Juodgirio mūšis

Júodgirio mšis, Lietuvos partizanų ir NKVD kariuomenės kautynės 1945 02 09 Raguvos valsčiaus Juodgirio miške (Taujėnų miškų masyvo dalis).

Aukštaitijos partizanai miške, ties Vilniaus–Panevėžio senojo plento 100 kilometru (į dešinę nuo plento), susikovė su NKVD kariuomenės 261 šaulių pulko kareiviais. Juodgirio miške veikė A. Slučkos (slapyvardis Šarūnas) ir A. Žilio (slapyvardis Žaibas) partizanų būriai (iki 100 kovotojų kiekviename jų). Netoliese, tarp Mickūniškių ir Vičiūnų, buvo A. Jogėlos (slapyvardis Ąžuolas) būrys (iki 100 žm.). Būrių vadai palaikė ryšį ir žinojo padėtį. 8 val. ryto NKVD dalinys (iki 400 žm.; bataliono štabas buvo įsikūręs Taujėnuose) apsupo ir stipria kulkosvaidžių ugnimi atakavo Juodgirio miške esančius partizanus, atkirto jų šiaurinę ir pietinę grupes.

Mūšis truko 3 valandas apie 30 km² plote. Sovietų pajėgoms nepavyko priversti partizanų trauktis per pelkes ir išstumti juos į miško rytinį pakraštį, kur jų laukė pasala. NKVD kareivius iš miško rytinės pusės puolė A. Jogėlos būrys. Šie Klaibūnų ir Mickūniškių (Traupio vlsč.) kaimuose, per kuriuos traukėsi partizanai, sudegino 12 pastatų. Šarūno ir Žaibo būriai pralaužė apsupties žiedą ir per šiaurinę pusę pasitraukė į Troškūnų mišką.

Žuvo apie 20 partizanų ir vienas kaimo gyventojas, NKVD kareivių – 20. Apie 1992 Klaibūnuose partizanų atminimui pastatyti Lietuvos kario atminimo kryžiai.

Juodgirio kautynės

1766

2737