Jungtnių Taut žmogaũs téisių chártija, Jungtinių Tautų dokumentas, kuriame suformuluotas pažangus žmogaus teisių modelis.
Tikslas, sandara
Šiuo dokumentu siekiama grąžinti pasitikėjimą žmogaus teisėmis, plėtoti ir skatinti visų žmonių teises ir pagrindines laisves neatsižvelgiant į rasę, lytį, kalbą ir religiją. Jungtinių Tautų žmogaus teisių chartiją sudaro: 1948 Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto fakultatyvus protokolas (visi priimti 1966, įsigaliojo 1976), 1989 Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dėl mirties bausmės panaikinimo II fakultatyvus protokolas.
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintos žmogaus teisių ir laisvių 2 grupės: pilietinės ir politinės; ekonominės, socialinės ir kultūrinės. Iš pradžių deklaracija buvo rekomendacinio pobūdžio, vėliau atsižvelgus į valstybių teismų praktiką tapo privalomo pobūdžio dokumentu, įtvirtinančiu paprotinės teisės normas. Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte apibrėžta teisė į gyvybę, teisė į laisvę ir asmens neliečiamybę, teisė į šeimą, teisė persikelti ir pasirinkti gyvenamąją vietą, teisė reikšti savo nuomonę, įtvirtintos teisminės garantijos, draudžiami kankinimai ir žiaurus elgesys, vergovė, privalomas darbas ir kita.
Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas
Pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ketvirtąją dalį 1966 įsteigtas Žmogaus teisių komitetas (sudaro 18 narių, renkamų 4 metams), kuris vykdo šias funkcijas: nagrinėja valstybių pakto dalyvių pranešimus‑ataskaitas apie pakto įgyvendinimą, valstybių skundus‑pranešimus dėl pakte įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, individualias peticijas dėl pakte įtvirtintų teisių pažeidimo (pastaroji funkcija vykdoma, jei valstybė yra įsipareigojusi laikytis ne tik Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, bet ir jo fakultatyvaus protokolo).
Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte įtvirtintos šios teisės: teisė į darbą, šeimos, motinystės, kūdikystės apsaugą, pakankamą gyvenimo lygį, sveikatos apsaugą, mokslą, autorių teisių apsaugą, teisė dalyvauti kultūriniame gyvenime. Pakte t. p. numatyta, kad valstybės pakto dalyvės pateikia Jungtinių Tautų Ekonominei ir Socialinei Tarybai pranešimus apie pakto nuostatų įgyvendinimą. Šių pranešimų tikslas – išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria valstybės, įgyvendindamos žmogaus ekonomines, socialines ir kultūrines teises. Paktas nenumato individualių peticijų galimybės.
Lietuva ir Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas
Lietuva prie Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, jo fakultatyvaus protokolo, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto prisijungė 1991 (įsigaliojo 1992). Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dėl mirties bausmės panaikinimo II fakultatyvus protokolas ratifikuotas 2001. Lietuva (iki 2013) 3 kartus pateikė Žmogaus teisių komitetui ataskaitas apie pakto įgyvendinimą.
777