Juodòji Rusià, istorinė sritis Nemuno aukštupio kairiųjų intakų baseine (Gardino, Naugarduko, Slanimo kunigaikštystės ar žemės).
Kartais prie Juodosios Rusios skiriamos ir kitos teritorijos (pvz., Minsko vaivadija). Kaip rodo naujausi baltarusių istorikų (jiems aktualu nustatyti Baltosios Rusios vardo kilmę), pirmiausia A. Belo, tyrimai, rytų slavai Juodosios, Baltosios ar Raudonosios Rusios terminų nuo seno nevartojo. Jie 14–17 a. paplito Vidurio ir Vakarų Europos kronikininkų veikaluose. Iš pradžių tais terminais vadintos įvairios kitos teritorijos. Pvz., 16 a. kartais Juodąja vadintos Maskvos, arba Rusų valstybės, žemės, Baltąja Rusia – Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Raudonąja – Lenkijai po 1569 Liublino unijos atitekusios rytų slavų žemės.
Dabartinė šių terminų samprata nusistojo 16 a. pabaigoje–17 amžiuje. Įkūrus Vilniaus universitetą ir kolegijų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdose, per šias mokyklas Baltosios, Juodosios ir Raudonosios Rusios terminai iš Vidurio ir Vakarų Europos kronikų paplito ir rytų slavų raštijoje.
L: A. Bely Chronika Belaj Rusi=Chronicon Russiae Albae: Narys gistoryi adnoj nazvy Minsk 2000.
1412