Juodóji Ánčia (lenk. Czarna Hańcza, bltr. Чaрна Гaньча, Čarna Hanča), upė Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje; Nemuno kairysis intakas. Ilgis 135 km, su bevardžiu upeliu, įtekančiu į Ančios ežerą, 143 km (Lenkijoje 109 km, Baltarusijoje 34 km, trumpas žiočių ruožas – Lietuvoje). Baseino plotas 1906 km2 (nedidelė baseino dalis yra Lietuvoje).
Juodoji Ančia išteka iš Ančios ežero 17 km į šiaurės vakarus nuo Suvalkų. Teka į pietryčius, per Suvalkus, Vygrių ežerą, Augustavo girią. Prie Wotkuszankos žiočių kerta Baltarusijos sieną. Nuo Igaros žiočių iki Nemuno (0,3 km) Juodąja Ančia eina Lietuvos–Baltarusijos siena. Įteka į Nemuną prie Varviškių, 17 km į pietvakarius nuo Druskininkų. Intakai: Wierśnianka, Marycha (Mara), Igara (kairieji), Paniówka, Plecionka, Wotkuszanka (dešinieji). Aukštupyje (iki Vygrių ežero) vagos plotis 5–10 m, gylis 0,7–1,0 m. Vidurupyje (iki Augustavo kanalo) ir žemupyje vaga labai vingiuota, plotis 11–20 m, kai kur iki 40–50 m, arti žiočių 8 m, gylis iki 2 metrų. Žemupio ruožas nuo 50 iki 23 km priklauso Augustavo vandens kelio, jungiančio Vyslą ir Nemuną, sistemai; vaga reguliuota, įrengti 5 šliuzai. Vidutinis nuolydis aukštupyje 2,17 m/km, vidurupyje ir žemupyje 0,51–0,57 m/km. Srovės greitis 0,2–0,7 m/s.
Juodoji Ančia
Aukštupio ir vidurupio nuotėkis yra natūraliai reguliuotas. Vidutinis debitas žemiau Ančios ežero – 0,22, aukščiau Vygrių ežero – 1,30, žemiau Vygrių ežero – 3,87, aukščiau Augustavo kanalo – 6,11 m3/s. 23 km iki žiočių, iškastu 6,5 km ilgio Augustavo kanalo ruožu dalis Juodosios Ančios nuotėkio nukreipta į Nemuną.
1039