Juodkalnjos istòrija
Ikivalstybiniai laikai ir viduriniai amžiai
Dabartinės Juodkalnijos teritorijoje žmonės apsigyveno paleolite. Bronzos ir geležies amžiuje gyveno ilyrai, 1 a. pr. Kr. juos nukariavo Roma. 493 dalis Juodkalnijos teritorijos atiteko ostgotų karalystei, 536 – Bizantijai. 7 a. Juodkalnijos teritoriją kolonizavo slavai. 9 a. įsigalėjo krikščionybė. Iki 11 a. dabartinė Juodkalnijos teritorija buvo vadinama Duklia, 11–14 a. – Zeta, nuo 15 a. – Juodkalnija. Vietos bažnyčiai vadovavo metropolitas, kurį skyrė Serbijos patriarchas. 11 a. viduryje Zeta tapo savarankiška valstybe. 12 a. pabaigoje ją pajungė Serbija. 14 a. antroje pusėje turkams kariaujant su serbais, Zeta atgavo nepriklausomybę. Po 1389 Kosovo mūšio Serbijai praradus nepriklausomybę į Zetą pasitraukė daug serbų. 14 a. pabaigoje–15 a. viduryje Juodkalnijos pajūrio miestus valdė Venecija.
Haj Nehaj tvirtovės (16 a.) prie Sutomorės (Pietų Juodkalnija) griuvėsiai
Teokratinė valstybė
1499 Juodkalnija atiteko Osmanų imperijai, bet juodkalniečiai išsaugojo savivaldą; šalies kalnų rajonai užkariautojų valdžios nepripažino. 1516 Juodkalnijos valdovas atsisakė savo valdžios metropolitų naudai. Susikūrė savita teokratinė valstybė. Juodkalniečiai aktyviai dalyvavo Europos valstybių karuose su Osmanų imperija. 17 a. jų kovos su turkais centru tapo Cetinjės stačiatikių vienuolynas, kurio viršininkai (metropolitai), renkami iš Njegošų giminės, tapo Juodkalnijos teokratiniais valdovais. Vadovaujant dinastijos pradininkui Danieliui I (valdė 1697–1735) iš šalies buvo išvyti arba išžudyti musulmonai juodkalniečiai. 1713 įkurtas bendras Juodkalnijos teismas. 1711 Rusijos caro Petro I kvietimu juodkalniečiai dalyvavo kare su turkais. Nuo to laiko iki I pasaulinio karo pabaigos Juodkalnija iš Rusijos gaudavo reguliarią piniginę paramą. 1718 Venecija taikos su Osmanų imperija sutartimi gavo Juodkalnijos pajūrio žemes; Juodkalnija prarado priėjimą prie jūros. Metropolito Petro I laikais (valdė 1781–1830) juodkalniečiai 1796 sumušė Turkijos kariuomenę; šalis faktiškai tapo nepriklausoma. Per Napoleono I karus rėmė Rusiją ir Serbiją. Petras I rūpinosi valstybės reikalais. Jo iniciatyva žmonės buvo siunčiami mokytis į Rusiją, steigiamos mokyklos. Po mirties jis buvo paskelbtas Stačiatikių Bažnyčios šventuoju.
Metropolitas Petras II (valdė 1830–51) sustiprino centrinę valdžią. 1831 jis iš įtakingiausių giminių atstovų įkūrė Senatą su patariamojo balso teise. Valdininkams pradėta mokėti atlyginimus. Įkurta pirmoji spaustuvė. Panaikinta kraujo keršto teisė. Išspausdintas įstatymų rinkinys. Iš gyventojų pradėta rinkti reguliarius mokesčius. Danielius II (valdė 1851–60) 1852 pasiskelbė pasaulietiniu valdovu (kunigaikščiu), o vyriausiojo dvasininko pareigas perdavė arkivyskupui. Paskutinis Juodkalnijos valdovas buvo Mikalojus (valdė 1860–1918). 1876–78 Juodkalnija su Rusija ir Serbija dalyvavo kare prieš Turkiją; įgijo kai kurių teritorijų ir oficialų nepriklausomybės pripažinimą. 19 a. pabaigoje Juodkalnijoje įvykdyta dalinė agrarinė reforma. 1879 vietoj Senato buvo įkurta Valstybės taryba, ministrų kabinetas, Aukščiausiasis Teismas. 1905 priimta konstitucija. 1910 Juodkalnija paskelbta karalyste.
