juodoji dėžė
juodóji dėž, orlaivio, laivo įtaisas įgulos narių pokalbiams ir informacijai apie svarbiausių orlaivio arba laivo techninių sistemų būklę ir veikimą įrašyti. Gaminama iš kaitrai, drėgmei, smūgiams ypač atsparių medžiagų. Turi siųstuvą, kuris sudužus orlaiviui ar nuskendus laivui siunčia signalus, aptinkamus radiolokatoriumi arba hidrolokatoriumi. Orlaivio juodoji dėžė (dažniausiai oranžinės spalvos) įtaisoma lėktuvo gale, pvz., patalpų lubose, krovinių saugykloje. Jos viduje yra įtaisomas informacijos kaupiklis: juostelinis (informacija įrašoma į magnetinę juostą) arba puslaidininkinis (informacija įrašoma į atminties lustus; patikimesnis, nes neturi judančių dalių, kurios galėtų sulūžti ar perkaisti dūžtant lėktuvui).
Informacija apie skrydžio parametrus (pvz., laiką, skridimo greitį, vertikalų greitėjimą, kryptį, aukštį virš jūros lygio, prietaisų skydo rodmenis, lauko ir kabinos temperatūrą, kabinos slėgį, variklių darbą) gaunama specialiais jutikliais ir siunčiama į skrydžio informacijos rinkimo įtaisą, esantį lėktuvo priekyje (elektroninės įrangos skyriuje po lakūno kabina), iš jo – į juodąją dėžę. Įgulos narių pokalbiai ir aplinkos triukšmas į juodąją dėžę perduodami mikrofonais. Puslaidininkinis kaupiklis pokalbius rašo dvi valandas (juostelinis tik 30 min), skrydžio parametrus – 25 valandas. Juostelinis kaupiklis įrašo apie 100, puslaidininkinis apie 700 skirtingų rodmenų. Informacijos kaupiklyje įrašyta informacija naudojama avarijos (ar katastrofos) priežastims tirti.
juodoji dėžė po lėktuvo avarijos
Juodosios dėžės paplito po II pasaulinio karo.