Júodkrantė, Neringos miesto dalis, 18 km į pietus nuo Klaipėdos; seniūnijos centras, vasarvietė. Apie 720 gyventojų (2020).
Juodkrantės panorama (2018)
Juodkrantės krantinė
Įsikūrusi plačiame parabolinių kopų slėnyje, Kuršių marių krante. Iš pietvakarių, vakarų ir šiaurės ją supa kalninėmis pušimis apaugusios smėlio kopos, kai kurios 31–45 m aukščio (Ievos kalnas, Raganų kalnas ir kiti). Per Juodkrantę eina Klaipėdos–Karaliaučiaus plentas; prie Kuršių marių yra prieplauka. Evangelikų liuteronų bažnyčia; Juodkrantėje yra evangelikų liuteronų ir katalikų parapijų centras. Žvejybos ir žuvų apdorojimo įmonės, paštas, pagrindinė mokykla (įkurta 1956), lopšelis‑darželis, kultūros namai, biblioteka. Turizmas; smėlio paplūdimiai, poilsio namai, viešbučiai, jachtklubas. M. L. G. Rėzos (istorijos ir etnografijos) muziejus. Lietuvos dailės muziejaus parodų salė, Vėtrungių galerija. Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorija (Zoologijos muziejaus padalinys); stebimi ir žieduojami paukščiai, atliekami vietinių populiacijų tyrimai. Pajūrio biologijos stotis, Kuršių nerijos miškų tyrimo punktas.
Juodkrantėje rasta vėlyvojo neolito virvelinės keramikos kultūros gyvenvietės, bronzos amžiaus gyvenvietės, 16–19 a. smėlio užpustytų Naglių ir Karvaičių kaimų vietos. Juodkrantės apylinkėse įsikūrusi pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonija. Juodkrantė yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Architektūra
evangelikų liuteronų bažnyčia Juodkrantėje (1885, pagal architekto F. A. Stülerio projektą)
Planas linijinis. Vienbokštė evangelikų liuteronų bažnyčia (1885, pagal architekto F. A. Stülerio projektą). 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje pastatyta vilų (Flora 1868, Monbijou, dar vadinama Göringo vila, 1865–81, dabar Juodkrantės seniūnijos administracinis pastatas, Elisabeth 1883), viešbučių (Kuršių kiemas, dabar poilsio namai Gintaras, Hotel May, įkurtas 1879, nuo apytiksliai 20 a. 10 dešimtmečio pastatas apleistas). Išliko žvejų vertingų gyvenamųjų ir ūkinių pastatų (visi L. Rėzos gatvėje, 20 a. 3 dešimtmetis). Po II pasaulinio karo pastatyta poilsio namų, administracinių, prekybinių pastatų pagal architektų E. Arkušausko, L. Gedgaudienės, A. Lamausko, J. Panavo, A. G. Tiškaus, J. A. Zavišos ir kitų projektus. Raganų kalno medinės skulptūros (1979–81 ir 1988; darbų vadovas skulptorius S. Šarapovas, architektas A. Nasvytis). Juodkrantės krantinė‑parkas (2001, architektas R. Krištapavičius) su skulptūromis. L. Rėzos paminklas (1994, skulptorius A. Sakalauskas).
Vila Flora Juodkrantėje (1868)
poilsio namai Pilkopė Juodkrantėje (1980, architektas J. A. Zaviša, rekonstruoti 2012, architektai L. Vaitys, T. Čaplikas, M. Liepa)
2271
Istorija
Minima 1429, tuomet buvo apie 2,5 km į šiaurę nuo dabartinės vietos. 1509 gavo žvejybos privilegiją. 1599–1600 kaimas (13 sodybų) buvo beveik užpustytas smėlio. Daugeliui gyventojų išsikėlus ar mirus nuo maro 1603 liko 6 šeimos. Gyvenvietė persikėlė į dabartinę vietą. 1650 pastatyta smuklė. 1697 Juodkrantė gavo Kulmo teises. 1743 įsteigta pirmoji Kuršių nerijoje pradžios mokyka (1792 mokėsi 12 vaikų).
18 a. pabaigoje į pietus nuo Juodkrantės atsikėlė užpustyto Karvaičių kaimo gyventojai. Jų gyvenvietė, pavadinta Naujaisiais Karvaičiais, vėliau susijungė su Juodkrante. 1794 į Juodkrantę perkelta Karvaičių bažnyčia, 1878 jos medinis pastatas sudegė, 1885 jo vietoje pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Nuo 19 a. pirmosios pusės Juodkrantė tapo vasarviete (1915 buvo 15 vasarnamių). 1854–55 marių dugne ties Juodkrante rastas gintaro telkinys; 1860–99 mechanizuotai kastas gintaras, 1860–81 surinktas Juodkrantės lobis. 1903 pastatyta mokykla.
Nuo 20 a. pradžios vykdavo Mažosios Lietuvos lietuvių visuomeninio politinio judėjimo, surinkimų sueigos po atviru dangumi. Nuo 1961 Neringos miesto dalis. 1871 buvo 512, 1905 – 465, 1990 – 670, 2001 – 720, 2012 – 1377 gyventojai.
-Karvaičiai; -Naujieji Karvaičiai