 metų juridines teises iki ir po gimimo, jų apsaugą nuo žalingų reiškinių.

Konvencijos priėmimas

Priimta 1989 (įsigaliojo 1990; tekstas priimtas anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis). Prie konvencijos gali prisijungti bet kuri valstybė. 2023 prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos buvo prisijungusios 196 valstybės (Jungtinės Amerikos Valstijos neprisijungė prie šios Konvencijos). Lietuva prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos prisijungė 1992 03 01, ratifikavo 1995 07 03, Konvencija įsigaliojo 1995 07 21.

Konvencijos turinys

Konvencijoje suformuluotas bendras vaiko apibrėžimas (vaiku laikomas kiekvienas žmogus iki 18 metų, jeigu pagal nacionalinį įstatymą jo pilnametystė nėra pripažįstama anksčiau). Išplėtota 1959 Generalinės Asamblėjos Vaiko teisių deklaracijoje įtvirtintos vaiko teisės ir jų apsaugos principai, formalizuoti valstybių teisiniai įsipareigojimai vaiko teisių apsaugos srityje. Konvencijoje numatyta užtikrinti kiekvieno vaiko teises neatsižvelgiant į jo, jo tėvų ar teisėtų globėjų rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją, politines ar kitas pažiūras, tautybę, etninę ar socialinę kilmę, turtą, sveikatą, luomą ar kitas aplinkybes. Valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaiko gerovei reikalingą apsaugą ir globą. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, valstybinėms ar privačioms socialinės rūpybos įstaigoms, teismams, administracijos ir įstatymų leidybos institucijoms svarbiausi turi būti vaiko interesai. Konvencijoje įtvirtintos vaiko teisės ir laisvės: vaikas neturi būti atskirtas nuo savo tėvų prieš jo norą, turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę, teisę į mokslą, poilsį, laisvalaikį, minties, sąžinės, religijos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę, nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimos gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Jam turi būti užtikrinama teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokios reikalingos jo fizinei, protinei, dvasinei, dorinei ir socialinei raidai, teisė būti apsaugotam nuo ekonominio išnaudojimo, nuo bet kokio darbo, kuris gali būti pavojingas jo sveikatai ar trukdyti jam mokytis, gali kenkti jo sveikatai ir fizinei, protinei, dvasinei, dorinei bei socialinei raidai. Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų. Valstybės dalyvės pripažįsta, kad psichiškai ar fiziškai neįgalus vaikas turi gyventi visavertį ir prideramą gyvenimą, kuris užtikrintų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikoje.

Valstybių dalyvių įsipareigojimai

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ratifikavusi valstybė prisiima įsipareigojimą ją įgyvendinti (įgyvendinimas – procesas, kurio metu valstybės dalyvės imasi veiksmų, siekdamos užtikrinti visas Konvencijoje numatytas teises visiems jų jurisdikcijai priklausantiems vaikams) pagal tarptautinę teisę. Konvencija nustato, kad valstybės dalyvės imasi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių šioje Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti. Ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms įgyvendinti valstybės dalyvės naudoja savo turimus išteklius, prireikus gali pasitelkti ir tarptautinį bendradarbiavimą. Pagal Konvenciją valstybės dalyvės turi sukurti nepriklausomą Konvencijos garantuojamų teisių įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą, t. y. ombudsmeno (kontrolieriaus) instituciją.

Fakultatyviniai protokolai

Prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos yra 3 fakultatyviniai protokolai: 2000 priimti Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ( ratifikavusios 178 valstybės, Konvencijos dalyvės, Lietuva ratifikavo 2004) ir Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose (ratifikavusios 173 valstybės, Konvencijos dalyvės, Lietuva ratifikavo 2002) ir 2011 priimtas Fakultatyvinis protokolas dėl pranešimų procedūros (įsigaliojo 2014, ratifikavusios 52 valstybės, Konvencijos dalyvės). Ratifikavus ir įgyvendinus Fakultatyvinį protokolą dėl pranešimų procedūros, vaikams sudaromos sąlygos pateikti skundus dėl konkrečių jų teisių pagal Konvenciją ir jos pirmuosius du fakultatyvinius protokolus pažeidimų. Juo papildomai parodomas įsipareigojimas propaguoti ir apsaugoti visus vaiko teisių aspektus, kaip suformuluota Vaiko teisių konvencijoje.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas

Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto logotipas

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja 1989 įsteigtas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas. Jis nagrinėja valstybių konvencijos dalyvių pranešimus apie priemones konvencijoje nustatytoms vaiko teisėms įtvirtinti ir pažangą šių teisių apsaugos srityje, gali teikti Generalinei Asamblėjai ir valstybėms dalyvėms priemonių Konvencijos tikslams pasiekti siūlymus ir rekomendacijas. Komitetą sudaro 18 nepriklausomų ekspertų (iki 1995 sudarė 10), kuriuos prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos prisijungusios valstybės 4 metams renka iš savo piliečių, atsižvelgdamos į teisingą geografinį pasiskirstymą ir pagrindines teisines sistemas.

Komiteto nariai renkami slaptu balsavimu iš valstybių dalyvių pasiūlytų ir į sąrašą įtrauktų asmenų (valstybė gali siūlyti vieną savo pilietį). Komitetas posėdžiauja 3 savaitines sesijas per metus Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje. Esant svarbioms aplinkybėms, Komiteto pirmininkas, suderinęs su Jungtinių Tautų generaliniu sekretorium, gali organizuoti neeilinius posėdžius.

Komiteto nariai padalinti į dvi devynių narių kolegijas, kurios nagrinėja valstybių dalyvių pažangą, užtikrinant vaiko teises, nustatytas Konvencijoje bei kiekvienam iš fakultatyvinių protokolų.

Komitetas, siekdamas kokybiškesnės vaiko teisių apsaugos bei norėdamas padėti valstybėms dalyvėms įgyvendinti jų prisiimtus įsipareigojimus, leidžia aiškinamuosius Konvencijos nuostatų dokumentus, vadinamus bendraisiais komentarais. Iki 2023 pabaigos buvo išleisti 26 komentarai.

2014 įsigaliojus Fakultatyviniam protokolui dėl pranešimų procedūros Komitetas t. p. nagrinėja individualius kreipimusis.

Už savo veiklą Komitetas kas dvejus metus per Jungtinių Tautų Ekonominę ir Socialinę Tarybą atsiskaito Generalinei Asamblėjai.

Vaiko teisių konvencijos 30-mečio minėjimas Etiopijoje (2019)

-Vaiko teisių konvencija

681