juostãspragės (Phyllotreta), kryžmažiẽdės sprãgės, lapgraužių (Chrysomelidae) šeimos vabalų gentis. Daugelis juostaspragių išplitusios visoje Palearktyje. Lietuvoje 12 rūšių. Kūnas 2–3,5 mm, juodas, žalsvas arba melsvas, išilgai antsparnių dažnai yra geltonos juostos. Užpakalinės kojos šokamosios. Vabalai bastutinių (kryžmažiedžių) augalų lapuose išgraužia smulkias duobutes ir skylutes. Lervos vystosi dirvoje, minta bastutinių augalų smulkiomis šaknelėmis ar graužia takus lapų parenchimoje. Ypač žalingos juostaspragės būna sausu šiltu oru. Labiau pažeisti augalai, ypač daigai, išdžiūsta. Vabalai žiemoja po augalų liekanomis ir dirvoje. Per metus užauga viena karta. Dažna juodoji juostaspragė (Phyllotreta atra). Ji skeletuoja griežčių, kopūstų, rapsų, ridikėlių lapus. Krieninė juostaspragė (Phyllotreta armoraciae) kenkia daugiausia krienams. Šviesiakojė juostaspragė (Phyllotreta nemorum), vingiuotoji juostaspragė (Phyllotreta undulata) ir kopūstinė juostaspragė (Phyllotreta vittata) kenkia kopūstams, griežčiams, ridikėliams.
juodoji juostaspragė
Apsauga: nuėmus derlių augalų liekanos apariamos, naikinamos bastutinės piktžolės. Ridikėliai ir valgomosios ropės dulkinamos medienos pelenais, cemento ar kelio dulkėmis, dažnai laistomos. Rapsų sėklos apveliamos softanolu arba su sėkla į dirvą beriama granuliuoto fosfamido. Rapsai, kopūstai purškiami insekticidais, kai juos labai apninka juostaspragės.
-juostaspragė