júodžemiai (Chernozems), automorfinių karbonatingų dirvožemių sistematinė grupė. Dažniausiai susiformuoja liosiškose dirvodarinėse uolienose po gausia stepių žoline augalija. Turi tamsiai rudą, juodą juodžeminį arba puveninį diagnostinį horizontą, daug humuso (7–16 %, 1 m sluoksnyje būna 600–700 t/ha). Natūraliose stepėse kasmet susidaro 4–6 t/ha sausos žolės liekanų, kurios sudaro palankias sąlygas kauptis humusui. Žemdirbystės požiūriu juodžemiai yra vieni geriausių dirvožemių. Juose daugiausia auginami kviečiai, kukurūzai, miežiai. Bendras plotas pasaulyje sudaro apie 230 mln. ha (2003). Randami kartu su juosvažemiais ir kaštonžemiais. Paplitę Rusijos, Ukrainos stepėse, Jungtinių Amerikos Valstijų prerijose. Rusijos juodžemius 1883 aprašė V. Dokučiajevas.
190
Chernozems