Herbačiáuskas Juozapas Albinas 1876 10 20Lankeliškiai (Vilkaviškio apskr.) 1944 12 03Krokuva, lietuvių rašytojas, literatūros kritikas. Vienas esė pradininkų lietuvių literatūroje.
Juozapas Albinas Herbačiauskas
1901–06 lankė paskaitas Jogailos universitete Krokuvoje, 1911–24 jame dėstė lietuvių kalbą. 1904 Krokuvoje su A. Varnu įsteigė draugiją Rūta, į ją subūrė lenkų intelektualus ir čia studijuojančius lietuvių dailininkus, muzikus, literatus. 1907 parengė A. Baranauskui skirtą pirmą lietuvių literatūros almanachą Gabija. Bendravo su sąjūdžio Jaunoji Lenkija (Młoda Polska) atstovais, priklausė Krokuvos bohemai (sakė prakalbas kabarete Zielony Balonik). 1924–33 Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas) dėstė lenkų kalbą ir literatūrą. Bendradarbiavo žurnaluose Baras, Gaisai. Nusivylęs jo radikalių užmojų neįvertinusia Lietuvos visuomene ir valdžia 1933 išvyko į Lenkiją. Gyveno Varšuvoje, nuo 1943 Krokuvoje. Buvo 20 a. pirmos pusės vienas kultūrininkų, siekiančių lietuvių kūrybą atnaujinti pagal modernių reformų reikalavimus.
Kūryba
Rašė lietuvių ir lenkų kalbomis, ankstyvąsias publikacijas dažniausiai pasirašydavo slapyvardžiu Jaunutis Vienuolis. Knygoje Lietuvos atgimimas ir Lenkijos idėja (Odrodzienie Litwy wobec idei Polskiej 1905), esė rinkinyje Erškėčių vainikas (1908) tyrė lietuvių kultūros raidą, kritikavo jos provincinį uždarumą, apmąstė religinius ir tautinius kūrybos aspektus, menininko – maištininko, dvasios aristokrato, genijaus – misiją žemėje. Pirmasis lietuvių literatūroje suabejojo kanoniniais estetikos principais priešindamas juos metafizinei žodžio sintezei ir vidiniam kalbos muzikalumui. Skleidė demonizmo, okultizmo idėjas (esė rinkinys Dievo šypsenos 1929). Parašė dramų (tragedija Pasmerkimas / Potępienie 1906, misterija Tyrų vienuolis 1930), apsakymų (Traukinio Nr. 13 nakties sonata 1930), dramatizuotų prozinių kūrinių (Lietuvos griuvėsių himnai, Genijaus meilė, abu 1907, XIII kapinynų simfonija 1925), literatūros kritikos (esė rinkiniai Ir nevesk mūsų į pagundą / I nie wódż nas na pokuszenie 1911, Skausmo balsas / Głos bólu 1912, Amen 1914, straipsniai Mūsų literatūros pagrindiniu klausimu 1928, Vincas Krėvė-Mickevičius ir mūsų laikai, Mūsų gyvenimo kuriozai, abu 1930), publicistikos (knyga Kur eini, lietuvi? 1919), eilėraščių.
J. A. Herbačiausko kūrybai būdinga literatūros modernizacijos programa, individualizmas, pranašiškos vizijos, aforistinė kalba.
Jaunutis Vienuolis
2380
R: Erškėčių vainikas Vilnius 1992. L: E. Vaitkevičiūtė Žinomas nežinomas Juozapas Albinas Herbačiauskas Kaunas 2007.
Juozapas Albinas Herbačiauskas