Juozapas Gudavičius (1938 nuotrauka)
Gudãvičius Juozapas 1873 01 13Skliausčiai (Eržvilko vlsč.) 1939 11 12Niurkoniai (Pumpėnų vlsč.; palaidotas Panevėžyje), lietuvių kompozitorius, kapelmeisteris, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas. Iki 1893 vargonininkavo Varlaukyje, Nemakščiuose. 1899 baigęs Varšuvos muzikos institutą (muzikos mokytojų ir kapelmeisterių klasę) metus dar mokėsi A. Butkevičiaus vargonų klasėje. Nuo 1900 dirbo karinių orkestrų kapelmeisteriu Gargžduose, Grajewo (Lenkija), Kretingoje, 1905–09 Kaune. Nuo 1904 (su pertraukomis) Palangoje pirmasis dirigavo pučiamųjų orkestrams vasaros koncertuose. 1906 Kaune įkūrė pirmąjį lietuvių pasaulietinį vaikų chorą (Dainos draugijos); dalyvavo lietuviškuose vakaruose.
1909 vargonininkavo Nemakščiuose (įkūrė garsų Žemaitijoje chorą), 1910–11 Kaune dėstė J. Naujalio vargonininkų ir choro dirigentų kursuose, dalyvavo Šv. Grigaliaus draugijos veikloje. 1912–18 Tauragėje, 1930–39 Paįstryje vargonininkavo, steigė bažnytinius ir pasaulietinius chorus, orkestrus, ugdė vargonininkus. 1918 Panevėžyje su kompozitoriumi V. Paulausku įkūrė muzikos mokyklą (veikė iki 1919), joje dėstė.
Nuo 1919 02 12 Lietuvos kariuomenės savanoris; 1919 Marijampolėje įkūrė pirmąjį Lietuvos kariuomenės (I pėstininkų Gedimino pulko) orkestrą ir chorą. 1919–27 Lietuvos kariuomenės (1925–27 VII pėstininkų Butigeidžio pulko Klaipėdoje) kapelmeisteris.
1927–30 mokytojavo Tauragės mokytojų seminarijoje, komercinėje mokykloje; vadovavo chorams ir orkestrams (dar ir Skliausčiuose, Varlaukyje), dalyvavo 1924 (su orkestru), 1928, 1930 Lietuvos ir 1927 Mažosios Lietuvos dainų šventėse. 1928 Kaune įkūrė Karo muziejaus karo invalidų orkestrą (iki 1930 vadovavo).
Harmonizavo lietuvių liaudies dainų, giesmių, šokių. Instrumentavo ir su orkestrais atliko pasaulio (J. S. Bacho, L. van Beethoveno,G. F. Händelio, G. B. Pergolesi, G. A. Rossini, G. Verdi, J. F. F. É. Halévy, F. Schuberto, F. F. Chopino, S. Moniuszkos, P. Čaikovskio) ir lietuvių (J. Gruodžio, J. Žilevičiaus) klasikų muzikos kūrinių, valstybių ir kitų tautinių (lietuvių, estų, latvių, suomių) himnų, giesmių, dainų. Paskelbė muzikos straipsnių, prisiminimų.
Kūriniai
Sukūrė mišių (Requiem, neišliko; Missa in honorem S. Anne ir 2 Missa pro defunctis mišriam chorui a cappella, visos trejos 1917, Missa pro defunctis balsui ir vargonams, 1935), solo (Leiskit į Tėvynę), choro (Kur giria žaliuoja) dainų, giesmių, fantazijų, fugų, pynių, maršų (Vilniun, Į kovą), rikiuotės signalų pučiamųjų orkestrui, pjesių fortepijonui, muzikos dramos spektakliams.
Kūryba romantiška, melodinga.
Apdovanojimai
Vyčio Kryžiaus be kardų 3 laipsnio ordinas (1928), Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinas (1938).
L: A. Arminas Lietuviškos choro literatūros užuomazgos ir raidos bruožai Vilnius 1984; A. Batavičius Tauragės apskrities dūdų orkestrai Vilnius 1995; R. A. Gudavičiūtė Susitikimai su tėvu Vilnius 1998; V. Kavaliauskas Lietuvos karžygiai: Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918– 1940) t. 2 Vilnius 2008.
1352