juokų pasakos
juok pãsakos, buitnės pãsakos, pasakojamosios tautosakos žanras. Vaizduojama reali gyvenamoji aplinka, buitis (troba, laukas, dvaras, turgus, pirtis ir kita), būdinga humoras, satyra. Veikėjai – įvairių socialinių sluoksnių žmonės (ponas, valstietis, dvasininkas, piemuo, gydytojas, siuvėjas ir kiti), jie vaizduojami kontrasto principu, pabrėžiant turtinę ir socialinę padėtį (ponas – valstietis, piemuo – kunigas). Daugelyje juokų pasakų pasakojama apie giminių santykius (dažniausiai vyro ir žmonos), kvailus ir godžius žmones, pajuokiami turtingieji, palaikomi nuskriaustieji. Pašiepiami netinkami būdo bruožai (tingumas, nemandagumas), poelgiai (apgavystės, piktos išdaigos). Yra juokų pasakų, kuriose veikia tokie pat personažai, kaip ir stebuklinėse pasakose (karalius, karalaitė, mitinės būtybės). Pagal tematiką ir veikėjus juokų pasakos skirstomos į 4 grupes: apie kvailius, sutuoktinius, moteris ir merginas, vyrus ir jaunuolius. Pirmosios grupės pasakose vaizduojami žmonės, nesugebantys teisingai įvertinti aplinkos (vyras sėja druską, kad jos užsiaugintų, nori pailginti per trumpus rąstus, kelia karvę ant stogo, kad ji nuėstų žolę, kerta medžio šaką, ant kurios sėdi, ir kita). Antrosios grupės pasakose pašiepiami komiški vyrų ir moterų santykiai (aiškinamasi, kieno – vyrų ar moterų – darbai yra svarbesni, ar moteris gali išsaugoti paslaptį ir kita), pasakojant apie sutuoktinius dažniau pašiepiamos moterys (jų neištikimybė, tingumas, plepumas, kvailumas ir kita). Trečiosios grupės pasakoms būdinga piršlybų tematika, juokiamasi iš nuotakos fizinių trūkumų (prasto regėjimo, šveplumo). Ketvirtosios grupės pasakų populiariausi veikėjai yra vagis, sukčius, dvasininkas. Pasitaiko drastiškų pasakojimų (pavyzdžiui, apie žmogžudystę ir nepagarbą lavonui). Juokų pasakos kompozicijai būdinga tai, kad fabula neturi pradžios ir pabaigos formulių. Juokų pasakose ryšku rašytinės literatūros įtaka (yra iš fablio, facecijų, švankų perimtų siužetų). Nemažai juokų pasakų turi tarptautinius atitikmenis. Kaip porūšis kartais išskiriamos melų pasakos.
392