Juodoji jūra

Juodoji jūra (Rumunija)

Juodóji jra (bulg. Черно море, Černo More, rum. Marea Neagră, ukr. Чорне море, Čorne more, rus. Чёрное море, Čiornoje more, turk. Kara Deniz), sen. pavadinimas Pòntas Euksenas (gr. Pontos Euxeinos, lot. Pontus Euxinus), Atlanto vandenyno viduržemyninė jūra tarp Europos ir Azijos, prie Bulgarijos, Rumunijos, Ukrainos, Rusijos, Sakartvelo ir Turkijos. Plotas 422 000 km², didžiausias gylis 2211 m, vidutinis 1315 m, vandens tūris 555 000 km³. Ilgis (iš vakarų į rytus) 1150 kilometrų. Bosforo sąsiauris jungia Juodąją jūrą su Marmuro jūra, Kerčės sąsiauris – su Azovo jūra. Kranto linija, išskyrus šiaurinę dalį, mažai vingiuota. Šiaurės vakaruose daug seklių limanų (Dniepro limanas, Dniestro limanas). Didžiausios įlankos: Karkinito įlanka, Kalamito, Sinopo, Samsuno. Didžiausias pusiasalis – Krymo. Į Juodąją jūrą įteka Dunojus, Dniestras, Pietų Bugas, Dniepras. Krantai daugiausia statūs, abraziniai.

Juodosios jūros uolėta pakrantė (Sevastopolio apylinkės)

Juodoji jūra (Sakartvelas)

Juodosios jūros dubuo pradėjo formuotis paleogeno pabaigoje. Iš pradžių Juodoji jūra sudarė vieną baseiną su Kaspijos jūra, atsiskyrė tik plioceno pabaigoje. Ne kartą prarasdavo ryšį su Pasauliniu vandenynu ir tapdavo gėlu ežeru. Vandens lygis bei druskingumas nusistovėjo maždaug prieš 5–8 tūkst. metų. Šelfas siauras, plotis prie vakarinių ir šiaurės vakarinių krantų apie 200 km (gylis 100–150 m), prie pietinių ir rytinių krantų 2–3 km, yra povandeninių kanjonų (Ingurio, Rionio, Čorocho; gylis 1000–1500 metrų). Giliausioje dubens dalyje (daugiau kaip 2000 m), po storu (10–16 km) nuosėdiniu sluoksniu, slūgso bazaltinis sluoksnis, arčiau krantų – granitinis. Šelfą dengia gargždas, žvirgždas, smėlis, aleuritas, guolį – įvairus dumblas.

Juodosios jūros klimatui daro įtaką žemynas. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra nuo –3 °C (šiaurės vakaruose) iki 6–9 °C (pietryčiuose), liepos – 22–25 °C. Vasarą vyrauja giedri orai, silpnas vėjas. Vandens paviršiaus temperatūra žiemą 6–8 °C (seklios šiaurinės priekrantės kartais užšąla), vasarą 24–26 °C, priekrantėse iki 28 °C. Druskingumas atviroje jūroje 18 ‰, šiaurės vakarinėje dalyje 14 ‰, netoli upių žiočių dar mažesnis. Jūroje vertikalia kryptimi skiriamos 3 vandens masės: paviršinė (0–200 m gylio), tarpinė (200–1000 m) ir giluminė (daugiau kaip 1000 metrų). Paviršinėje vandens masėje, 50–70 m gylyje, yra šalto vandens tarpsluoksnis, kuris susidaro žiemą dėl konvekcijos. Paviršinis vanduo Bosforo sąsiauriu teka į Marmuro jūrą, o druskingesnis ir tankesnis Marmuro jūros vanduo sąsiaurio priedugne plūsta į Juodąją jūrą, ten susimaišęs su vietiniu vandeniu sudaro giluminę vandens masę.

Juodoji jūra ties Amasros miestu (Turkija)

paprastosios medūzos (Sakartvelas)

Giluminio vandens temperatūra 8,6–8,9 °C, druskingumas 22–23 ‰; nėra deguonies, daug vandenilio sulfido (H₂S; 11 ml/l). Tarpinės vandens masės temperatūra 6,5–8,8 °C, druskingumas 18–22 ‰; nėra deguonies, yra vandenilio sulfido. Paviršinis vanduo mažesnio tankio negu giluminis, todėl šios 3 vandens masės nesimaišo, deguonies yra tik iki 150–200 metrų. Vandens cirkuliacija vyksta tik paviršiniuose sluoksniuose. Srovių greitis nedidelis, silpna vertikali konvekcija. Vandens masių cirkuliacija cikloninė (prieš laikrodžio rodyklę); apie 40–60 km pločio srovė (greitis 1,0–1,5 m/s) sudaro žiedą, kurio viduryje yra dar 2 (rytuose ir vakaruose) panašios krypties sūkuriai. Ilgesnį laiką pučiant stipriems vakarų vėjams, srovės laikinai teka priešinga kryptimi. Žiemą stiprūs vėjai (iki 40 m/s) sukelia 8–10 m aukščio, iki 100 m ilgio bangas. Dažnos inercinės siūbos bangos. Per žemės drebėjimus būna cunamio bangų.

Augaliją sudaro daugiausia dumbliai – raudonieji, rudieji, žalieji. Gyvūnija panaši į Viduržemio jūros, tik dėl gerokai mažesnio druskingumo negausi ir mažiau rūšių. Veisiasi ruoniai, delfinai (3 rūšys), midijos. Verslinę vertę turi stauridės, skumbrės, europiniai ančiuviai, kefalės, pelamidės, eršketinės žuvys. Vandens storymėje, kurioje yra vandenilio sulfido gyvena tik anaerobinės bakterijos. Juodosios jūros pakrantėje yra Juodosios jūros biosferos rezervatas (1984, Ukraina).

Kiseliovo uola Juodosios jūros pakrantėje – gamtos paminklas (aukštis 46m; Rusija)

Didžiausi uostai: Burgasas, Varna (Bulgarija), Constanţa (Rumunija), Čornomorskas, Odesa, Mykolajivas, Sevastopolis, Feodosija (Ukraina), Novorossijskas (Rusija), Suchumi, Poti, Batumi (Sakartvelas), Trabzonas, Samsunas, Zonguldakas (Turkija). Juodosios jūros pakrantėse daug kurortų (Bulgarijoje – Auksinės Smiltys, Rumunijoje – Mamaia, Ukrainoje – Jalta, Rusijoje – Soči, Sakartvele – Gagra, Suchumi). Sevastopolis ir Jalta 2014 okupuoti Rusijos.

Sozopolio kurortas (Bulgarija)

476