Chodzkà Juozapas (lenkų k. Józef Chodźko) 1800 12 19Kryvičai (Medilo rj.) 1881 03 05Tbilisis, Lietuvos geografas, geodezininkas. J. Chodzkos Boreikos sūnus. A. Chodzkos Boreikos brolis. Pirmasis Kaukazo kartografas.
1821 baigė Vilniaus universiteto fizikos ir matematikos fakultetą (labiausiai domėjosi astronomija ir geodezija). 1821–28 dalyvavo F. G. W. von Struve’s ir Carlo Tennerio vadovaujamuose Struve’s geodezinio lanko sudarymo darbuose. Priklausė filaretų draugijai. 1830–31 sukilimo dalyvis; po sukilimo nuslopinimo išvengė įkalinimo ir tremties, tačiau turėjo stoti į Rusijos imperijos karo tarnybą ir išvykti iš Lietuvos. Tarnaudamas karinės topografijos skyriuje vykdė geodezinius ir topografinius matavimus Dunojaus regione (Moldavijoje, Valakijoje), Kaukaze, sudarė tikslių šių vietovių karinių žemėlapių ir planų; už nuopelnus suteiktas generolo majoro (1853), generolo leitenanto (1862) laipsnis. Rusijos geografų draugijos garbės narys (1868).
Juozapas Chodzka
Kaukazo tyrimai
Nuo 1840 dirbo Kaukazo regione. Vadovavo trianguliacijos matavimams Pietų Kaukaze (1847–53), Užkaukazėje (1854), Šiaurės Kaukaze (1860–66); ištyrė apie 440,5 tūkst. km2 plotą, nustatė apie 1400 viršūnių koordinates ir altitudes. Šių tyrinėjimų pagrindu buvo sudarytas detalus Kaukazo topografinis žemėlapis. Vienas pirmųjų europiečių įkopė (1850 09 18) į Ararato kalną (pirmasis nustatė jo aukštį, be abiejų kalno viršūnių geodezinių matavimų, dar atliko meteorologinius stebėjimus). 1851 liepą nuo Galavduri viršūnės (3164 m) stebėjo visišką Saulės užtemimą.
1867 baigęs tarnybą tęsė regiono kartografavimo darbus. Dalyvavo Kaukazo ledynų tyrimuose (organizavo Rusijos geografų draugija), sudarė jų slinkimo stebėjimų programą. 1873, būdamas 73 m. amžiaus, įkopė į Kazbeko šiaurėje esantį Devdoraki ledyną (2296 m aukštyje). 1875, gydydamasis Jessentukuose, sudarė apylinkių žemėlapį (jį padovanojo Rusijos medikų draugijos Kaukazo skyriui). 1879 dėl pablogėjusios sveikatos mokslinę veiklą nutraukė.
Veikalai
Rusų, prancūzų ir vokiečių kalbomis parašė geodezijos ir karinės topografijos, meteorologijos tematikos veikalų. Nagrinėjo Kaukazo kilmę (buvo Christiano Leopoldo von Bucho geodinaminės hipotezės šalininkas), geomorfologiją, hidrologiją, pasiūlė regioną rajonuoti pagal orografinius (reljefo konfigūracijos) požymius; vienas svarbiausių veikalų – Bendras Kaukazo orografijos vaizdas (Obščij vzgljad na orografiju Kavkaza 1884).