Juodkalnijos kariai (19 a. pabaiga–20 a. pradžia)
Mikalojus dėl plačių giminystės ryšių turėjo didelę įtaką tarptautiniams santykiams. 1912–13 Juodkalnija dalyvavo Balkanų karuose ir gavo kai kurias teritorijas. Per I pasaulinį karą Juodkalnija kariavo Antantės pusėje. 1916 ją užėmė Austrija-Vengrija. Karalius ir vyriausybė pabėgo į užsienį. Šalyje prasidėjo partizaninis karas. 1918 11 Juodkalnija atgavo nepriklausomybę.
Jugoslavijos laikotarpis
1918 11 26 Podgoricoje susirinkusi Didžioji liaudies skupština nutarė panaikinti Njegošų dinastijos valdžią ir susijungti su Serbija. 1918 12 01 Juodkalnija, Serbija ir buvusios Austrijos-Vengrijos imperijos pietų slavų žemės susivienijo į Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystę (nuo 1929 – Jugoslavija). Per II pasaulinį karą 1941 04 Juodkalniją okupavo Italija. Jos bandymai įkurti Juodkalnijos protektoratą nepavyko. Šalyje kilo pasipriešinimo judėjimas. 1944 12 Juodkalnija buvo išvaduota. 1945 paskelbta Juodkalnijos Liaudies Respublika (nuo 1963 Juodkalnijos Socialistine Respublika) – viena iš 6 sąjunginių Jugoslavijos respublikų (dar Jugoslavija). Jugoslavijai suirus 1992 04 23 Juodkalnija su Serbija įkūrė Jugoslavijos Federacinę Respubliką. Serbijos politika (serbų rėmimas per pilietinį karą Bosnijoje ir Hercegovinoje, etniniai valymai Kosove) ir dėl to Jugoslavijai pradėtos taikyti ekonominės sankcijos, NATO bombardavimai (1999 03–06) Juodkalnijoje sukėlė nepasitenkinimą ir reikalavimus pakeisti federacijos sutartį į dviejų suverenių respublikų sąjungą. 2002 03 Serbijos ir Juodkalnijos vyriausybės susitarė, kad Jugoslavijos Federacinė Respublika bus pavadinta Serbija ir Juodkalnija ir taps suverenių respublikų sąjunga. Federaliniam parlamentui priėmus naują konstituciją tai padaryta 2003 02 04.
Nepriklausoma Juodkalnija
Juodkalnijos prezidentas Milo Djukanović
Gilėjant abiejų sąjunginių valstybių prieštaravimams 2006 06 03 paskelbta Juodkalnijos nepriklausomybė (tam pritarta per 2006 05 21 referendumą); 2007 10 22 paskelbta jos konstitucija. 2006–18 Juodkalnijos prezidentė buvo Juodkalnijos demokratinės socialistų partijos (valdančioji nuo 1991) atstovas Filipas Vujanovićius (2013 perrinktas). 2016 Juodkalnija pradėjo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, 2010 gavo šalies kandidatės statusą (jei atitiks reikalavimus, turėtų prisijungti 2025). Pasak oficialių šaltinių, 2016 10 16, rinkimų į Skupštiną dieną, mėginta įvykdyti valstybės perversmą, su šiais įvykiais, manoma, susijusi Rusija (ši kaltinimus paneigė). Rinkimus vėl laimėjo Juodkalnijos demokratinė socialistų partija (41,41 % rinkėjų balsų). 2017 06 Juodkalnija priimta į NATO. 2018 04 prezidentu išrinktas valdančiosios (iki 2020) partijos vadovas, buvęs ministras pirmininkas M. Djukanovićius (pareigas ėjo nuo 2018 05), per 2023 03–04 prezidento rinkimus jį įtikinamai įveikė naujai įkurtos partijos Europa dabar! kandidatas Jakovas Milatovićius.
Jungtinių Tautų (2006), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (2006), Europos Tarybos (2007), Vidurio Europos laisvosios prekybos asociacijos (2007), Pasaulio prekybos organizacijos (2012) narė.
L: M. Djilas Montenegro New York 1963; W. Walkiewicz Jugosławia. Byt wspólny i rozpad Warszawa 2000.
Juodkalnijos konstitucinė santvarka
Juodkalnijos partijos ir profsąjungos